JAV generolas: kitų metų viduryje Ukrainos kariuomenė bus Kryme

Iki šių metų pabaigos ukrainiečiai nustums rusus į vasario 23-iosios pozicijas, o Kryme gali būti jau kitų metų viduryje – taip mano buvęs Jungtinių Valstijų kariuomenės Europoje vadas atsargos generolas Benas Hodgesas. Jis tikina, kad dabar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – beviltiškoje padėtyje.

Interviu LRT.lt B. Hodgesas pabrėžė, kad net Šiaurės Korėja supranta, koks dabar desperatiškas V. Putinas, ir nenori būti siejami su Maskva.

– Kaip mes turėtume interpretuoti V. Putino paskelbtą dalinę mobilizaciją?

– Pirma, tai rodo, kokioje beviltiškoje padėtyje yra V. Putinas. Jis supranta, kad jo pajėgų padėtis Ukrainoje blogėja.

Antra, tai pat tai parodė, kad dauguma rusų iš tikrųjų nenori dalyvauti kare – matėme protestus daugelyje Rusijos vietų, tūkstančiai rusų bando išvykti iš šalies per Suomiją arba Sakartvelą. Jie nenori būti pašaukti.

Trečias svarbus aspektas – net jei pašaukti žmonės pasirodys, nors aš abejoju, kad bus 300 tūkst. vyrų, kurie iš tikrųjų ateitų, praeis mėnesiai, kol jie bus apmokyti, aprūpinti, pasirengę prisijungti prie jau esančių dalinių. Taigi nemanau, kad tai turėtų teigiamos įtakos Rusijai iki metų pabaigos.

– Jau anksčiau buvo pranešama, kad atokiuose Rusijos regionuose žmonės kviečiami jungtis prie kariuomenės, tarsi buvo vykdoma slapta mobilizacija. Tai kodėl būtent dabar V. Putinui reikėjo paskelbti dalinę mobilizaciją?

– Manau, kad jis tikriausiai bando pasirinkti vidurinį kelią. Kitaip tariant, daro kažką, kad nuramintų tuos, kurie skundėsi ir kritikavo, kad daroma per mažai. Jis susirūpinęs, nes turi keisti Rusijos gyventojams paskleistą naratyvą, kad „specialioji karinė operacija“, kuri, jo teigimu, vyko tiksliai pagal planą, akivaizdžiai taip nevyksta. Jis tikriausiai nenori, jog būtų matomas kaip praradęs kontrolę, todėl gauname painią žinią, jai trūksta aiškumo. Manau, kad mobilizacija galiausiai neturės jokio reikšmingo ir teigiamo poveikio Kremliui.

Jis susirūpinęs, nes turi keisti Rusijos gyventojams paskleistą naratyvą, kad „specialioji karinė operacija“, kuri, jo teigimu, vyko tiksliai pagal planą, akivaizdžiai taip nevyksta.

– O ką ši žinia apie dalinę mobilizaciją reiškia Ukrainai?

– Tai iš tikrųjų turėtų rodyti ukrainiečiams, kad jie laimi, kad Rusija tikrai yra beviltiška. Jie mato, jog Rusijos žmonės neturi tokios valios, kokią turi ukrainiečiai. Iš istorijos žinome, kad karas yra valios išbandymas. Ukrainos kariai, aišku, turi daugiau valios nei rusai. Atrodo, kad šitame kare Ukrainos žmonės taip pat turi daug daugiau valios nei Rusijos.

– V. Putinas savo kalboje, kurios metu paskelbė dalinę mobilizaciją, tarp eilučių pasiuntė ir branduolinį grasinimą bei pabrėžė, kad grasinimas nėra blefas. Kaip manote, ar tai turėtume vertinti rimtai?

