Prieš 1 metus
106
Seimo Sveikatos reikalų komitetas teikia Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriose numatoma gydymo įstaigos atsakomybė už netinkamai paskirtus kompensuojamus vaistus. Gydytojai įsitikinę – ligoninėms ar poliklinikoms išrašytos piniginės baudos neabejotinai kris ant jų pečių. Anot LRT RADIJO kalbintos medikų atstovės, Valstybinė ligonių kasa gydytojų sąskaita siekia užpildyti biudžeto spragas, tačiau jai pasipriešinti niekas nedrįsta.
Medikai jaučiasi apgauti
Dar šį rugsėjį 200 šalies gydymo įstaigų iš teritorinių Valstybinės ligonių kasos (VLK) padalinių sulaukė įspėjimų apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui padarytą žalą. Įspėjime nurodyti ne tik visi galimai neteisėti vaistinės medžiagos ranolazino paskyrimai pacientams, bet ir baudos sumos bei sąskaita, kur tas baudas pervesti. Vieno gydytojo padaryta žala PSDF biudžetui siekė po 2–3 tūkst. eurų.
Kilus sumaiščiai įsikišo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kuri pripažino, kad žala buvo padaryta ne dėl medikų kaltės, o dėl sisteminių klaidų. E. sveikatoje ranolazinas buvo nurodomas kaip kompensuojamas vaistas, todėl medikai buvo sistemos klaidinami.
E. sveikatos problemos neišspręstos ir šiandien, tačiau finansinę atsakomybę gydytojams užkrauti įstatymu ruošiasi pats Seimas.
LRT RADIJO kalbinta Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė pasakoja – medikų bendruomenėje vyrauja nerimas ir nepasitikėjimas. Dar spalio 22 d. SAM vykusiame posėdyje buvo tvirtai pareikšta, jog gydymo įstaigų ar pačių medikų kaltės šioje vietoje nėra, nuobaudos jiems nebus taikomos, o jau sumokėtos baudos bus grąžintos. Visgi dabar tokių nuostatų, panašu, jau nesilaikoma.
„Kaip bebūtų keista, realybė yra visiška kita. „Facebook“ pasirodo žinutės apie tai, kad net ir pateikus paaiškinimą, kodėl tie vaistai buvo skirti, vistiek nuobaudų yra reikalaujama. (...) Tokia situacija kelia nuostabą, nes jeigu yra sisteminės klaidos, tai niekaip medikai su tuo nėra susiję“, – teigia A. Gerliakienė.
Kaip tvirtina LRT RADIJO pašnekovė, už e. sveikatos atnaujinimą laiku yra atsakinga SAM, nes sistemą valdantis Registrų centras veikia pagal jos pateikiamus reikalavimus. Kaip Medikų sąjūdžiui paaiškino sveikatos apsaugos viceministras, duomenys e. sveikatoje atnaujinami kas pusmetį. Visgi, A. Gerliakienės teigimu, vaistų kompensavimo tvarkos vien per ketvirtį keičiasi ir po kelis kartus, todėl naujausių pokyčių sistema neparodo.
„Jeigu e. sveikatoje tai neatsispindi, o iš tikrųjų gydytojai nemato šitos informacijos, jos reikia specialiai ieškoti kituose teisės aktuose, (...) tai yra net ne gydytojų reikalas. Gydytojų reikalas yra taikyti klinikines procedūras ir dirbti su pacientu, (...) o ne ieškoti ir knistis teisės aktuose“, – piktinasi specialistė.
Gydymo įstaigos – ligonių kasų spąstuose
A. Gerliakienės vadovaujamas Lietuvos medikų sąjūdis kreipėsi tiek į prezidentą, tiek į Vyriausybę, tiek į Seimą, prašydami, kad Sveikatos draudimo įstatymo projektas būtų atidėtas iki 2024 m. liepos 1 d. Vis dėlto dabar Seime siūloma už projektą balsuoti skubos tvarka.
LRT RADIJO pašnekovės teigimu, „matyt, kažkam yra labai naudinga tokį projektą paruošti“, nes sistemoje labai trūksta lėšų, o įstatymo pataisos leistų PSDF biudžetą atstatyti sveikatos priežiūros įstaigų ir gydytojų sąskaita. Tai medikai vertina kaip neteisybę, nes išrašydami vaistus kaip kompensuojamus jie patys jokios finansinės naudos negauna.
