„Jausmas lyg mirtum“: psichiatrė paaiškino, kaip atpažinti stiprų nerimą ir panikos ataką

„Galvojau, kad mirsiu“, „jaučiausi taip, tarsi nebegalėčiau kvėpuoti“, „atrodė, kad nieko nebekontroliuoju.“ Tai tik keletas frazių, kurias, pasakodami apie tai, kaip jautėsi, nurodo nerimo priepuolį (stiprų nerimą) patyrę pacientai. Panašias frazes įvardina ir panikos ataką patyrę žmonės. Kuo skiriasi šios dvi būklės ir jų suvaldymas? 

Donatas turi šeimą, daug metų dirba vienoje įmonėje, kur yra gerbiamas tiek vadovų, tiek kolegų. Tačiau mažai kas žino, jog didžiąją savo gyvenimo dalį jis kenčia nuo nerimo, o prieš keletą metų patyrė ir pirmąsias panikos atakas.

Vyras pasakojo, kad nerimauti buvo įpratęs. „Paprastai jau atpažindavau, kada viskas prasideda ir dėl kokių priežasčių. Pavyzdžiui, padaugėjus streso darbe ar kitose gyvenimo srityse, nerimo lygis pakildavo“, – pasakojo jis.

Kurį laiką nerimo lygį jam pavykdavo suvaldyti kasdieniškais dalykais: sportu, sveikesne mityba, darbo ir poilsio rutina. Tačiau iš ritmo, kaip jis pats sako, iškrito per pandemiją, kai teko dirbti iš namų, kuriuose 24 val. ir 7 dienas per savaitę laiką leisdavo ir kiti šeimos nariai.

„Galima sakyti, kad man buvo visko per daug. Nebesugebėdavau palikti darbo reikalų, nes nebuvo kur išeiti: juk dirbome ir ilsėjomės tuose pačiuose namuose, – prisiminė vyras. – Kai emocijos imdavo kunkuliuoti, eidavau į automobilį pabūti. Bet ilgainiui to nebeužteko. Tada užklupo pirmoji panikos ataka.“

Pasakodamas apie tai Donatas neslepia, kad baisiausia buvo, jog panikos ataka užklupo visiškai netikėtai. Anot jo, nebuvo jokių „įspėjamųjų ženklų“.

„Tiesiog vieną rytą atsibudau jausdamas, kad neprakvėpuoju, dusdamas, skaudėjo ir krūtinės, širdies plote, todėl iš karto pagalvojau, kad infarktas. Žmona puolė skambinti greitajai. Atvykę paramedikai, įvertinę mano būklę, pasakė, kad jiems panašu į panikos ataką. Paklausė, ar daug nerimauju. Kai patvirtinau, draugiškai pasiūlė nevažiuoti į ligoninę, kur tuo metu viskas buvo izoliuota (Lietuvoje tuomet buvo įvestas karantinas – LRT.lt). Suleido raminamųjų ir išvažiavo patarę ieškoti pagalbos, nes tokie dalykai kartosis“, – prisiminė vyras.

Tačiau pagalbos jis tuomet nesikreipė. „Pasiskaičiau apie tai internete, įsidėmėjau simptomus ir nutariau, kad viskas bus gerai. Grįžau prie įprastos rutinos, vėliau ir daugiau judėti galėjome, pamažu grįžome į darbovietes. Tačiau po gero pusmečio ir vėl buvo tas pats“, – pasakojo jis.

Šįkart panikos ataka užklupo darbe ir nebuvo tokia stipri kaip pirmoji. Vis dėlto Donatą ji išgąsdino net labiau. Jis sako supratęs, kad savarankiškai pasireiškiančių simptomų neįveiks, kad tai sudėtingesnė problema, nei manė, todėl kreipėsi į šeimos gydytoją. Šis iškart pasiūlė konsultuotis su gydytoju psichiatru.

