JAV analitikė: jokia tvirta taika su Rusija yra neįmanoma

Atsitraukimas akistatoje su Rusijos režimu yra pavojingesnis nei konfrontacija, todėl Vakarai turėtų tęsti savo paramą Ukrainai, nes bet kokios nuolaidos tik suteiktų šansą Vladimirui Putinui atkurti kariuomenės pajėgumą ir vėl pulti Ukrainą, interviu LRT.lt sakė „Atlantic Council“ Eurazijos centro vicedirektorė Melinda Haring.

Neseniai „The National Interest“ publikuotame straipsnyje M. Haring ragino JAV ir Vakarus „iki dantų“ apginkluoti Ukrainą, nes dabar yra tinkamas momentas smogti Vladimirui Putinui ir jo pakalikams – Rusija yra nusilpusi, o Kremlius negali sau leisti eskaluoti situacijos. Tačiau tvirta Vašingtono parama Ukrainai gali susidurti su vis garsesniais skeptikų balsais JAV viduje, nes rudenį šalyje vyks vidurio kadencijos rinkimai.

„Dabar tai politinis klausimas. Degalų kainos pas mus aukštos, infliacija didelė, o Ukraina yra tikrai toli, už 5 tūkst. mylių. Ir prezidentas Bidenas turi reaguoti į šį spaudimą viduje“, – pabrėžė analitikė.

– Savo tekste „The National Interest“ rašėte, kad dabartiniame kare Ukrainoje „atsitraukti yra pavojingiau nei konfrontuoti“ su Rusija. Girdime nemažai perspėjimų, baimės dėl stojimo į akistatą su Rusija, kokie jūsų kontrargumentai?

– Aš reagavau į „The New York Times“ pasirodžiusį straipsnį, kuriame Vakarai buvo raginami spausti Ukrainą sėsti prie derybų stalo. Dabar to matome kiek mažiau, bet prieš kelis mėnesius tokie pamąstymai buvo populiaresni.

Vašingtone yra susirūpinimo, kad ypač prancūzai, bet ir vokiečiai spaus Ukrainą sėsti prie derybų stalo, nors šalis dar nebus tam pasirengusi. Argumentuojama, kad Ukraina turėtų atsisakyti dalies teritorijų, bet Rusija juk tik stumsis toliau. Tvirta taika su Rusija yra neįmanoma. Toks mano pagrindinis argumentas.

– Ar tokių balsų yra ir JAV, amerikiečių politikai mano, kad pavojingiau konfrontuoti su Rusija nei jai nusileisti?

– Parama Ukrainai stipri Kongrese, tai remia abi partijos. Bet JAV rinkėjų nuotaikos keičiasi ir man tai kelia nerimą. Šiemet vyks rinkimai, o dalis paskelbtų apklausų rodo, kad anksčiau 13 proc. respublikonų rinkėjų manė, jog JAV per daug padeda Ukrainai, dabar taip mano 27 proc. Tai „Morning Call“ duomenys. Kita apklausa teigia, kad taip mano 50 proc. respublikonų rinkėjų.

Man tai kelia kiek abejonių, bet aišku viena – respublikonų, kurie mano, kad JAV per daug išleidžia (Ukrainos pagalbai), skaičius auga. Manoma, kad tokie (buvusį JAV prezidentą Donaldą) Trumpą palaikantys respublikonų politikai gerai pasirodys rinkimuose. Stebėsime tai.

Prezidento patarėjai, jo nacionalinio saugumo patarėjas, šio pavaduotojas, prezidento artimiausia komanda, dažnai kalba apie eskalaciją. Jiems nerimą kelia tai, kad jei JAV darys per daug, tai gali paskatinti Rusijos atsaką Vakarams. Kur yra ta riba, jie nežino. Ji jau kelis kartus pasislinko. Jie anksčiau neleido perduoti vienokių ginklų sistemų, sakė „ne“ ir kitkam, bet galų gale perdavė vis agresyvesnes ginklų sistemas. Jie pasakė „ne“ neskraidymo zonai, naikintuvų perdavimui. Manau, lėktuvų perdavimui galų gale bus uždegta žalia šviesa, nors jie dar nepasiekė to taško.

Jie nežino, visi mes spėliojame, kas sukels Vladimiro Putino reakciją.

– Manote, jei nuo pat pradžių Vakarai būtų elgęsi užtikrinčiau, perdavę daugiau ginklų Ukrainai, Rusija būtų reagavusi kitaip nei dabar, kai žengiama po vieną žingsnį?

