Išnykusios menstruacijos, suprastėjęs regėjimas ir net insultas: mitybos specialistai paaiškino, kuo gali baigtis ekstremali veganiška dieta

Pastaruoju metu veganiškos dietos tampa vis populiaresnės, ypač tarp žmonių, norinčių pagerinti sveikatą, rašo „Science Alert“. Iš tiesų, pateikiama vis daugiau įrodymų, kad augalinės dietos (įskaitant veganišką mitybą) gali turėti naudos sveikatai ir yra susijusios su mažesne širdies ligų rizika, sumažėjusiu kūno svoriu ir cholesterolio kiekiu. 

Tačiau kai kurie žmonės yra linkę rinktis sveikatai daugiau žalos nei naudos duodančią ekstremalią veganišką mitybą ir valgo tik termiškai neapdorotą augalinį maistą, kurio nereikia virti ar kepti. Pasitaiko tokių, kurie net atsisako tokių maisto produktų, kurie pateikiami ne savo natūralia forma arba yra perdirbti (pavyzdžiui, avižų ar migdolų pieno).

Šios dietos šalininkai teigia, kad termiškai apdorojant maistą, jame esantys ingredientai praranda svarbias maistines medžiagas ir fermentus. Vartodami žalią augalinį maistą, jie tiki, kad tokia mityba padidins energijos lygį, užkirs kelią ligoms (ar net padės jas įveikti) ir pagerins bendrą organizmo būklę.

Tačiau tyrimai rodo, kad veganiška dieta, jei jos laikomasi ilgą laiką, gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Organizmas negauna svarbių maistinių medžiagų

Tyrimai rodo, kad kai kurie termiškai neapdoroti maisto produktai gali būti sveikesni nei termiškai apdoroti. Pavyzdžiui, verdant ar kepant briuseliniai kopūstai ir raudonieji kopūstai praranda net 22 procentus tiamino. Tai vitamino B1 forma, palaikanti sveiką nervų sistemos funkciją.

Nors kai kurios daržovės termiškai jas apdorojant gali netekti maistinių medžiagų, kitose verdant jų atsiranda daugiau. Taip yra todėl, kad kai kurios maistinės medžiagos yra prisitvirtinusios prie daržovių ląstelių sienelių. Termiškai apdorojant tokią daržovę ląstelių sienelės suardomos, todėl maistinės medžiagos atsiskiria ir yra lengviau organizmo pasisavinamos.

Pavyzdžiui, išvirus špinatus organizmas lengviau pasisavina juose esantį kalcį. Tyrimai taip pat parodė, kad kepant pomidorus vitamino C kiekis sumažėja 28 procentais, tačiau likopeno kiekis padidėja daugiau nei 50 procentų.

Likopenas siejamas su mažesne rizika susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas ir vėžį. Šparagai, grybai, morkos, brokoliai, lapiniai kopūstai ir žiediniai kopūstai taip pat priskiriami tiems produktams, kuriuose padaugėja maistinių medžiagų, juos termiškai apdorojus.

Virtos daržovės taip pat gali aprūpinti organizmą didesniu antioksidantų kiekiu. Antioksidantai – tai molekulės, kurios kovoja su kenksmingais laisvaisiais radikalais, galinčiais pažeisti ląsteles ir ilgainiui sukelti ligas.

Termiškai apdorojus kai kurias daržoves (įskaitant šparagus, grybus, špinatus, pomidorus ir brokolius), atsiranda daugiau tokių antioksidantų kaip beta karotinas (kuris organizme virsta vitaminu A), liuteinas ir likopenas, nei kad būna žaliose.

Gali pradėti trūkti vitaminų ir mineralų

Veganiškose dietose gali trūkti svarbių vitaminų ir mineralų – būtent vitaminų B12 ir D, seleno, cinko, geležies ir dviejų rūšių omega-3 riebalų rūgščių. Taip yra todėl, kad daugelis maisto produktų, kuriuose gausu šių vitaminų ir mineralų, yra gyvūninės kilmės, pavyzdžiui, mėsa ir kiaušiniai.

Šie vitaminai vaidina labai svarbų vaidmenį smegenų ir nervų ląstelių struktūroje, vystymesi ir gamyboje, taip pat padeda palaikyti sveiką imuninės sistemos funkciją.

Ypatingai svarbu yra reikiamas vitamino B12 kiekis. Žmonių, kurie laikėsi griežtos žaliavalgiškos dietos, tyrimas parodė, kad 38 procentams jų trūko vitamino B12.

Tai kelia nerimą, ypač turint omenyje sveikatos problemas, kurios gali atsirasti dėl vitamino B12 trūkumo, įskaitant geltą, burnos opas, regėjimo problemas, depresiją ir kitus nuotaikos pokyčius.

Tame pačiame tyrime nustatyta, kad laikantis griežtos veganiškos dietos dėl vitamino B12 trūkumo padidėja homocisteino (aminorūgšties, kurią skaido vitaminas B12) kiekis. Tai kelia susirūpinimą, nes padidėjus homocisteino kiekiui gali padidėti širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto rizika.

Gali išnykti mėnesinės

Laikantis tinkamai nesubalansuotos veganiškos dietos, galima netyčia numesti svorio, nesuvartojant tiek kalorijų, kiek reikia organizmui. Tai ypač aktualu jaunoms moterims.

Tyrėjai nustatė, kad 30 procentų jaunesnių nei 45 metų moterų, kurios ilgiau nei trejus metus laikėsi žaliavalgiškos dietos, išsivystė dalinė ar visiška amenorėja (menstruacijų nebuvimas). Tikėtina, kad taip atsitiko dėl svorio netekimo, kurį sąlygojo tokia dieta.

Amenorėja gali sukelti daugybę problemų, įskaitant nevaisingumą, sumažėjusį kaulų mineralų tankį ir osteoporozę. Kiti tyrimai parodė, kad jaunoms moterims, kurios suvartoja 22–42 procentais mažiau kalorijų nei reikia, gresia didesnė reprodukcinės funkcijos sutrikimo rizika.

Mitybos specialistai primena: jei planuojate laikytis veganiškos dietos, labai svarbu viską kruopščiai suplanuoti ir užsitikrinti, kad reikiamais kiekiais gausite visų maistinių medžiagų, kurių reikia optimaliai organizmo funkcijai palaikyti. Visgi dėl galimo pavojaus sveikatai nerekomenduojama jos laikytis ilgesnį laiką.