„Nebuvo lengva perlipti per save, bet dabar džiaugiuosi, kad nuėjau, ryžausi. Naiviai galvojau, kad skirs vaistų, bet jis rekomendavo kompleksinį gydymą, kuriame buvo ir psichoterapija. Ją lankau iki šiol. Tiesa, nebe taip dažnai, kaip anksčiau, nes jaučiu pokyčius: panikos atakų per tą laiką nebebuvo, be to, tai padėjo lengviau gyventi su nerimu, jį valdyti“, – teigė vyras.

Stiprus nerimas ir panikos ataka panašūs, bet nėra tas pats

Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė gydytoja psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė, kalbėdama apie stiprų nerimą ir panikos ataką, sako, kad abiejų jų prigimtis panaši. Vis dėlto šios būsenos turi ir skirtumų.

„Paprastai, kai kalbame apie panikos ataką, omeny turime stiprų nerimą (nerimo priepuolį) su vadinamaisiais somatiniais (t. y. fiziniais) simptomais ir lydimą intensyvios mirties ar išprotėjimo baimės. Galima daryti prielaidą, kad nerimas be ryškiai išreikštų somatinių simptomų gali būti vadinamas nerimo priepuoliu. Akcentuočiau, kad kokių nors, kad ir silpnų, somatinių simptomų nerimo metu vis tik būna, pvz., sustiprėjęs širdies plakimas ar jausmas, kad suka vidurius“, – sakė gydytoja psichiatrė.

Pasak specialistės, paprastai nerimo priepuolis pasireiškia staiga ir intensyviai. Jam būdingas ir ryškus nerimo jausmas ir jau paminėti fiziniai simptomai.

Panikos ataka, anot R. Mazaliauskienės, turi tam tikrų bendrų bruožų su nerimo priepuoliu. Tačiau kartu ji pasireiškia ir labai individualiai.

„Kai kurie žmonės atpažįsta savo panikos atakos simptomus, tačiau dažnai stiprus nerimo komponentas juos vis viena priverčia kreiptis į skubios pagalbos skyrius ligoninėse ar kviesti greitosios medicinos pagalbą. Kai kurie pacientai sako: „Aš atpažįstu savo panikos atakos simptomus, tačiau kartu ateina baimė, kad gal šį kartą tai ne ji? Gal kažkas vis tiktai rimto?“

Panikos atakos metu simptomai gali būti įvairūs: širdies permušimai, skausmas širdies plote, tirpimas širdies plote, galvos svaigimas, dusimas, raumenų skausmai ar aptirpimai ir t. t. Įvairovė tikrai didelė. Svarbu ir tai, kad dažniausiai būna stipri mirties ar, sakyčiau, rečiau – išprotėjimo baimė“, – sakė gydytoja, pridūrusi, kad visi šie simptomai paprastai yra aštrūs, intensyvūs ir skatinantys ieškoti pagalbos nedelsiant.

Ar šie simptomai visada pasireiškia visi, ar gali tik dalis jų? Pasak Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovės, kiekvienas žmogus turi savo standartinį simptomų „rinkinį“.

„Nesu susidūrusi su pacientu, kuris išvardintų visus įmanomus simptomus, tačiau gal kur nors toks ir yra. Be to, dažniausiai yra dominuojantis simptomas ir dėmesys dažniausiai sutelkiamas į jį. Pavyzdžiui, tuo pačiu metu negali visą dėmesį nukreipti ir į širdies permušimus, ir į pykinimą“, – pastebėjo psichiatrė.

Veiksmingiausia, kai sujungiama psichoterapija su medikamentais

Nors vienas iš ryškiausių panikos atakos ir stipraus nerimo simptomų yra pojūtis, kad miršti, iš tiesų, anot specialistės, mirti nuo tokios savijautos neįmanoma.

„Visi, patyrę panikos atakų, tą žino. Tačiau, kaip sako jie, jausmas vis viena yra tarsi mirtum, o žinojimas, kad taip nėra, retai tepadeda“, – tikino gydytoja psichiatrė.