– Šis karas Ukrainai būtų sunkus bet kokiu atveju. Vladimiras Putinas yra pasiryžęs žymiai didesniems aukų skaičiams, nei bet kuris demokratiškas Vakarų valstybės lyderis būtų pasiryžęs. Tad viskas skaičiuojama kitaip.

Vakarai padarė klaidų. Prezidento Bideno administracija priima sprendimus 3 savaitėmis vėluodama. Ir pasakė kvailų dalykų. Pasisakymuose buvo akcentuojama, kad bus ginamas kiekvienas NATO teritorijos colis. To nereikėjo sakyti, juk naudinga turėti tam tikro strateginio dviprasmiškumo, administracijai nereikėjo to pasakyti, nes tai paliko Ukrainą nežinioje.

O kaip Ukraina? Pastarosios 2 savaitės buvo šventiškos, nes Ukrainai buvo suteiktas ES kandidatės statusas. Tai nuostabu, bet nieko nereiškia, tai simbolinis žingsnis. O NATO viršūnių susitikimas Madride. Jis nuostabus Rytų Europai, Lenkijai, bet Ukrainai – nelabai. Jame iš esmės pasakyta: jūs, vyručiai, ten susitvarkykite, o mus dengia NATO skėtis.

Taip, jei Vakarai nuo (karo) pradžios būtų leidę perduoti (daugiau ginklų), būtume siuntę salvinės ugnies sistemas, kokias siunčiame dabar, pakankamus jų skaičius, tai būtų galėję ryškiai padėti.

Bet esame ten, kur esame, ir klausimas, kaip išlipsime iš šios situacijos. Eina jau 5-as (karo) mėnuo ir neatrodo, kad Putinas būtų pakeitęs savo tikslus. Atrodo, jis vis dar nori užimti Kyjivą, yra pasiryžęs tai padaryti. Jis vis dar nori užimti Ukrainą. Apskritai, jam nesiseka pasiekti tikslų, nes nuo pat pradžių jis norėjo 4 dalykų: sunaikinti Ukrainą; sunaikinti NATO vienybę; pažeminti Vakarus; perrašyti Europos saugumo architektūros taisykles. Šiuose dalykuose pergalių jis nepasiekė, bet jis turi ilgalaikiškesnę strategiją, nei dauguma Vakarų analitikų nori ar gali pripažinti.

Dabar man nerimą kelia grūdų klausimas. Jis (V. Putinas) smaugia Ukrainos grūdų ir žemės ūkio sritis. Jie ne tik blokavo uostus, bet ir bombarduoja laukus, kviečiai ir rugiai dingsta liepsnose. Būti ūkininku Ukrainoje tampa nebeįmanoma. Šalies biudžetas gana liesas, tad jei jiems nepavyks išgabenti grūdų, ne tik šiemet kils badas, bet problemos bus jaučiamos ir 2023-iaisiais.

– Bet juk Putino strategija irgi keitėsi, kai jam nepavyko pasiekti pirminių tikslų?

– Manau, keitėsi jo taktika. Jis turėjo atsitraukti ir dėmesį perkelti į Donbasą. Analitikai sako, kad ten jie (rusai) nežymiai stumiasi, bet stumiasi. Jie kontroliuoja Luhansko apskritį ir dabar siekia Donecko apskrities (kontrolės). Dabar yra pauzė, bet vyksta intensyvūs civilių bombardavimai Charkive, Bachmute, kitur. Manau jis bando išgąsdinti žmones, kad jie pasitrauktų. Jis daro gyvenimą neįmanomą, juk negali gyventi, kai nuolat baiminiesi bombardavimo.

Nežinome, kas vyks šią žiemą. Svarbų vaidmenį vaidins infrastruktūra, todėl jis (V. Putinas) bando atakuoti šildymo jėgaines, vandens atsargas. Jei žiema bus šalta, o tu neturėsi šildymo, pagrindinių dalykų, vandens, negalėsi ten gyventi. Deja, Europą gali ištikti dar viena pabėgėlių krizė.

– Kiek anksčiau užsiminėte apie ribas, kurias Kremlius galbūt brėžia Ukrainoje. Bet kokius matote Vakarų požiūrio į Rusiją pokyčius. Matėme gana drąsius JAV pareigūnų pareiškimus, kad Rusija turi būti susilpninta iki tokio lygio, jog nebegalėtų panašių atakų vykdyti ateityje. Ar Vakarai tampa drąsesni? Ar dėl tokių pareiškimų Maskva gali griebtis masinio naikinimo ginklų?

– Dauguma analitikų nemano, kad Putinas panaudos branduolinius ginklus Ukrainoje. Analitikai, kuriais pasitikiu, branduolinių ginklų panaudojimo galimybę vertina 5 procentais, tad ji labai maža. Jei jis (V. Putinas) jausis priremtas prie sienos, tuomet galimybė didėtų.

