Išmanųjį elektros skaitiklį turinčiam vyrui kilo klausimas – kodėl kompensacija taikoma galutinei vidutinei mėnesio kainai?

Į LRT girdi kreipėsi išmanųjį elektros skaitiklį ir biržos planą turintis vyras. Tadui Silkauskui kliūva tai, kad net ir turintiems išmanią apskaitą, galutine elektros kaina laikoma ne valandinė, o vidutinė mėnesio, nors žodžio „vidutinė“ teisės aktuose vyras sako niekur nerandantis. Jis įsitikinęs – jeigu tiekėjas skaičiuotų kitaip, gyventojas labiau išloštų.

„Kompensacijos, matau, nulius“, – T. Silkauskas rodo sąskaitą už elektrą. Vyras yra pasirinkęs su biržos kaina susietą planą. Namuose atsiradus išmaniajam skaitikliui, jis pastebi, kuriomis valandomis elektra pigiausia, kuriomis brangiausia.

„Galima vartot kas valandą, tai pamačiau galimybę pasimažinti savo kainos vidurkį. Ir galima jį dar labiau pasimažinti, jeigu įsijungtų valstybės kompensavimo mechanizmas kas valandą“, – nurodo T. Silkauskas.

Vyro pateikiamas pavyzdys – vasario 28-oji. Elektra biržoje kas valandą beveik visą tą dieną kainavo daugiau 28 centus už kilovatvalandę, o iki 28 – kompensuojama iš biudžeto.

„Tai va 36, 40 centų perlipa. Viskas, kas viršija 28 centus“, – priduria jis.

Bet į LRT girdi besikreipęs vyras klausia – kodėl kompensacija taikoma galutinei vidutinei mėnesio kainai?

„Logika tokia – jeigu mano kaina keičiasi kas valandą ir ji kas valandą yra galutinė kaina, aš galiu vartoti arba nevartoti tuo metu daugiau mažiau, galiu pasirinkti. Tai ir kompensacijos mechanizmas turėtų įsijungti tos valandos“, – svarsto T. Silkauskas.

„Ko gero, kad iki galo būtų nesąžininga, kad, kai yra kaina itin žema ar netgi neigiama, tai tuomet su ja yra viskas tvarkoj, o mes nupjauname tas valandines aukštumas, kurios formuojasi tiktai tam tikromis valandomis“, – situaciją aiškina „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna.

Tiekėjo teigimu, turintiems išmanųjį skaitiklį, taikoma valandinė apskaita, bet kaina už konkrečią valandą nėra lygu galutinei kainai. Į galutinę dar įeina kitos dedamosios, kurias nustato valstybė.

„Jeigu klientas turi išmanią apskaitą, tai imame kiekvieną valandą, konkretų kliento tos valandos vartojimą, dauginame iš tos valandos buvusios kainos, pridedame mūsų tiekimo paslaugos kainą, tuomet visas likusias dedamąsias – yra skirstymo dedamoji, visos kitos reguliuojamos dalys, PVM – ir turime galutinę kainą“, – nurodo V. Koryzna.

„Valstybės reguliuojama dalis nekinta kas valandą, yra nustatoma tam tikram laikotarpiui ir yra pastovi visą tą laikotarpį. Nėra poreikio apskaičiuoti kas valandai, kadangi reguliuojama dalis nepriklauso nuo valandos, kada buvo suvartotas elektros energijos kiekis“, – teigia Valstybės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vartotojų teisių gynimo skyriaus vedėja Kristina Engelgardt-Tkačuk.

Kaip tiekėjas gyventojui apskaičiuoja kintamą elektros kainą, VERT teigimu, numatyta sutartyje. Tai esą dviejų šalių susitarimo reikalas.

„Kodėl ne nuo savaitės vidurkio? Arba ne nuo dienos? Kodėl nuo mokestinio laikotarpio, kai yra mėnuo, kai mano kaina keičiasi kas valandą?“ – kelia klausimus T. Silkauskas.

„Energetikos įstatyme yra numatyta, kad kompensacija yra taikoma galutinei kainai, atsiskaitymo laikotarpis yra mėnuo. Vėlgi, pagal teisės aktus, atitinkamai galutinė kaina yra apskaičiuojama kas mėnesį“, – sako K. Engelgardt-Tkačuk.

Į LRT girdi besikreipęs vyras sako, kad suprantama, kad vidutinė mėnesio kaina taikoma turintiems biržos planus, bet neturintiems išmaniųjų skaitiklių. Tiems, kas tokius turi, o jų – vis daugėja, galutinės kainos apskaičiavimą, vyras įsitikinęs, vis dėlto reikėtų keisti – būtų tiksliau ir paprasčiau.

VERT sako, kad jeigu gyventojas mano, kad yra neteisybės, ragina kreiptis į juos – nagrinės.