„Jei nori „ant durniaus“ išsitirti – nemokamai, jei rimtai – mokėk“: vilnietę nustebino gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa

Į LRT GIRDI kreipėsi Vilniuje gyvenanti 28 metų Giedrė (vardas pakeistas, tikrasis portalui žinomas – LRT.lt). Moteris pasakoja prieš kurį laiką iš poliklinikos, kurioje lankosi, sulaukusi žinutės – priminimo, kad gali nemokamai atlikti gimdos kaklelio vėžio tyrimą. 

„Nuvykus į polikliniką man buvo pasakyta, kad galiu rinktis arba nemokamą, kuris mažiau tikslus, arba mokamą, kuris gerokai tikslesnis. Už šį tyrimą turėčiau sumokėti 12 eurų“, – pasakojo jauna moteris.

Norėdama gauti tiksliausias išvadas, ji sako pasirinkusi mokamą tyrimą. Vis dėlto moterį nustebino, kodėl valstybė finansuoja tik vieną iš tyrimų, be to, tą, kuris esą pateikia mažiau tikslias išvadas.

„Žinoma, kad pasirinkau mokamą tyrimą. Bet man kažkaip įdomiai nuskambėjo, kad, vos ne, jei nori tikrai žinoti, ar neturi vėžio, turi primokėti. Jei nori taip „ant durniaus“ išsitirti – nemokamai. Valstybė giriasi, kaip čia prevenciškai gerai, bet išeina, kad valstybės lėšomis finansuojami prastesni tyrimai?“ – retoriškai klausė pašnekovė.

Giedrei buvo atliktas žmogaus papildomos viruso (ŽPV) tyrimas skystoje terpėje. Sulaukus atsakymo, paaiškėjo, kad gimdos kaklelyje rasta nežymių pakitimų.

„Man įdomu, ar būtų aptikę juos, jei nebūčiau primokėjus (t. y. jei žymenų tyrimas būtų atliktas neskystoje terpėje – LRT.lt)“, – kalbėjo Giedrė.

Norėdama išsklaidyti užgriuvusias abejones, ji paprašė atlikti biopsiją, kuri leistų objektyviai patvirtinti arba paneigti galimą ligos diagnozę.

Panašią istoriją papasakojo ir kita jauna moteris – 32-ejų metų Karina (vardas pakeistas, tapatybė portalui žinoma – LRT.lt). Jos teigimu, gydytoja ginekologė, pas kurią ji lankosi, iš karto pasiūlė rinktis ŽPV tyrimą skystoje terpėje. Kaip ir Giedrei, Karinai šis tyrimas nebuvo kompensuojamas, tad teko susimokėti.

„Pas ginekologę apsilankiau profilaktiškai, norėjau pasidaryti gimdos kaklelio vėžio tyrimą. Gydytoja kaip tik pasakojo neseniai sugrįžusi iš konferencijos, kurioje kalbėta apie ŽPV ir paragino atlikti ne paprastą gimdos kaklelio vėžio tyrimą, o pasitikrinti dėl ŽPV, nes būtent šis virusas, kaip ji sakė, dažniausiai ir sukelia gimdos kaklelio vėžį.

Ji pasakojo, kad jeigu viruso neturiu, tai reiškia, kad ir rizika susirgti vėžiu labai maža. Pasak jos, paprasto gimdos kaklelio vėžio tyrimo net neverta darytis, bet aš pasidariau abu, norėjau ramiau jaustis. Ji, aišku, pasijuokė, kad tikrai nereikia abiejų, bet sakė, kad jeigu jau taip noriu, padarys“, – neslėpė Karina, netrukus sulaukusi geros žinios – abiejų tyrimų rezultatai buvo neigiami.

Už abu tyrimus ji sako sumokėjusi maždaug 60 Eur.

