JAV generolas: sausio viduryje Ukrainos pajėgos bus pasirengusios pradėti lemiamą karo etapą

Kitais metais Ukraina bus pasiruošusi pradėti lemiamą karo etapą, kurio metu bus išlaisvintas Krymas, interviu LRT.lt teigia buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas. „Krymo išlaisvinimas, manau, bus baigtas iki vasaros pabaigos“, – pabrėžia jis.

Lygiai prieš 20 metų tuometis JAV prezidentas George`as W. Bushas Vilniuje ištarė, kad Lietuvos priešas yra JAV priešas. Dabar vykstant karui Ukrainoje, kurio metu žūva ir NATO šalyje esantys piliečiai, kaip niekada svarbus Vakarų bendradarbiavimas ir gynyba, o B. Hodgesas teigia, kad JAV įsipareigojimai išlieka.

Tačiau ir patys Vakarai dabar susiduria su naujais iššūkiais, susijusiais su oro gynybos sistemų trūkumu bei netikėtai dideliu amunicijos sunaudojimu.

– Prieš kelis mėnesius kalbėjomės apie padėtį Ukrainoje ir jūs sakėte, kad iki metų pabaigos Rusija bus nustumta į pozicijas, kuriose buvo iki vasario 24 d. Kaip vertinate situaciją dabar, praėjus dviem mėnesiams?

– Iš esmės po dviejų mėnesių aš vis dar tuo tikiu, bet manau, kad dabar tai reiktų formuluoti taip – po dviejų mėnesių, maždaug sausio mėnesio viduryje, Ukrainos pajėgos bus pasirengusios pradėti lemiamą karo etapą, kuris yra Krymo išlaisvinimas.

Taigi, Krymo išlaisvinimas, manau, bus baigtas iki vasaros pabaigos. Kad ukrainiečiai tai padarytų, jie turi eliminuoti Rusijos pasipriešinimą, kuris yra pietinėje Ukrainos dalyje.

Tai taip pat reiškia, kad reikia užtikrinti, jog Kerčės tiltas nebūtų suremontuotas ir kad neliktų kito sausumos tilto rusams. Akivaizdu, kad kitas sausumos tiltas rusų logistikai yra vadinamasis sausumos tiltas iš Rostovo, kuris leidžiasi į Mariupolį, Melitopolį. Taigi tai yra vieninteliai du keliai, kuriais jie gali pietuose apsirūpinti atsargomis.

Jei kalbame apie ukrainiečių kontrpuolimą, kurį jie pradėjo rugsėjį, tai yra du jo sparnai – dešinysis, kuris yra prie Chersono, o paskui atsirado kairysis sparnas, kuris skinasi kelią žemyn ir vyksta didžiulės kovos aplink Bachmutą, o vėliau šie abu sparnai turėtų susilieti. Sakykime, visi keliai veda į Krymą, nes tai yra Ukrainos prizas, bet norint jį pasiekti, reikia atkirsti rusų logistiką.

Grįžtant prie klausimo: taip, aš tuo tikiu, bet gali būti, kad kai kurios Donbaso dalys nevisiškai bus išlaisvintos iki metų pabaigos. Svarbu ukrainiečiams pradėti Krymo išlaisvinimą ir aš sakyčiau, kad sausį tai bus galima pradėti.

– Kai kurie ekspertai teigia, kad Rusija ketina pradėti puolimą iš Baltarusijos ir atakuoti Kyjivą. Kaip manote, ar tai įmanoma?

– Be abejo, tai įmanoma, bet manau, kad tai labai mažai tikėtina. Visų pirma, turime kalbėti apie Aliaksandro Lukašenkos ginkluotąsias pajėgas. Jis turi 10 bataliono taktinių grupių (BTG), o jų būklė prastesnė nei rusų. Turiu omenyje, kad jie nėra apmokyti. Matome, kad daug įrangos ir amunicijos iš Baltarusijos keliauja į rytus, į Rusiją. Taigi manau, kad taip, žinoma, Baltarusija ir toliau leidžia Rusijai leisti raketas ir dronus iš Baltarusijos teritorijos, tačiau nematau didelės tikimybės, kad galėtų būti pradėtas antžeminis puolimas iš Baltarusijos.

Žinoma, kuo daugiau apie tai kalbama, tuo labiau ukrainiečiai turi būti tam pasiruošę. Jie ir yra pasiruošę, bet, man atrodo, kad tai mažai tikėtinas scenarijus.

Svarbu ukrainiečiams pradėti Krymo išlaisvinimą ir aš sakyčiau, kad sausį tai bus galima pradėti.

