Jaunai medikei būsto paieškos pajūryje virto sunkiai įveikiama užduotimi: nuomotojai nori tik grynų ir jokių dokumentų

Išsinuomoti būstą Klaipėdoje gali būti nemenkas iššūkis – tuo įsitikino šį birželį į vieną uostamiesčio ligoninių dirbti atvykstanti medikė Gintarė. Keliasdešimt nuomotojų nė girdėti nenorėjo medikės prašymo išrašyti sąskaitą už būsto nuomą bei reikalavo atsiskaityti tik grynaisiais. Specialistų tokia medikės akistata su galimai nelegalia rinka nestebina – nors situacija gerėja, nemaža dalis nuomotojų vis dar renkasi veikti sešėlyje.

Medicinos studentė Gintarė šį birželį atvyks į Klaipėdą stažuotis vienoje čia veikiančių ligoninių, tad šiam laikotarpiui medikė ir ieškojo būsto.

„Yra toks rezidentų mobilumo projektas, kai mes važiuojame į kito miesto ligoninę stažuotis. Turime tam tikrą biudžetą už kurį galime pasidengti kažkiek kainos. Jeigu pavyksta – pilnai, jeigu ne, tai ne, tačiau biudžetas yra pakankamai lankstus. Suprantame, kad nuomos kainos yra didesnės todėl, kad nuomos trukmė tik mėnesis ir dėl to, kad tai yra vasaros sezonas“, – pasakojo Gintarė.

Vis dėlto pašnekovė pasakojo susidūrusi su problema ne dėl nuomojamų būstų kainos ar pasiūlos, o būtent atsiskaitymo būdų už šią paslaugą.

„Sunku rasti būstą, už kurio nuomą išrašytų sąskaitą ir atsiskaityti būtų galima pervedant pinigus per banką. Mums negali kompensuoti patirtų išlaidų, jeigu tai yra situacija kai tu pinigus tiesiog kažkam sumokėjai“, – dėstė Gintarė.

Medikei būstą pavyko rasti, tačiau tik tada kai apie tai, jog jo ieško paskelbė socialiniame tinkle, mat maždaug 30 nuomotojų, kuriems Gintarė skambino, nesutiko išrašyti sąskaitos už nuomą ir pageidavo, jog atsiskaitoma būtų tik grynaisiais. Su panašia problema susidūrė ir daugiau rezidentų.

„Kai kuriems liko jau tik viešbutį nuomoti, nes viešbutis išrašys sąskaitą ir tu pasirašysi sutartį, o nuomotojai iškart padeda ragelį, išgirdę, kad norime sutarties, mokėti bankiniu pavedimu, sąskaitos. Žmonės dažniausiai nori tik grynais ir jokių dokumentų“, – nuostabos neslėpė pašnekovė.

Gintarė pastebėjo, jog net ir tuo atveju, jeigu dėl išlaidų kompensavimo jai nebūtų būtina sąskaita, be tokio oficialaus susitarimo ji vis tiek nenorėtų nuomotis būsto, nes nesijaustų saugi.

Stebino ir nuomotojų pasitikėjimas klientais, kurie nežino, ar nuomininkas nepridažys žalos ir nekils problemų išieškant nuostolius, kai nebuvo jokio oficialaus susitarimo dėl būsto nuomos.

„Netgi tuo atveju, jeigu mokėčiau tiesiog iš savo pinigų, kraustytis be sutarties ir mokėti grynais kažkam… Gal mane kitą dieną iš ten išmes ar apvogs, o aš nė nežinosiu su kuo turiu reikalą“, – sakė medikė.

Didelė dalis rinkos – šešėlinė

Rezidentės, norinčios atvykti stažuotis į Klaipėdą, patirtis su uostamiesčio būstų nuomotojais Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus nenustebino.

Prieš keletą metų asociacija atliko ekspertinį vertinimą, kuris parodė, kad didžioji dalis privačios nekilnojamo turto nuomos rinkos yra šešėlinė.

„Tyrimas parodė, kad apie 85 proc. arba 5 iš 6 yra nelegalūs – nedeklaruoja tos savo veiklos. Ima grynais už nuomą ir nustato savo sąlygas nuomininkams, kas jiems yra nesaugu ir valstybė praranda daug mokesčių“, – sakė M. Statulevičius.