Skirtingi tyrimai kompensuojami skirtingo amžiaus pacientėms

Kokie ir kokiais atvejais tyrimai, padedantys nustatyti galimus gimdos kaklelio pakitimus, Lietuvoje gyvenančioms pacientėms kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, paaiškino Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Jūrininkų ligoninės Ginekologijos ir endoskopinės ginekologijos skyriaus gydytoja Odeta Drulytė.

Gydytojos teigimu, Lietuvoje nuo 2004 metų vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa. Jos tikslas – tirti visas 25–59 metų moteris ir nustatyti, kurios iš jų turi ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių. Nustačius pokyčius, moterys siunčiamos gydytis. Taip siekiama užkirsti kelią išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui.

„Lietuvoje, vykdant šią programą, gimdos kakleliui ištirti naudojamas PAP tyrimas, kurio metu iš gimdos kaklelio paimtas tepinėlis tikrinamas laboratorijoje mikroskopu. Šis tyrimas leidžia rasti pakitusias ląsteles. Toks citologinis tepinėlis imamas 25–34 metų moterims 1 kartą kas 3-ejus metus. Mokslininkams įrodžius, kad žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas, tam tikro amžiaus moteris pradėta tirti vien dėl ŽPV, ir tik nustačius pakitimus, atliekamas ir citologinis tyrimas. ŽPV tyrimas ar citologinio tepinėlio skystojoje terpėje tyrimas atliekamas 35–59 metų moterims 1 kartą kas 5-erius metus“, – sakė gydytoja ginekologė.

Pasak jos, šiam tyrimui tepinėlis paimamas skystoje terpėje. „Tokiu atveju ląstelės koncentruojamos naudojant tankio gradientą, taip atskiriamos ir pašalinamos diagnostikai nereikalingos priemaišos, pagerinant kliniškai svarbių ląstelių vizualizaciją“, – sakė medikė.

O. Drulytė patvirtino, jog moksliniais tyrimais įrodyta, kad, tyrimą atliekant skystų terpių metodu, gali būti nustatoma daugiau ikivėžinių gimdos kaklelio būklių ir iki 10 kartų sumažinamas netinkamų tirti tepinėlių skaičius. Taigi, tyrimas skystųjų terpių metodu yra žymiai tikslesnis ir informatyvesnis.

„Svarbu suvokti, kad anksti pastebėjus ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius, yra daugybė būdų ir priemonių visiškai išgydyti moterį, taip užkertant kelią vystytis gyvybei pavojingam gimdos kaklelio vėžiui“, – sakė gydytoja ginekologė.

VLK: abu tyrimai yra vienodai tikslūs, nors kaina skiriasi

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė, komentuodama vilnietės istoriją, sakė, kad gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Lietuvoje vykdoma pagal vienodas Europos Sąjungos rekomendacijas visoms šalims narėms.

„Jos grįstos mokslo įrodymais. Rekomendacijose numatyta, kokio amžiaus moterys turėtų dalyvauti programoje ir kokie tyrimai joms rekomenduojami atlikti.

25–34 metų (imtinai) moterims kas 3-ejus metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis, o 35–59 metų (imtinai) moterims atliekami žmogaus papilomos viruso testai ir, jei reikia, gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Abu tyrimai yra vienodai tikslūs, nors jų kainos ir skiriasi. Todėl medikams nederėtų klaidinti pacienčių, kad vienas ar kitas tyrimas yra mažiau efektyvus“, – pabrėžė VLK atstovė.

Specialistė taip pat priminė: jei pacientė pageidauja (savo iniciatyva ar gydytojui akušeriui ginekologui pasiūlius) brangiau kainuojančio tyrimo, tuomet gydymo įstaiga turi apskaičiuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamo ir mokamo tyrimo kainų skirtumą, kurį pacientė turės apmokėti savo lėšomis.

Pasak J. Grigarienės, mokamų paslaugų kainas nustato pati gydymo įstaiga. Atsižvelgiant į sveikatos priežiūros įstaigos pritaikytą paslaugų kainos indeksavimą, mokamų paslaugų kainos skirtingose gydymo įstaigose gali skirtis.