– Ne taip seniai, kaip teigiama pirminiais duomenimis, Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa nukrito Lenkijoje, žuvo 2 žmonės. Lenkija pradėjo kalbėti apie poreikį oro gynybos sistemomis ginti pasienį, kartu iš dalies ginant ir Ukrainos oro erdvę. Tuo metu Kyjivas ilgai prašo oro gynybos sistemų NASAMS ar IRIS-T, bet ar jų užtenka pačioms NATO šalims?

– Turime tikrą problemą. Akivaizdu, kad svarbiausias Ukrainos materialinės pagalbos reikalavimas yra didesni oro ir priešraketinės gynybos pajėgumai. Rusams nepavyko visur kitur, vienintelis dalykas, kurį jie dabar gali daryti, tai toliau žudyti nekaltus žmones ir toliau atakuoti energetikos tinklus, ką jie ir daro. Žinoma, jie puola elektros tinklą, kad Ukrainos miestai žiemą taptų negyvenami, tikėdamiesi, kad milijonai žmonių išvyks į Europą, Vakarų Europą, o tai padidintų spaudimą Europos sostinėms.

Taigi, ką daryti? Žinoma, pirmas logiškas dalykas yra suteikti Ukrainai oro ir priešraketinės gynybos pajėgumų, ne tik NASAMS, IRIS-T, bet ir „Patriot“ ar „Hawk“, bet tada taip pat reikia grįžti prie jų šaltinio. Be abejo, mes ketiname sugalvoti būdą, kaip sustabdyti šiuos dronus iš Irano, pavyzdžiui, kažkaip juos perimti tiekimo grandinėje. Manau, kad dėl šito yra dirbama.

Be to, daugelis Rusijos amunicijos paleidžiama iš Krymo. Taigi duokite ukrainiečiams amunicijos, kurios veikimo nuotolis yra 300 km, ir jie galėtų smogti į šiuos objektus dabar – ar tai būtų šaudmenų sandėliai, ar Sevastopolis, Rusijos karinis jūrų laivynas nebekovoja, išskyrus tai, kad jie vis dar paleidžia raketas, taigi smokite jiems ten.

Kita jūsų klausimo dalis: taip, mes neturime pakankamai priešlėktuvinės gynybos sistemų, nes, žinoma, labai brangu ir mes neįvertinome jos reikalingumo. Reikia apsaugoti šimtus milijonų Europos piliečių. Manau, kad anksčiau daugiausia dėmesio skyrėme tam, ko reikia oro uostams, jūrų uostams, svarbiausiems transporto tinklams apsaugoti, nes tai buvo prioritetas. Tačiau dabar matome, kad rusai leidžia milijonus kainuojančias raketas į daugiabučius namus. Priešraketinės gynybos reikalavimai gerokai pasikeitė, o tam pajėgumų nepakanka.

Priešraketinės gynybos reikalavimai gerokai pasikeitė, o tam pajėgumų nepakanka.

– Kai kurie analitikai beveik nuo pat karo pradžios aiškino, kad Rusija turi ribotą skaičių raketų ir jis tuoj baigsis, tačiau praėjus devyniems mėnesiams Rusija vis dar rengia raketų atakas Ukrainoje. Tai ar iš tiesų tos raketos baigsis?

– Tai geras klausimas ir aš to nežinau. Nežinau, kiek rusai jų turėjo nuo pradžių. Jei žinotume, nuo kiek jie pradėjo, galėtumėte suskaičiuoti. Įsivaizduoju, kad jų yra mažiau nei 50 proc., bet jų vis dar yra. Rusų raketos turi prastą našumo rodiklį, nes daug jų nesėkmingai paleidžiama, jos yra brokuotos. Apskritai jie vis dar turi daug raketų, jie nėra kvaili.

Ir todėl net ir neturėdami jiems reikalingų dalių, kurių negali importuoti dėl sankcijų, jie vis tiek sugeba pagaminti raketų, kurios vis dar gali žudyti žmones.

– Ar jūs matote Rusijos bendradarbiavimą su Iranu, Šiaurės Korėja, Kinija? Ar joms toks bendradarbiavimas naudingas?

– Ne su Kinija. Tiesą sakant, nemačiau jokių įrodymų, kad Kinija aktyviai padeda Rusijai. Manau, kad kinai dėl karo iš tikrųjų yra labai nepatenkinti.

Akivaizdžiausiai pagalbą teikia Iranas, kuris gauna kažką mainais, nesvarbu, ar tai būtų branduolinių ginklų technologijos, ar kitos technologijos. Nėra abejonių, kad čia yra sandoris, kurį reikia ištirti ir atskleisti. Beje, paaiškėjo, kad kai kurios Irano bepiločių orlaivių dalys yra iš Vakarų, įskaitant JAV. Kaip tai įvyko?