– Įdomu, kai kas nors turi pasakyti, kad neblefuoja. Tai rodo, kad jis žino, jog juo netikima. Apie branduolinio ginklo panaudojimą jie kalba jau daugelį metų. Žinoma, jis turi tūkstančius branduolinių ginklų, kai kuriuos iš jų jis galėtų panaudoti, nes jam nerūpi, kiek nekaltų žmonių būtų nužudyta, bet aš vis tiek manau, kad V. Putinas vargu ar juos naudos. Branduoliniai ginklai iš tikrųjų yra veiksmingiausi, kai jie nenaudojami, nes tai verčia mus visus arba daugelį vyriausybių abejoti, susirūpinti dėl to, o jis to ir nori.

Manau, kad mažai tikėtina, jog V. Putinas panaudos branduolinį ginklą, ir todėl, kad tada JAV būtų neįmanoma likti nuošalyje. Jei taip atsitiktų, tai reikštų, kad baigiasi priemonių pasirinkimo galimybės, kurias mato diktatorius. Tai būtų pražūtinga Rusijai ir, tikriausiai, jo galėtų laukti net ne branduolinis, o koks nors kitas atsakas.

Rusijai nėra jokios naudos panaudoti branduolinį ginklą, nes ji neturi pajėgų, galinčių pasinaudoti tokio smūgio pasekmėmis. Jei ji panaudos branduolinį ginklą, Rusijai tai tik minusai, todėl manau, kad V. Putinas nėra savižudis ir žmonės tai supranta.

Mažai tikėtina, jog V. Putinas panaudos branduolinį ginklą, ir todėl, kad tada JAV būtų neįmanoma likti nuošalyje.

– Rusijos prezidentas savo kalboje akcentavo ir Zaporižios, Luhansko, Donecko, Chersono „referendumus“. Jis teigė, kad Rusijai vis dar kyla grėsmė. Kaip manote, ar jis omenyje turėjo ir šiuos regionus, kad juos „gintų“ kaip Rusijos dalį?

– Beveik visas pasaulis pripažins, kad šie „referendumai“ yra neteisėti. Taigi jis dabar savo auditorijai – Rusijos gyventojams – bando sukurti pasakojimą. Šiose keturiose srityse, kurios dabar laikomos iš dalies aneksuotomis Rusijos, ukrainiečių pastangos išlaisvinti savo teritorijas Rusijos viduje būtų apibūdinamos kaip išpuolis prieš Rusijos suverenios valstybės teritorijas. Taip būtų galima pateisinti tai, ką Rusija ten daro.

Taigi, jis turi sukurti keletą naujų šio karo pasakojimo aspektų, kad pateisintų tai, ką daro, ir manau, kad tie žmonės supras, jog tai yra visiška pasaka, todėl tai žlugs. Visam pasauliui, kiekvienai šaliai bus svarbu apie tai viešai kalbėti. Manau, kad taip pat naudinga pažymėti, kad Kinija ir Indija teikia nulinę paramą Rusijai. Net Šiaurės Korėja pasakė: „Ei, mes neparduodame ginklų Rusijai.“ Kinija ir Indija neteikia jokios paramos Rusijai nei Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, nei kur nors kitur. Taigi jis iš tikrųjų negauna jokios išorinės paramos, nes jie supranta, kad V. Putinas dabar yra desperatiškas.

– Po Ukrainos kontrpuolimo Charkive mes nematome didelių teritorinių pergalių nė vienoje pusėje. Kaip manote, kaip toliau plėtosis karo eiga ir kada galime tikėtis kitų Ukrainos didelių teritorinių laimėjimų?

– Labai pasitikiu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu. Jie buvo labai protingi, atliko gerus planavimo ir pasirengimo darbus. Aš būčiau kantrus, nes jie ir toliau blogina Rusijos logistikos būklę.

Tikiuosi, kad matysime tolesnį Rusijos pajėgų spaudimą. Jūs nepamatysite kasdien užimamo miesto, tai tiesiog neįmanoma, tačiau vis tiek tikiuosi, kad iki šių metų pabaigos Ukrainos pajėgos nustums Rusijos pajėgas iki vasario 23-iosios pozicijų, o iki kitų metų vidurio ukrainiečiai bus Kryme.

