„Įspūdis yra slogus“ – finansų ministrės pristatyta mokesčių reforma sulaukė daugiau kritikos nei pagyrų

Finansų ministrės pristatyta mokesčių reforma iškart labiau kritikuojama, nei giriama. Buvę finansų ministrai sako, kad didžiausių algų gavėjams apmokestinimas mažėtų, bet atsirastų mokestis pusei nekilnojamojo turto savininkų, o tai – staigus pokytis daugeliui šeimų. Būtų apmokestintos dovanos iš artimųjų. 

Verslo teigimu, mokesčių progresyvumas atsirastų ne tik gyventojų pajamoms, bet ir verslui, todėl tai reikštų ne ką kitą, kaip mokesčių padidinimą. Ekonomistai prognozuoja nemenką mūšį Seime, bet pati ministrė teigia, kad mokesčių sistema taptų sąžiningesnė.

Daugiau pinigų į biudžetą, o mokesčių sistema – teisingesnė. Ekonomistai sako, kad visuomenė tam ruošta visą šios Vyriausybės kadenciją, bet siūlomus pakeitimus finansų ministrė pristatė antradienio rytą. Paketas – didžiulis.

Daugiausiai pakeitimų – dirbantiesiems savarankiškai. Individualiai veiklai didėtų gyventojų pajamų mokestis, palaipsniui nuo dabartinio 15 proc. iki 20 proc. 2026-aisiais. Taip pat nebūtų leidžiama iš apmokestinamųjų pajamų atimti „Sodros“ ir PSD įmokų, mažėtų leidžiamų sąnaudų dydis.

Verslo liudijimų turėtojams fiksuotas apmokestinimas galiotų perpus mažesnei apyvartai nei dabar, be to, viršijus daugiau 20 tūkst. eurų reikėtų registruoti individualią veiklą. Dirbantieji su verslo liudijimu paslaugas galėtų teikti tik gyventojams, įmonėms – jau nebe.

„Įspūdis yra slogus“, – paketą komentuoja Smulkioji ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė

„Manom, kad būtų žengtas tvirtas žingsnis mažinant „gyvulių ūkį“ ir sąžiningiau paskirstant mokestinę naštą“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Norim sulyginti darbuotoją, kuris jau ketvirtą valandą susideda į savo portfeliuką visus daiktus ir ilgesingai žiūri, kada ateis penkta valanda, ir išeina atidirbęs 8 val., ir verslininką, kuris 24 val. 7 dienas per savaitę [dirba], nes jam viskuo reikia pasirūpinti. Tai kokia čia lygybė?“ – klausia Smulkioji ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.

„Verslui yra blogos naujienos, nes verslui bus taikomi progresiniai mokesčiai ir verslas, kuris dirba daugiau, mokės daugiau mokesčių. Ko mažiausiai verslas tikėjosi iš šitos Vyriausybės, tai mokesčių padidinimo“, – teigia Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

„Tas poveikis dabar galbūt tiek stipriai nebus jaučiamas, bet ilgainiui, matyt, atsiranda instrumentai, kaip tą poveikį didinti“, – vertina INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Gyventojams, uždirbantiems didžiausias pajamas, jeigu šalia darbo užmokesčio yra ir kitokių, daliai pajamų atsirastų papildomi mokesčiai, tačiau jei žmogus gauna vien algą, nors ji ir didžiulė, apmokestinimas mažėtų.

„Jiems yra mažinamas tas tarifas, reiškia, nuo 32 proc., kuris yra šiuo metu galiojantis yra, siūlymas sumažinti iki 25 proc. Reiškia tie žmonės, kurie kuria neva didelę pridėtinę vertę, jie per metus galės kiekvienas sutaupyti 7 tūkst. eurų. Jų kišenei ir jų piniginei tai yra labai gerai, bet biudžeto netekimai yra dideli“, – pastebi Seimo LSDP frakcijos narė Rasa Budbergytė.

Būtų apmokestintos dovanos iš artimųjų: sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių – viršijančios 300 tūkst. eurų per metus, ir iš brolių, seserų – viršijančios 150 tūkst. eurų. Tarifas – 15 proc.

Kas antram nekilnojamo turto turėtojui atsirastų NT mokestis.

„Stengsis, kad nekilnojamasis turtas būtų pritaikytas 50 proc. gyventojų. Kai dabar moka tik 1 proc., tai, aš manau, kad reiktų eit palaipsniui, kad nors pasiekt 10–20 proc. ir prie 50 proc. pereit vėliau“, – siūlo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius.

„Vidutinis mokėtinas mokestis už gyvenamąjį būstą būtų 14 eurų per metus“, – priduria G. Skaistė.

„Dabar galbūt tarifai nėra dideli ir tas principas neatrodo agresyvus, bet kuomet atsiranda naujas mokestis, atsiveria durys ilgainiui versis vis plačiau ir plačiau“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

Gyventojų pajamų mokesčio lengvatą siūloma palikti tik kaupiantiesiems 2-ojoje pensijų pakopoje, 3-iojoje jos neliktų. Taip pat ir investiciniam gyvybės draudimui.

„Atsisakoma visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jas pakeičiant moderniu investavimo instrumentu – investicine sąskaita“, – nurodo G. Skaistė.

Ekonomistų ir verslo atstovų teigimu, pakeitimai teikiami ekonominio lėtėjimo metu, o tai – blogas momentas. Jeigu jie būtų priimti, augtų sąnaudos verslui, o kartu ir galutinė prekių, paslaugų kaina vartotojams.