Istorikas Felštinskis: Vakarai bando Ukrainos karą išlaikyti gynybinį, bet metas šį požiūrį keisti

Ar Rusijos sukeltas karas prieš Ukrainą taps trečiuoju pasauliniu karu? Ar vis dėlto šituo karu Putinas parklupdė Rusiją, o jo režimas pasmerktas žlugti? Dviejų istorikų – Jurijaus Felštinskio ir Michailo Stančevo – knyga „Trečiasis pasaulinis. Mūšis dėl Ukrainos“, parašyta iškart po Krymo aneksijos, 2015 metais, ir papildyta po šių metų vasario Rusijos pradėto karo, labai aiškiai atskleidžia imperinius Putino užmojus, jo neapykantą Ukrainai ir prielaidas kilti Trečiajam pasauliniam karui.

Vienas autorių, Jurijus Felštinskis, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.

–Putino imperinių ambicijų paralelė su Hitlerio veiksmais yra aptarinėjama jau kurį laiką. Putinas yra šių laikų Hitleris, sakote jūs savo knygoje. Bet ar politikai tada ir dabar neturi prisiimti atsakomybės už tai, kas nutiko ir tada, ir dabar? Juk jeigu, pavyzdžiui, į Austrijos ir Sudetų aneksiją būtų sureaguota laiku, o dabar į Gruzijos ir vėliau Krymo aneksiją irgi būtų sureaguota laiku, tai galbūt nebūtų kilęs toks karas kaip dabar arba bent jau jis nebūtų toks pražūtingas?

– Jūs visiškai teisi. Deja, istorikams draudžiama vartoti tokius žodžius, „kas būtų, jeigu...“. Taip, jeigu tos sankcijos būtų įvestos Rusijos atžvilgiu dar 2014 metais, jau nekalbant apie 2008 metus, kai Rusija įsiveržė į Gruziją, tikriausiai nebūtų buvę ir 2014 metų ir šių metų.

Tačiau, žvelgiant į praeitį, labai lengva kalbėti apie klaidas, deja, pasaulis niekada nesimoko iš praeities klaidų. Turiu pasakyti, kad palyginti su Antruoju pasauliniu karu, man atrodo, kad į šią agresiją pasaulis sureagavo greičiau ir adekvačiau. Lenkijai niekas nepadėjo tada, 1938 metais, o su Ukraina matome visiškai kitą vaizdą – pasaulis greitai padėjo Ukrainai. Amerika į Antrąjį pasaulinį karą 1941 metais taip pat nesivėlė iškart, dabar Amerika, jau matote, ir lendlizo programą turi, ir padeda. Taigi Vakarai mokosi.

Žinoma, ne visa parama, kuri būtina Ukrainai, teikiam ir ne tomis sąlygomis, kokių reikėtų. Vakarai bando šį karą išlaikyti gynybos karu ir neleisti Ukrainai smogti į priešininko teritorijas. Ukraina gali sėkmingai kariauti, bet, deja, ne visiškai. Šį Vakarų požiūrį reikia keisti.

– Vis dėlto šiandien pasaulis, galima sakyti, stovi ant trečiojo pasaulinio karo slenksčio. Ir karo eiga, ne vien tik pabaiga, turi įtakos, ar karas kils, ar ne. Akivaizdu, kad Putinui reikėtų, kad tas karas kiltų, bet jūs teigiate, „agresorių gali sustabdyti tik jėga“. Tad kai jūs sakote, kad Vakarai šį kartą anksčiau suprato, anksčiau įsijungė, kaip jūs manote, ar jie vis dėlto yra pasirengę panaudoti jėgą, kad sustabdytų agresorių? Jie suvokia, kad Putinas, kol nebus sutriuškintas, tai nurims tik laikinai?

– Putiną sustabdė Ukrainos kariuomenė. Po 8 karo mėnesių Rusija daugiau nebeturi armijos, nes Rusija neturi galimybės mobilizuoti dar naujai armijai – visi bandymai, kuriuos Putinas darė, žlugo.

Vienintelė mūsų grėsmė, vienintelė mūsų rimta problema ta, kad Rusija turi branduolinį ginklą. Jeigu ne branduolinis ginklas, galima būtų sakyti, kad Rusija jau pralaimėjo karą. Dabar ji pralaimėjo karą Ukrainos frontuose, tačiau branduolinis ginklas ir grėsmė, kad jis gali būti panaudotas, aišku, išties mus su kiekvienu nauju karo mėnesiu artina prie tokios rizikos, kad Rusija gali panaudoti branduolinį ginklą.

Dėl šios priežasties ir reikia padėti Ukrainai sulaikyti Rusiją jos teritorijoje. Reikia laimėti šį karą, nes tuomet Rusija akivaizdžiai pralaimės ir negalės psichologiškai nueiti iki to etapo, kai panorės panaudoti branduolinį ginklą.

– Kita vertus, ar jūs neįžvelgiate dėl šito kilusio karo ir pačios Ukrainos kaltės? Ji yra visiškai priklausoma nuo Vakarų, bet ji turėjo nuo nepriklausomybės paskelbimo 1991 m. pakankamai laiko, bet nelabai ką nuveikė, kad sustiprintų savo gynybą. Taip, politikai riejosi tarpusavyje, jie dalinosi valdžios įtakas, veikė tam, kad sustiprintų savo galią, kad lobtų, korupcija klestėjo, oligarchai, bet niekas pernelyg nesirūpino, kad pati Ukraina sustiprėtų.

– Jūs visiškai teisi, nes Ukraina po 1991 metų tarsi sustingo vystytis, dėl to kalta ji pati. Kad ji nereformavo savo ekonomikos, kad nepadarė visko, kas būtina, kad šiandien kuo greičiau žengtų į Europos Sąjungą – kalta pati Ukraina.

Ir ji nesiėmė realių bandymų įstoti į NATO, dėl to taip pat kalta Ukraina. Jeigu ji būtų spėjusi įstoti į NATO, nebūtų ir 2014 metų, ir 2022 metų. Reikia pasakyti, kad tik atėjus naujajai vadovybei, naujiems žmonėms, Zelenskio vadovybei, viskas labai greitai prasidėjo keistis į gerąją pusę, bet, deja, laiko jau nebebuvo.

– Jūs savo knygoje įžvelgėte sąlygas dabartinės Rusijos žlugimui dėl pradėto karo. O ar jūs galvojote apie tai, kokia po šito karo turėtų tapti Ukraina? Ar ji sugebės tapti vakarietiška, europine valstybe?

– Ukraina, be jokios abejonės, daugeliu atžvilgių dėl karo tapo tarsi ir Europos Sąjungos, ir NATO dalimi ir, žinoma, Ukraina šiandien turi pačią kovingiausią kariuomenę Europoje. Jie vieninteliai, galintys priešintis Putino jėgai.

Šiandien Ukraina susijusi su Europa iš dalies ir dėl to, kad milijonai pabėgėlių gyvena Vakarų Europoje. Taip, Ukraina išeis iš šio karo kaip klestinti valstybė, tai šiek tiek užtruks, bet tai pamoka, kurią Ukraina jau išmoko, ir Europa šią pamoką išmoko. Reikia tik laimėti šį karą ir klausimas – kiek ilgai tas karas tęsis ir kokia bus pergalės kaina.

O tai priklauso nuo to, ar bus panaudotas branduolinis ginklas šiame kare, ar ne. Jeigu bus panaudotas, tai karo eiga bus visiškai kitokia. Ir čia jau neužtenka mano fantazijos, kad galėčiau numatyti, kokia ta eiga bus.