JAV atsargos majoras: Rusijos nesėkmė veda link kito karo Ukrainoje etapo

Rusijos ir Ukrainos pareigūnai pranešė susitarę dėl laikino ugnies nutraukimo apgultame pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kad būtų galima evakuoti civilius ir įvežti humanitarinę pagalbą.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Į šį miestą buvo nukreiptas stipriausias rusų invazijos smūgis – didesnė dalis Mariupolio buvo sunaikinta artilerijos ir raketų apšaudymų metu. Ankstesni bandymai padėti civiliams evakuotis humanitariniais koridoriais iš esmės buvo nesėkmingi, tačiau karui keičiant pavarą, kovo 31 d. paskelbta apie dar vieną humanitarinį koridorių.

Ukrainos pajėgos po truputį susigrąžina iki tol Rusijos kontroliuotas teritorijas – kaip ir žadėjo, Maskva atitraukia savo karius nuo Kyjivo ir Ukrainos šiaurėje esančio Černihivo, tačiau JAV ir Ukrainos pareigūnai teigia, kad perdislokuodama pajėgas Maskva persiorientuoja į rytinį Donbaso regioną, persigrupuoja ir papildo savo kariuomenės gretas.

Rusijos pajėgoms persigrupuojant ir peržiūrint savo tikslus Ukrainoje, kovo 31 d. prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo įsakė į kariuomenę priimti 134 500 naujų šauktinių – prasidėjo kasmetinis pavasarinis šaukimas. Šauktiniai gali suteikti Rusijos kariuomenei naujų jėgų, nors jų dalyvavimas kare yra labai jautrus dalykas. Maskva anksčiau skelbė, kad kariauti į Ukrainą siunčiami tik profesionalūs kariai ir karininkai, tačiau vėliau Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad buvo dislokuota ir šauktinių.

RFE / RL paprašė įžvalgomis apie susidariusią situaciją pasidalinti JAV kariuomenės atsargos majorą, Madisono politikos forumo Karo mieste studijų vadovą ir knygos „Connected Soldiers“ autorių Johną Spenserį.

RFE / RL: Rusija paskelbė apie savo pajėgų atitraukimą iš Kyjivo apylinkių ir jau anksčiau pareiškė, kad pirmasis karo etapas baigėsi. Žemėlapiai rodo, kad jie jau buvo beprarandą pozicijas šiose srityse, kur iki šiol tam tikra apimtimi tebevyksta kovos. Tad kaip turėtume vertinti šį atsitraukimą? Ar jis tikrai savanoriškas? Ar juo siekiama išlošti laiko, kad Rusija galėtų persigrupuoti ar panašiai?

J. Spencer: manau, kad turėtume žiūrėti į tai taip, kaip yra iš tiesų, – kaip į Rusijos negebėjimą pasiekti to, ko ji norėjo, – per keletą dienų patekti į Kyjivą, nušalinti prezidentą [Volodymyrą] Zelenskį ir suformuoti naują Vyriausybę, iš principo paverčiant Ukrainą Rusijos Federacijos dalimi.

[Tai nepavyko], tad planas B buvo tiesiog izoliuoti [Kyjivą], tačiau ir tai nepavyko. Planas C buvo kurį laiką išlaikyti [užimtą teritoriją], bet ir tai nepavyko. Tai, ką dabar matome, akivaizdžiai yra planas D, kurį įgyvendinant, pirmiausia skelbiama žinia, kad niekada nebuvo keliamas tikslas užimti Kyjivą ir kad dabar ketinama perkelti pajėgas į Donbasą ir jas ten pergrupuoti, kas, tiesą sakant, užtruks kelias savaites. Visa tai turėtų būti vertinama taip, kaip yra iš tikrųjų, – kaip ukrainiečių sėkmė ginant Kyjivą.

RFE / RL: panašu, kad Rusija planuoja sutelkti dėmesį į rytus ir pietryčius. Atsižvelgiant į tai, ką matote, ar Rusija gali pasiekti savo naujus tikslus, apie kuriuos kalba daugelis analitikų, tai yra, užsitikrinti sausumos tiltą, jungiantį jos žemyninę dalį su Krymu, greičiausiai per Mariupolį, ir užimti visą Luhansko ir Donecko sričių teritoriją, kurios gviešiasi? Ką tai reiškia praktiškai?

J. Spencer: vėlgi vadinkime daiktus savais vardais. Rusijai teko sumažinti apetitą.

Galima surinkti šiaurinėje Ukrainoje kovojančias pajėgas, jas atitraukti ir permesti į rytų frontą. Tačiau to nepavyks padaryti kitą savaitę. Nepavyks ir po dviejų savaičių. Pavyzdžiui, vien nuvažiuoti iš Kyjivo į Luhanską ar Donecką užtrunka kelias dienas, tačiau technika genda ir mes jau puikiai matėme, kokia [Rusijos kariuomenė] yra nekompetentinga logistikos srityje.

Be to, šios [Rusijos] pajėgos mėnesį dalyvavo sunkiuose mūšiuose.

Jos patyrė didelių nuostolių. Karių moralė žema. Jų įranga prasta, jie sušalę. Taip, tai įmanoma ir akivaizdu, kad tai dar nėra šio karo pabaiga, bet padaryti viską, kaip reikia, prireiktų savaičių.

Taip pat kyla problemų dėl to, kad netrukus baigiasi šauktinių [terminai] ir [Rusijos pajėgoms] galbūt teks integruoti [į savo gretas] kitus šauktinius, o tai karinei organizacijai yra košmaras.

