Jaunimo teatro premjeroje – aštuonios gundančios ir pavojingos moterys

Valstybinis jaunimo teatras vasario 13–14 dienomis kviečia į premjerą „Aštuonios mylinčios moterys“. Spektaklį pagal nepelnytai užmiršto prancūzų rašytojo, aktoriaus ir kino režisieriaus Roberto Thoma (Robert Thomas, 1927–1989) pjesę režisuoja Balys Latėnas.  Premjeroje vaidins skirtingų kartų ir temperamento Jaunimo teatro aktorės: Kristina Andrejauskaitė, Dovilė Šilkaitytė, Aušra Pukelytė, Neringa Varnelytė, Giedrė Giedraitytė, Jonė Dambrauskaitė bei kviestinės aktorės – Gabrielė Malinauskaitė ir Rūta Žibaitytė. Kiekvienai jų teko lygiaverčiai vaidmenys intriguojančioje istorijoje apie žavias, protingas, gundančias ir pavojingas moteris, apgaulėje ieškančias tiesos, o tiesoje – melo.

Valstybinis jaunimo teatras vasario 13–14 dienomis kviečia į premjerą „Aštuonios mylinčios moterys“. Spektaklį pagal nepelnytai užmiršto prancūzų rašytojo, aktoriaus ir kino režisieriaus Roberto Thomaso (Robert Thomas, 1927–1989) pjesę režisuoja Balys Latėnas.  Premjeroje vaidins skirtingų kartų ir temperamento Jaunimo teatro aktorės: Kristina Andrejauskaitė, Dovilė Šilkaitytė, Aušra Pukelytė, Neringa Varnelytė, Giedrė Giedraitytė, Jonė Dambrauskaitė bei kviestinės aktorės – Gabrielė Malinauskaitė ir Rūta Žibaitytė. Kiekvienai jų teko lygiaverčiai vaidmenys intriguojančioje istorijoje apie žavias, protingas, gundančias ir pavojingas moteris, apgaulėje ieškančias tiesos, o tiesoje – melo.

Spektaklio scenografiją ir kostiumus kuria Marta Vosyliūtė, muziką – Giedrius Puskunigis, judesio kompozicijos autorius Paulius Tamolė. Spektaklis pristatomas teatro pranešime spaudai.

„Aštuonios moterys“ – šeštajame dešimtmetyje parašytas kūrinys, kuris jo autoriui pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. Prieš daugiau nei penkiasdešimt metų parašyta pjesė dažnai įvardijama kaip detektyvinė komedija, o garsus prancūzų režisierius Francois Ozonas 2002-ais metais pastatytame filme sugebėjo ją paversti nuotaikingu miuziklu ir taip pat buvo apibertas įvairiais apdovanojimais. Žinoma, jam padėjo filme vaidinusios garsiausios prancūzų scenos ir kino žvaigždės, tokios kaip Catherine Deneuve ar Isabelle Huppert – juk iš dalies kūrinys apie moteris ir parašytas tam, kad talentingos aktorės turėtų galimybę sukurti nepakartojamus vaidmenis.

Svarbiausia ne pjesė, o moterys

Aktorius ir režisierius Balys Latėnas savo spektaklyje vengia bet kokių sąsajų su garsiuoju filmu ir nenori prisirišti prie detektyvinės komedijos žanro. Jis stengiasi iš naujo pažvelgti į patį kūrinį, remdamasis ne tiek siužetu, kiek per jį atskleidžiamomis skirtingų moterų istorijomis, jų jausmais ir išgyvenimais. Be to, žada kitokią istorijos pabaigą, nei siūlė dramaturgas.

„Be abejonės komiškų situacijų čia apstu, bet jos nesudaro viso kūrinio esmės“, – sako režisierius ir prisipažįsta, jog pirmąkart perskaitęs pjesę neliko ja sužavėtas dėl pernelyg nuspėjamos jos struktūros. Visgi dar kartą paimti pjesę į rankas prireikė tuomet, kai režisierius ieškojo medžiagos darbui su aktorinio kurso studentėmis Vilniaus kolegijoje. „Kai tekstai pradėjo skambėti aktorių lūpose, pamačiau, kad tai toli gražu nėra tik banalus vodevilis. Moteryse išryškėja visa pjesės esmė, jos gylis. Ne pati istorija, o moterys čia svarbiausios“, – sako režisierius, kuriam Jaunimo teatras pasiūlė ilgai archyvuose laikytą kūrinį.

Svarbiausias pjesės klausimas – kas nužudė vienintelį šeimos vyrą?

Pjesėje veiksmas sukasi prabangiuose užmiesčio namuose, kuriuose prieš Kalėdas susirenka visa šeima. Istorijos pradžioje miršta, tiksliau, savo kambaryje yra nužudomas vienintelis šeimos vyras. Kaip paaiškėja, kiekviena iš moterų – uošvienė, žmona, dukros, kitos giminaitės ir net tarnaitės – turėjo pakankamai svarią priežastį su juo susidoroti, bet tuo pačiu pasirūpino ir įtikinamu alibi. Įtarimų šešėlis krinta tai ant vienos, tai ant kitos namų gyventojos. Moterys pačios imasi nagrinėti, kuri iš jų galėjo įvykdyti šį nusikaltimą. Per visą šią suirutę atsiskleidžia nuostabūs moterų portretai, jų tarpusavio santykiai ir aistringos gyvenimo istorijos. 

Prancūzas R. Thoma buvo vertinamas kaip psichologinių ir kriminalinių dramų meistras, išgryninęs komedijinio trilerio (pranc. comédie policière) žanrą. Dramaturgas, dar būdamas aštuoniolikos, jau atlikdavo epizodinius vaidmenis įvairiuose Paryžiaus teatruose ir gyrėsi perskaitęs visas Prancūzijoje iki 1900-ųjų parašytas pjeses. Jis ypatingai domėjosi komedija ir jos konstravimo būdais. Tam, kad pelnytų ne tik žiūrovų, bet ir kritikos pripažinimą, dramaturgas ne kartą perrašinėdavo savo pjeses, siekdamas sceninio tobulumo.

Ne išimtis ir pjesė „Aštuonios moterys“, kuri apkeliavusi daugybę pasaulio šalių, po daugiau nei penkiasdešimties atgimsta Jaunimo teatre.