Bet dabar didysis klausimas Vakarams ir mano šalies Vyriausybei, taip pat ir Lietuvos Vyriausybei, yra kuri pusė gali išsilaikyti ilgiau – ukrainiečiai ar rusai. Pasirodė pranešimų, kad rusai iš kalėjimų ima žmones, turinčius kovinės patirties, tai rodytų, kad jiems baigiasi pajėgos, bet ir ukrainiečiai patiria didelių netekčių, kasdien žūva iki 200 karių, tad jie vis labiau turi remtis teritorinės gynybos daliniais. Klausimas, kas pirmieji bus išsekinti.

Bideno administracijos retorika tampa vis griežtesnė. Jūsų minėtą citatą pasakė Pentagono vadovas Lloydas Austinas, bet jis buvo sukritikuotas dėl savo atvirumo. Bet manau, kad strategija yra būtent tokia.

Deja, nenoriu vėl grįžti prie rinkimų, bet dabar tai politinis klausimas. Degalų kainos pas mus aukštos, infliacija didelė, o Ukraina yra tikrai toli, už 5 tūkst. mylių. Ir prezidentas Bidenas turi reaguoti į šį spaudimą viduje. Žinote, manau jis darys tiek, kiek tik galės šiomis politinėmis sąlygomis.

Yra susirūpinimo ir dėl karinės įrangos. Pažiūrėjus į duomenis, mes išsiuntėme (Ukrainai) daugiausiai karinės technikos, mūsų atsargos senka ir baiminamasi, kad JAV praras galimybę apsiginti, jei ir toliau tuštins savo atsargos. Mano nuomone, tai argumentas, kad turėtume didinti karinę gamybą, taip turi elgtis ir europiečiai, ir šią grėsmę vertinti rimtai.

Bet pagrindinis dalykas – Putinas niekur nedings. Jis nervina, niekas nenori su juo tvarkytis, ši Baltųjų Rūmų administracija nenorėjo su juo tvarkytis, Vilnius nenori su juo tvarkytis. Mes visi norėtume, kad jis tiesiog dingtų, išvyktų į saulėtą vietelę Sočyje ir ten leistų savo pensines dienas. Bet taip nenutiks. Ir jis turi gerokai toliau į ateitį nukreiptų planų nei mes Vakaruose.

– Ar Vašingtonas norėtų siekti padėties, kad su Rusija ir Putinu susitvarkytų europiečiai? Dabar matome, kaip Europos lyderiai esą ragina Ukrainą padaryti teritorinių nuolaidų, išsaugoti Putino veidą. Vašingtonui tai tiktų?

– Ne, manau dabartinė strategija išliks iki pat Bideno kadencijos pabaigos, o jam liko dar dveji, dveji su puse metų. Manau, jis išliks tvirtas, jam asmeniškai rūpi ši politika, jis vadovavo politikai Ukrainos atžvilgiu prezidento Obamos administracijoje. Tiesiog tokią politiką bus vis sunkiau apginti pačiose JAV. Bus vis daugiau balsų, kurie klaus, ar tai teisingas sprendimas, bet kol jis prezidentas, kol Kongrese abi partijos remia Ukrainą, manau, viskas bus gerai. Bet skepticizmo bus daugiau.

Ir, manau, jis žino, kad negali su visu tuo susitvarkyti palikti europiečiams. Jei atsakinga bus Vakarų Europa, bus derybinės pasekmės. Tai suteiks Rusijai kiek laiko atsitraukti, atkurti savo kariuomenę ir vėl užpulti tai, kas bus likę iš Ukrainos.

– Kokią matote galimą karo pabaigą? Užteks tiekti ginklus Ukrainai ir taip padėti jai laimėti, ar bus kažkokia aklavietė?

– Vakarų parama (Ukrainai) yra būtina, nes ukrainiečiai kovoja ir aukojasi. Bet jei Vakarai apsigalvos ir nebesiųs ginklų, Ukrainai netrukus teks nebekovoti.

Kaip visa tai baigsis, daug sunkesnis klausimas. Manau, svarbu siųsti kuo daugiau sunkiosios ginkluotės, kad Ukraina gautų kuo geresnes sąlygas prie derybų stalo. Nemanau, kad (derybų) susitarimas bus geras, nemanau, kad jis patiks Vilniui, Vašingtonui ar Kyjivui. Bet, žinote, kažkada Maskva ir Kyjivas turės susėsti.

Mes norime išgelbėti kuo daugiau gyvybių, o šiandien tai padaryti galima padedant (Ukrainai) kuo labiau progresuoti mūšio lauke.