Šis klausimas tuomet buvo svarstomas su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), vykdytos akcijos, kurios galėtų paskatinti nelegalius nuomotojus pradėti veikti skaidriai.

Vis dėlto pastebima, kad situacija einant laikui gerėja. Tą, anot pašnekovo, lemia bent pora priežasčių. Viena jų yra tai, kad vis daugiau verslo atstovų ateina į rinką.

„Deja, turbūt dar ne Klaipėdoje, bet Vilniuje ar Kaune, atsiranda nuomos produktų, kai žmonės gali nuomotis iš verslo. Tai yra aiškios sąlygos, terminai, galimybės žmonėms įsikelti su gyvūnais, mažais vaikais. Viskas skaidru, aišku, saugu, sutartys registruojamos Registrų centre, tai gina ir patį vartotoją jeigu kažkas nutinka ar reikėtų panaudoti draudimą. Bent Vilniuje tokių nuomos projektų yra atsiradę bent keli – apie 2 ar 2,5 tūkst., butų, kuriuos galima nuomotis iš verslo. Kaune tas skaičius artėja prie 1 tūkst., Klaipėdoje, manau, artimiausiu metu taip pat tokių projektų atsiras“, – dėstė M. Statulevičius.

Būtent tokių objektų atsiradimas esą galėtų būti išeitis mažinant šešėlinę būstų nuomos rinką, nes nuomotojų kontrolė yra gana sudėtinga – specialistams tektų tikrinti kone kiekvieną skelbimą, aiškintis, ar už suteiktas paslaugas pajamos buvo deklaruotos arba yra įsigytas verslo liudijimas ir pan.

„Tai yra didelis administracinis darbas, kuriam, man atrodo, VMI nėra pasirengusi ir galinti tą padaryti ir klausimas, ar nauda būtų labai didelė. Žmonės, matyt, rastų būdų kaip tą apeiti“, – pastebėjo M. Statulevičius.

Gali būti, jog kai kurie nelegalūs nuomotojai vengia išlįsti iš šešėlinės veiklos, nes gavę oficialių pajamų prarastų tam tikras paramas ir pan.

Pašnekovas pastebėjo, kad naujojoje mokesčių reformoje, kuri dabar plačiai aptariama, numatyta naikinti verslo liudijimus būsto nuomos veiklai. Šios srities verslininkai turėtų būti įpareigoti mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM).

„Ar čia gerai, ar blogai – sunku svarstyti. Kaip tai paveiks rinką, matyt, labiau į negatyvią pusę, nes tie, kurie galėjo įsigyti verslo liudijimą pigiai, dabar jau pagalvos. Nes jeigu pirkdavai jį už 100–300 eurų, o dabar reikės sumokėti GPM 15 proc., kuris gali sudaryti didesnę sumą nei kainuodavo verslo liudijimas. Tai gali būti postūmis į šešėlį, todėl reikia labai aiškios komunikacijos, ko tokiu naikinimu siekiama ir kokios paskatos galėtų būti“, – sakė M. Statulevičius.

Neskaidriam verslui veikti leidžia klientų tolerancija

Vertinant nekilnojamo turto nuomos rinką, pastebima, kad dalis nuomininkų vis dar toleruoja nesąžiningus verslininkus.

„Jeigu tokių atveju yra, reiškia, kad žmonės toleruoja vis dar. Galbūt vyresnė karta, galbūt žmonės, kurie yra įpratę prie to, kaip buvo. Pats nuomininkas turėtų kvestionuoti, kelti klausimus ir nesutikti nuomotis tokių butų. Aišku, turi būti pasirinkimo galimybė. Vilniuje, Kaune ji galbūt yra didesnė negu Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose. Tikiu, kad ji greitai atsiras ir išmuš iš rinkos tokius nelegalius nuomotojus, nes jie konkuruotų su legalia, aiškia nuoma, kuri galbūt yra truputį brangesnė“, – aiškino pašnekovas.