Šiaurės Korėja, žinoma, sutiko tiekti žiemines uniformas Rusijos pajėgoms. Pagalvokite, kokia bloga turi būti Rusijos ekonomika, kad jie turi tai importuoti?

– Girdime dabar ir skirtingų politikų pasisakymus, kad Europa ir JAV neturi begalinių amunicijos, ginklų išteklių ir dėl to negali suteikti visko, ko Ukrainai reikia ir ko ji prašo. Kaip jūs matote situaciją, ar Vakarai dar pajėgūs tiekti ginkluotę Ukrainai?

– Nežinau, kiek mums dar liko, bet tikrai visi pastebime, kad dabar amunicijos sunaudojama kur kas daugiau, nei tikėjomės. Tai visiškai kitoks karas nei prieš 20 metų Irake ir Afganistane. Žinau, kad JAV gynybos departamentas kalbasi su pramone apie tai, kaip galima paspartinti gamybą, mūsų Europos ir Kanados sąjungininkai ketina daryti tą patį.

– Prieš 20 metų George`as W. Bushas lankėsi Lietuvoje ir pasakė žymiąją kalbą, kurioje teigė, kad „Lietuvos priešas yra JAV priešas“. Praėjus 20 metų, kaip Lietuva turėtų dabar matyti šitą pažadą?

– Manau, kad tai labai aiškiai parodėme ne tik todėl, kad Lietuva priklauso NATO, bet ir todėl, kad Lietuva prisideda prie saugumo kūrimo. Lietuvos kariuomenė ir žmonės prisideda prie bendro saugumo. Dabar, žinoma, jūs esate sudėtingoje vietoje tarp Kaliningrado ir Baltarusijos, bet turite sąjungininkų, šalyje yra vokiečių ir amerikiečių karių. Taigi manau, kad buvo padaryta labai daug, siekiant padėti Lietuvai apsiginti, prisidėti prie bendro regioninio saugumo.

Žinau, jog yra prašymų, kad čia atvyktų daugiau amerikiečių ir kitų karių, bet aš būčiau atsargus šiuo klausimu, nes bent jau šiuo metu nemanau, kad yra pajėgumų, kurie leistų jų laikyti čia daugiau.

Kalbama ne tik apie kareivines, bet ir apie mokymus, ir tai visiškai nepadėtų jau čia esantiems daliniams, kurie negalėtų mokytis, palaikyti savo pasirengimo lygį, todėl nerekomenduočiau bandyti atvežti daugiau karių, kol nėra pajėgumų ir galimybių palaikyti pasirengimą.

– Paminėjote Baltarusijos kaimynystę. Ukrainos žvalgyba pranešė apie galimai Baltarusijoje planuojamus teroristinius išpuolius, o vienas iš taikinių gali būti ir Astravo atominė elektrinė. Kaip manote, ar Rusija ir Baltarusija gali imtis tokių veiksmų?

– Manau, kad Europos Sąjunga jau seniai turėjo „kelti pragarą“ Baltarusijai ir Rusijai dėl šios atominės elektrinės statybų, kurios, mano manymu, pažeidžia kelias skirtingas normas dėl artumo, geologijos ir stebėtojų, kuriais mažai pasitikiu.

Dabar, manau, mažai tikėtina, jog kas nors, rusai ar baltarusiai, tyčia sabotuos ją, kad sukeltų Černobylio tipo incidentą, nes nukentėtų žmonės Baltarusijoje, nukentėtų rusai. Turiu omenyje, kad tai nebūtų suvaržyta. Manau, kad tarptautinė bendruomenė turi nusiųsti stebėtojus į Astravo atominę elektrinę, kaip tai padarė Zaporižios atominėje elektrinėje.

– Kalbama apie didėjančią „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino įtaką Kremliuje. Ar jis svarbus šioje Rusijos karo Ukrainoje dėlionėje?

– Tiesą sakant, aš tai matau kitaip. Manau, kad jis laiko save labai svarbiu, nes turi didelį karinį potencialą ir, manau, žiūri, kas bus toliau. Žinote, Timothy Snyderis sakė: „Taip, Kremliui blogai pralaimėti Ukrainoje, bet daug blogiau pralaimėti Rusijoje.“

Ir taip, J. Prigožinas, Ramzanas Kadyrovas, Vladimiras Putinas ir kiti mato, kokia katastrofa yra šis karas, ir stengiasi užimti poziciją, kuri leistų apginti save arba perimti valdžią, jei Rusija ims skilti.