„Bando suvaldyti sistemą tiktai represijomis, gąsdinimais ir bauginimais. Tačiau mes negyvename Sovietų Sąjungoje ir sienos yra atviros, štai tokiais savo veiksmais sprendimų priėmėjai labai rizikuoja išprovokuoti didelę emigraciją. (...) Žmogiškieji resursai mūsų ir taip yra menki, tai jie bus dar menkesni ir turėsime dar didesnes eiles, dar blogesnį paslaugų prieinamumą, dar daugiau klaidų ir dar didesnę nekokybę“, – dėsto medikė.
Anot Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės, yra nesuvokiama, kaip po to, kai SAM pripažino, jog gydytojams jokių bausmių nebus taikoma, nes klaidos sisteminės, VLK ir toliau gali iš gydytojų reikalauti kompensuoti padarytą žalą. A. Gerliakienės įsitikinimu, tai akivaizdžiai parodo, jog ne ministerija valdo VLK, o atvirkščiai – VLK valdo ministeriją.
Be to, kaip teigia pašnekovė, tam tikruose VLK spąstuose jau ne vieną dešimtmetį įkliuvę yra ir gydymo įstaigų vadovai, bijantys prarasti VLK finansavimą.
„Teritorinių ir bendrai ligonių kasų sprendimai yra paremti „myliu – nemyliu“ principu: noriu – duosiu, noriu – neduosiu. (...) Tai yra tam tikras dresūros elementas, kuriuo išugdomas administracijos paklusnumas ir nuolankumas. Ginčytis su šita institucija niekas nenori dėl galimų tikrinimų, dėl galimų apribojimų finansavimui kitais metais“, – tvirtina medikų atstovė.
Ligonių kasos neturėtų vienvaldiškai diktuoti sąlygų
Kad Sveikatos draudimo įstatymo projektas reikalauja platesnių diskusijų, sutinka ir pati SAM. Ministerijos Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis LRT RADIJUI pakomentavo, jog SAM nerengia šio įstatymo pataisų, tačiau jausdama medikų bendruomenės susirūpinimą, atlieka teisinį pataisų vertinimą. Anot J. Gališanskio, kol kas šio vertinimo išvadų ministerija neturi.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė LRT RADIJUI sako, kad svarstant šį įstatymo projektą diskutuoti tikrai yra dėl ko: daug klausimų kyla tiek medikų bendruomenei, tiek sveikatos priežiūros įstaigoms, tiek pačiai SAM.
„Medikų bendruomenė, daugiausia šeimos gydytojai, kelia klausimą, kad nebaustų jų už padarytas netyčines klaidas išrašant kompensuojamus vaistus, motyvuodami tuo, kad sąrašas keičiasi per dažnai ir jie ne visada tikrai spėja pamatyti, o geranoriškumą (...) VLK ne visada pademonstruoja. Tai čia aš iš dalies sutinku. Manau, kad gali būti piktnaudžiavimų ir jų yra pasitaikę, (...) bet aš labai sutinku su medikais, kad dėl to besikeičiančio sąrašo iš tiesų pati e. sveikata turėtų neleisti gydytojui nepagrįstai išrašyti kompensuojamo vaisto, jeigu jo nebėra kompensuojamų vaistų sąraše“, – dėsto Seimo narė.
Anot J. Sejonienės, Sveikatos reikalų komitetas tiek su SAM, tiek su Registrų centru aiškinsis, kodėl e. sveikatos sistemoje nėra įdiegiama tokia funkcija ir kodėl apskritai sistema atnaujinama taip lėtai.
Taip pat komitetas žada svarstyti ir galimybę įvesti dvigubos kontrolės mechanizmą – kad galimybę patikrinti, ar kompensuojamas vaistas gydytojo išrašytas pagrįstai, turėtų ir vaistininkai.
Medikams baiminantis, kad dar daugiau kontrolės mechanizmų bus sutelkta VLK rankose, užtikrinti, jog ši savo turimomis priemonėmis nepiktnaudžiautų, pasak J. Sejonienės, turėtų ministerija.