Tad aš sakyčiau „ne“, neįmanoma greitai permesti pajėgų ir integruoti jas į bet kokio tipo kovą Donbase, kur kaip vientisas, sunkių kovų užgrūdintas vienetas kovoja trečdalis Ukrainos kariuomenės. Neįmanoma tiesiog mesti tų [karių] kaip rezervo į ten vykstančias kovas.

Ar su laiku tai bus įmanoma padaryti? Taip. Grąžinus juos atgal į Baltarusiją [arba] į Rusiją, [o tada] papildžius, pertvarkius, apginklavus ir pergrupavus po kokio mėnesio vėl mesti [į Ukrainą]? Galbūt.

RFE / RL: tuo tarpu atrodo, kad Rusijos strategija yra išlaikyti atstumą, intensyviai apšaudant ir atakuojant raketomis. Daug kalbėta apie tai, kad Maskva Ukrainoje naudoja Čečėnijoje ar Sirijoje išbandytą taktikas, kas iš esmės reiškia miestų sulyginimą su žeme. Ar manote, kad Rusija laikosi tokios pačios strategijos, kokią taikė Čečėnijoje ir Sirijoje, ar Ukrainoje ji elgiasi kitaip?

J. Spencer: manau, kad čia viskas kiek kitaip. Išstudijavus karo mieste taktiką ir išanalizavus mūšius už Grozną abiejuose Čečėnijos karuose, taip pat Sirijos miestų mūšius, reikia pažvelgti į tai per politinių tikslų objektyvą. Reikia tikėti tuo, ką [Maskva] daro, o ne ką sako, ir čia matome, kad jos tikslai Ukrainoje kinta.

Pirmomis karo dienomis tikslas buvo Kyjivas, todėl visas kitas operacijas reikėjo vertinti kaip palaikančias šį tikslą. Dabar į viską tenka žiūrėti per naujų tikslų – užimti rytinę šalies dalį – prizmę. Nesvarbu, ar tai būtų sausumos tiltas per Mariupolį į Donbasą, ar kažkas kita, manau, kad apšaudymais bus bandoma padėti Rusijos pajėgoms persigrupuoti ar pasitraukti iš tų teritorijų, kuriuose jos šiuo metu yra įsitvirtinusios, – apšaudymais bus stengiamasi nukreipti Ukrainos pajėgų dėmesį.

Pergrupuoti Ukrainos pajėgų šiuo metu neįmanoma. Visiems miestams vis dar gresia pavojus ir nieko keisto, kad jie vis dar bombarduojami, palaikant atsitraukimą su tikslu permesti pajėgas kitur. Kare tai įprasta. Žinoma, Rusija [tokiu būdu] vykdo karo nusikaltimus, bet aš manau, kad [artilerija] padeda Rusijai įgyvendinti naujai išsikeltą tikslą.

RFE / RL: kaip manote, kur Rusija perdislokuos savo pajėgas? Kad ir kaip ji jas paskirstytų, atrodo, kad Rusija stengiasi išlaikyti atstumą ir vengia artimos, tiesioginės kovos. Tad kur tęsis kovos artimiausiomis savaitėmis?

J. Spencer: manau, kad jie, deja, sutelks dėmesį į žudynes Mariupolyje, kur šiuo metu vyksta pakankamai artima kova.

Neįmanoma bombarduojant miestą priversti jį pasiduoti. Neįmanoma net bombarduojant įsitvirtinusius karius priversti juos pasiduoti. Karo istorija rodo, kad galiausiai vis tiek teks sumažinti atstumą ir pasiimti tai, ko nori. Mariupolyje vyksta artima kova [ir] ji gali trukti savaites.

Laikytis atstumo kariuomenėms [yra] normalu, tam tikra prasme tai yra tiesiog sveikas protas. Bet jei ketini kažką iš kažko atimti, galiausiai teks sumažinti atstumą ir stoti į artimą kovą kaip kad jau po truputį matome Mariupolyje [ir], manau, matysime ir toliau.

[Rusija] norėtų sulaukti pastiprinimo ir papildyti atsargas pietryčių kryptyje. Jei jie iš tiesų nori sujungti separatistines zonas [su Krymu] ir atstumti Ukrainos kariuomenę, ir tai gali pateikti kaip savo pergalę, kova vis tiek bus labai sunki ir atstumą neišvengiamai teks mažinti.

RFE / RL: turint visa tai omenyje, kiek įvykiai mūšio lauke gali nulemti šio karo baigtį? Ar jis greičiau baigsis kur nors prie derybų stalo?

J. Spencer: visi karai yra politika. Visi jie baigiasi politiniu sprendimu; jie nesibaigia tuo, kad kuri nors pusė sunaikina priešo pajėgas. Kaip rodo istorija, ne taip veikia karas.

Nemanau, kad artimiausiu metu kovos liausis. Jei pažvelgsite į raudonus taškus žemėlapyje, pamatysite, kad raudonos spalvos dar labai daug. Daug Rusijos pajėgų, vis dar apgulusių miestų teritorijas. [Rusijos pajėgos] yra atakuojamos, jos patiria daug nuostolių, ir tai tęsis, kol nebus politinio susitarimo dėl paliaubų, o tai, tiesą sakant, nemanau, kad artimiausiu metu yra įmanoma.

Taigi, vyks dar daug kovų.