– Viename iš savo interviu jūs sakėte, kad vis dar yra iliuzijų dėl Rusijos karinės galios, ji netiksliai vertinama. Ar dabar tarptautinėje arenoje vis dar daug mitų, susijusių su Rusijos galia?

– Vis dar yra žmonių mūsų vyriausybėse ir gynybos ministerijose, kurie tiki, kad Rusija vis dar turi galimybę atverti naujus frontus, pavyzdžiui, Kaliningrade, Baltijos jūroje, Sakatvele, Uždniestrėje ar Suomijos pasienyje. Ir aš manau, kad tai yra geri žmonės, bet jų analizė prasta. Rusai neturi nieko, kad galėtų padaryti kažką tokio. Nežinau, kodėl yra tiek daug pagarbos Rusijos gynybos ministerijai ir Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.

Karinis jūrų laivynas realiai neprisidėjo prie karo Ukrainoje, oro pajėgos nenori skraidyti virš Ukrainos, o sausumos pajėgos išsekusios. Manau, kad tie žmonės, apie kuriuos kalbu, nesupranta, kokia bloga būklė dabar, iš dalies dėl korupcijos, Rusijos gynybos ministerijoje.

Nežinau, kodėl yra tiek daug pagarbos Rusijos gynybos ministerijai ir Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.

– Jūs manote, kad Baltijos šalims ir kitoms teritorijoms, kurias išvardinote, dabar nėra realios grėsmės iš Rusijos?

– Niekada nesakiau, kad nėra tokios galimybės, tačiau šiuo metu didžiausia grėsmė mums visiems yra tai, kad jei mes nesusitelksime ir nepadarysime spaudimo Kremliui, kad ir sankcijomis, ar nesuteiksime Ukrainai visko, ko jai reikia, Rusija galiausiai galės atsitiesti. Todėl svarbu, kad ir toliau padėtume Ukrainai, kol ji nugalės Rusiją karo lauke ir atkurs savo suverenitetą visoje teritorijoje, įskaitant Krymą.

– Jūs paminėjote ginkluotę Ukrainai. Vis girdime kritikos, ypač skirtos Vokietijai, kad jie perduoda per mažai ginklų Ukrainai. Kaip manote, ar iš tiesų Vakarai daro per mažai?

– Manau, kad taip. Manau, kad kitos šalys galėtų daryti daugiau, taip pat manau, kad Jungtinės Valstijos galėtų padaryti daugiau. Pavyzdžiui, galėtume suteikti daugiau tolimojo nuotolio raketų paleidimo įrenginių. Didžiuojuosi tuo, ką padarė mano šalis, didžiuojuosi tuo, ką padarė Lietuva, tačiau vis dar yra tam tikro nenoro visiškai įsipareigoti ir užtikrinti, kad Ukraina laimėtų. Ir kai girdžiu žmones kalbant, kad mes norime, jog Ukraina būtų stipri prie derybų stalo... Kodėl Ukraina turėtų derėtis, kol neatgavo visiško savo teritorijų suvereniteto?

– Jūsų manymu, kokių ginklų dabar labiausiai reikia Ukrainai?

– Jie ne kartą sakė, kad jiems reikia tolimojo nuotolio amunicijos ir ginklų, kad galėtų atakuoti Rusijos logistiką, rusų vadavietes, artileriją ir panašiai. Jie buvo nuoseklūs šiuo klausimu ir aš su tuo sutinku. Jiems reikia amunicijos ir gebėti apsaugoti savo civilius gyventojus nuo raketų smūgių iš Rusijos. Taigi, priešraketinė gynyba yra prioritetas, nes rusai ir toliau žudys nekaltus žmones, net jei negalės sustabdyti Ukrainos pajėgų.

Manau, kad jiems būtų naudinga turėti daugiau šarvuotos technikos – tankų, pėstininkų kovos mašinų. Tam tikru metu mes jau turėtume pradėti tiekti tankus „Leopard“ ir „Abrams“ ne tik kovai dabar, bet ir ilgalaikiam saugumui, turime padėti jiems pereiti prie modernesnių vakarietiškų sistemų.