„Manau, kad tai turėtų būti SAM darbas, matyt, poįstatyminiai aktai, ministro tvarka ar ministro įsakymas, kuris nustatytų, kas yra sunkus pažeidimas, už kurį gali būti taikomos tos griežčiausios bausmės, kaip dažnai galima nusižengimą padaryti, kad ir nedidelį, per kiek laiko jį ištaisyti.
Manau, kad šitame įstatymo projekte dar yra trūkumų, kuriuos galima taisyti ir užtikrinti, kad VLK, teritorinės ligonių kasos nebūtų vienvaldės sąlygų nustatinėtojos ir sprendimų priėmėjos“, – tvirtina J. Sejonienė.
Kaip teigia LRT RADIJO pašnekovė, Sveikatos reikalų komitete projektą žadama svarstyti gruodžio 14 dieną. Jeigu pavyktų susitarti dėl visus daugiau mažiau tenkinančio varianto, projektas galėtų būti priimtas dar iki Naujų metų.
Gydytojams neaišku, už ką jie būtų baudžiami
Kad reikia taupyti ir efektyviai naudoti PSDF lėšas, sutinka tiek Seimo nariai, tiek VLK atstovai, tiek ir patys medikai. Tačiau, pasak LRT RADIJO kalbinto medicinos teisės eksperto Andrejaus Rudanovo, kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžiai rodo, kad tai galima padaryti ir medikams nemojuojant piniginėmis baudomis.
„Daugumoje užsienio valstybių sveikatos apsaugos sektorius yra reguliuojamas pirmiausia per klinikinę prizmę, ne per sveikatos draudimą. Lietuvoje sveikatos sistema yra iš esmės paremta tuo, kiek ir už ką valstybė gali mokėti kalbant apie sveikatos draudimą, Sveikatos draudimo įstatymą ir PSDF lėšas.
(...) Kitose šalyse, rengiant gydymo protokolus, gaires ir standartus, orientuojamasi į gydymą, ne į tai, kiek valstybė už tą gydymą pajėgi mokėti. Tačiau tose šalyse egzistuoja mišrūs sveikatos sistemos finansavimo būdai: valstybės biudžetas, valstybės fondai, kaip mūsų PSDF, privatūs draudimo fondai, darbdavių įsteigti fondai ir, žinoma, pačių pacientų mokamos įmokos. Lietuvoje dominuoja valstybės biudžetas ir PSDF. Tai kol pas mus šita sistema bus tokia, (...) tai teigiamo pokyčio niekada ir neįvyks“, – dėsto ekspertas.
Pašnekovas pabrėžia, kad medikų bendruomenė, keldama klausimus dėl jiems krentančios atsakomybės už kompensuojamųjų vaistų išrašymą, tokiu būdu tikrai nesiekia tos atsakomybės išvengti. Anot A. Rudanovo, jiems tiesiog trūksta aiškumo, už ką jie gali ar negali būti baudžiami.
„Šiandien net negalima abejoti, kad nei vienas medikas ir nei viena įstaiga kaip paslaugos teikėjas neginčytų to fakto, kad jeigu veiksmas padarytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, už tai gresia atsakomybė. (...) Tačiau mums reikia labai aiškiai suprasti, kas yra neteisėtumas.
(...) Lietuvoje mes turime labai puikų pavyzdį Valstybinės mokesčių inspekcijos. Jos tinklapyje kuo puikiausiai galima rasti gyventojų pajamų mokesčio komentarą, pelno mokesčio komentarą, PVM komentarą. Tai yra išsamios, nuoseklios metodikos, dokumentuoti paaiškinimai su pavyzdžiais, kaip kokiais atvejais reikėtų traktuoti tam tikrą įstatyminę normą.
Sveikatos sistemoje, kai aplink gydymo įstaigą yra ir Sodra, ir Akreditavimo tarnyba, ir VLK, ir kitos institucijos, mes neturime tokių metodinių išaiškinimų, kaip teisingai pacientams turi būti teikiamos ne sveikatos draudimo, o sveikatos priežiūros paslaugos“, – aiškina medicinos teisės ekspertas.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
English (US) ·