Akcentuojama, kad legaliai būstus išsinuomoję žmonės gauna ne tik gyvenamąjį plotą, teisinį saugumą, bet ir pridėtinių verčių – kai kuriais atvejais vadinamuosiuose co-living objektuose nuomininkams siūloma naudotis bendromis erdvėmis, kur galima leisti laisvalaikį, suteikiama būsto valymo paslauga ar pan.

Išsiplėtusi šešėlinė rinka turi tam tikros įtakos ir skaidriai veikiančių verslų planams. Galimi investuotojai, kurie ketina imtis naujo projekto, įvertina rinkos sąlygas, poreikį, rizikas ir konkurenciją, toleranciją šešėliui.

Kartais kuriant naujus objektus bandoma bendradarbiauti su gyvenamosios vietos darbuotojams ieškančiais verslais ar būstų studentams besižvalgančiomis mokymo įstaigomis.

„Vien „iškrapštyti“ žmones ir pakeisti jų požiūrį užtrunka laiko ir kainuoja pinigų, todėl pirmiausia žiūrima į įmones. Anksčiau tai būdavo ambasados, kurios ieškodavo darbuotojams būstų ir pan. Dabar atėjo daug tarptautinių žaidėjų. Kuo daugiau verslo kompanijų savo darbuotojams ieškos būstų, netoleruos šešėlinių sprendimų, tuo tas potencialas tik augs“, – sakė M. Statulevičius.

Sąskaitos išrašyti neprivalo

Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė teigė, kad būsto nuomos veiklą su verslo liudijimu vykdantys gyventojai apskaitos dokumentą turi išrašyti, jei to paprašo paslaugą įsigyjantis klientas.

„Nuomotojo ir nuomininko patogumui bei garantijų užtikrinimui būsto nuomą visada rekomenduojame įtvirtinti sutartimi“, – akcentavo L. Mačernienė.

Mokesčių administratoriui svarbu, kad iš veiklos, taip pat ir patalpų nuomos gautos pajamos būtų tinkamai apskaitytos, deklaruotos ir nuo jų sumokėti priklausantys mokesčiai. Vertinimui dėl galimo mokesčių vengimo VMI pasitelkia įvairius duomenis: deklaracijų, trečiųjų šaltinių, skelbiamus viešojoje erdvėje.

„Pažymėtina, jog šioje srityje ypač svarbus pačių gyventojų sąmoningumas pranešant apie nelegalią veiklą“, – pastebėjo departamento direktorė.

Bendradarbiaudami su Airijos mokesčių administratoriumi mūsų šalies VMI gauna informacijos apie Lietuvos gyventojus, Lietuvoje teikiančius apgyvendinimo paslaugas per „AirBnB“ platformą. „Gautus duomenis analizuojame ir vertiname, atsižvelgiant į suteiktų nakvynių skaičių ir platformai sumokėtus komisinius. Per 2022 metus po atliktų kontrolės veiksmų nuomos paslaugas per „AirBnB“ platformą teikę šalies gyventojai papildomai sumokėjo 43 tūkst. eurų mokesčių“, – sakė L. Mačernienė.

Nuomojantys gyvenamosios paskirties patalpas gyventojai turi teisę pasirinkti, kaip apmokestinti nuomos pajamas: įsigyti verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, už kurį sumokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio GPM (šis verslo liudijimas tinka tik nuomojant gyventojams) arba nuo nuomos pajamų sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.

Klaipėdos AVMI duomenimis, šiemet iki balandžio 3 d. verslo liudijimus apgyvendinimo paslaugoms („Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“) Klaipėdoje įsigijo 3210 šalies gyventojų (iš jų gyvenamųjų patalpų nuomai – 3181).

Pernai, per visus metus, tokių gyventojų buvo 3408, o 2020 metais – 2534 gyventojai.

Šiemet Klaipėdoje turintys apgyvendinimo paslaugų ir būsto nuomos verslo liudijimus sumokėjo 487,7 tūkst. eurų GPM. Pernai per visus metus – 519,5 tūkst. eurų GPM, o 2021 metais – 402,5 tūkst. eurų GPM.

Kaune minėtų rūšių verslo liudijimus iki šių metų balandžio 3 d. įsigijo 2864 gyventojai, o Vilniuje – 9313.