Anot jos, siekiant, kad nerimo lygis sumažėtų, o panikos atakos nebesikartotų arba kartotųsi kuo rečiau, svarbi ir prevencija, ir gydymas.

Patariama vengti situacijų, kurios provokuoja priepuolius: pervargimo, neišsimiegojimo, tam tikro asmeniškai specifinio streso. Be to, svarbu stiprinti asmeninį atsparumą stresui – šiuo atveju labai daug gali padėti psichologinė pagalba.

„Gydyti šias būsenas galima psichoterapija, medikamentais arba jų deriniu. Pastarasis, mano manymu, gali būti labiausiai naudingas: medikamentai duoda gana greitą rezultatą, o psichoterapija yra investicija į ateitį, susijusi su savęs pažinimu, santykių harmonizavimu ir išaugusiu streso slenksčiu“, – sakė pašnekovė.

Nesusitvarkyti pačiam nėra gėda

Gydytoja psichiatrė sakė pastebinti, jog dėl panikos atakų ir nerimo pacientai kreipiasi dažniau. Tai ji sieja ne tik su didesniu asmeniškai patiriamo streso lygiu, bet ir su didėjančiu visuomenės sąmoningumu, t. y. žmonės žino, į ką kreiptis, ir nebijo tą daryti.

Vis dėlto netrūksta ir tokių, kurie įsivaizduoja, jog nerimą suvaldyti gali patys. O kai tai nepavyksta, jaučiasi niekam tikę.

„Noriu nuraminti tuos, kurie yra labai susikrimtę, kad „negali patys savęs sutvarkyti“. Paprastai niekas nesikremta, jei negali valios pastangomis nusimušti pakilusios temperatūros ar praplėsti širdies kraujagyslių. Tačiau, kai tik reikalas liečia galvos smegenis, visi nori „susitvarkyti patys“, nors pats panikos mechanizmas tikrai nėra mažiau sudėtingas už temperatūros pakilimo ar kraujagyslių spazmo mechanizmus“, – sakė pašnekovė, priminusi, jog specifinius medikamentus gali skirti tik gydytojas psichiatras.

Vaistai, kurie naudojami stipriam nerimui ir panikos atakoms gydyti, yra serotonino sistemą veikiantys antidepresantai. Jie sureguliuoja išsiderinusius procesus smegenyse, tačiau visada palieka ir platų veiklos lauką pačiam žmogui.

Paprastai niekas nesikremta, jei negali valios pastangomis nusimušti pakilusios temperatūros ar praplėsti širdies kraujagyslių. Tačiau, kai tik reikalas liečia galvos smegenis, visi nori „susitvarkyti patys“, nors pats panikos mechanizmas tikrai nėra mažiau sudėtingas už temperatūros pakilimo ar kraujagyslių spazmo mechanizmus.

„Taigi, padėti sau galima tvarkant dalykus, kuriuos įmanoma sutvarkyti pačiam (pvz., miego režimą) ir kreipiantis į specialistus, padarysiančius savo darbą“, – kalbėjo R. Mazaliauskienė.

Ar pacientui pavyks įveikti nemalonius simptomus ir jo būklė pagerės, pasak medikės, priklauso nuo daugybės dalykų, vadinamųjų biopsichosocialinių faktorių, nuo jų sąveikos.

„Variantų gali būti pačių įvairiausių: nuo visiško pasveikimo (nors tai nereiškia, kad nerimas nepradės reikštis kaip nors kitaip) iki gana atsparių gydymui būsenų. Bet kokiu atveju daryti reikia viską, kas yra įmanoma: didinti asmeninį atsparumą stresui, išnaudoti pozityviai veikiančius faktorius, susitvarkyti gyvenimo būdą bei santykius su kitais ir su pačiu savimi. Lankyti psichoterapiją, vartoti vaistus, jei to reikia. Viso to derinys gali padėti visiškai pasveikti arba bent jau sumažinti panikos atakų dažnumą ar intensyvumą“, – sakė gydytoja psichiatrė.