Iškalbingi Kazachstano prezidento pareiškimai: baiminasi konflikto ar tolsta nuo Maskvos?

Kai sausį jo valdžiai ėmė grasinti visuomenės neramumai ir elito vidaus kovos, Kazachstano prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas į pagalbą pasikvietė Rusijos kariuomenę – daugelis stebėtojų tuo metu svarstė, ar tai Kazachstanui nekainuos nepriklausomybės ir nepavers K. Ž. Tokajevo dar vienu nuo Maskvos priklausomu valstybės vadovu.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Tačiau praėjus keturiems mėnesiams po Rusijos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą, K. Ž. Tokajevas, regis, paneigė šią mintį, ignoruodamas Kremliaus valią net tuo metu, kai birželio 17 d. kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sėdėjo ant Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo scenos.

Rusijos lyderis šiame renginyje jau buvo išsakęs ginčytiną teiginį, kad visa buvusi Sovietų Sąjunga yra „istorinės Rusijos“ dalis ir kad kitos šalys gali susidurti su panašiu likimu kaip Ukraina, jei taip pat atvirai nepaisys Maskvos norų.

Renginio Sankt Peterburge moderatorės, Rusijos naujienų kanalo RT vyriausiosios redaktorės Margaritos Simonian paklaustas apie Rusijos pradėtą karą, K. Ž. Tokajevas pareiškė, kad Nursultanas nepripažįsta vadinamųjų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kurias Rusija paskelbė nepriklausomomis šalimis.

„Paskaičiuota, kad jei tautų apsisprendimo teisė iš tikrųjų būtų įgyvendinta visame pasaulyje, tai vietoje 193 valstybių, kurios šiuo metu sudaro JT, pasaulyje būtų daugiau kaip 500 ar 600 valstybių, – sakė K. Ž. Tokajevas. – Natūralu, kad tvyrotų chaosas.“

Jis pridūrė, kad „dėl šios priežasties nepripažįstame nei Taivano, nei Kosovo, nei [atskilusių Sakartvelo regionų] Pietų Osetijos ar Abchazijos. Šis principas bus taikomas kvazivalstybiniams subjektams, kokiais, mūsų nuomone, yra Luhanskas ir Doneckas“.

Nors tai ne pirmas kartas, kai aukšto rango Kazachstano pareigūnas išreiškia nepasitenkinimą dėl Rusijos invazijos ir bandymų suskaidyti Ukrainą, drąsus šios pozicijos patvirtinimas, sėdint šalia V. Putino rodo, kad Rusijos partneriai, tokie kaip Kazachstanas, siekia atsiriboti nuo Maskvos veiksmų, ir sufleruoja apie didėjančią trintį, bandant balansuoti ant trūkinėjančio diplomatinio lyno.

„Buvo drąsu tai pasakyti, sėdint ant scenos greta V. Putino, – RFE / RL sakė RAND vyresnysis bendradarbis Williamas Courtney, buvęs pirmuoju JAV ambasadoriumi Kazachstane. – Maskvos laikysena kaimynų atžvilgiu darosi vis agresyvesnė ir gali būti, kad nusivylimai dėl [karo eigos] Ukrainoje dar labiau paveiks jos požiūrį. Tai reiškia, kad ateityje Kazachstanas gali patirti dar didesnį spaudimą.“

Vaikščiojimas naujai įtemptu lynu

Sankt Peterburge nuskambėjusius K. Ž. Tokajevo žodžius galima vertinti kaip atsaką griežtos linijos Rusijoje šalininkams, reiškiantiems teritorines pretenzijas į kai kuriuos regionus Šiaurės Kazachstane, kur gyvena daug etninių rusų ir kurie, kartu su Rytų Ukraina, nuo Sovietų Sąjungos žlugimo laikų vis iškyla Rusijos nacionalistiniame diskurse kaip potenciali aneksijos zona.

Tačiau Ukrainos karui įsibėgėjant, Kazachstanas demonstruoja kur kas didesnę nepriklausomybę nuo Maskvos, nei daugelis tikėjosi.

Nursultanas ne tik nepripažino Maskvos remiamų separatistinių vienetų Ukrainoje, bet ir atšaukė Pergalės dienai paminėti skirtą karinį paradą – svarbų renginį, kuriuo minimas Sovietų Sąjungos indėlis į pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare.

Be to, Kazachstanas elgiasi labai atsargiai, kad nepažeistų Vakarų sankcijų Rusijai, ir bando subalansuoti viešąją nuomonę šalies viduje, kur juntamas vis didėjantis nepasitenkinimas Maskvos užsienio politika, pasireiškiantis taip pat ir proukrainiškomis demonstracijomis visoje šalyje.

Nursultanas taip pat siekia plėsti bendradarbiavimą su Europa, nukreipdamas jai energijos tiekimą, aplenkiant Rusiją, o birželio 15 d. interviu valstybinei televizijai „Rossia-24“ K. Ž. Tokajevas sakė, kad Nursultanas nepadės Maskvai apeiti naująjį sankcijų režimą ir tuo pačiu atmetė tvirtinimus, kad jo šalis yra skolinga Rusijai už Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) – Rusijos vadovaujamo karinio bloko – pajėgų dislokavimą, siekiant suvaldyti sausį šalį sukrėtusios neramumus.

„Rusijoje kai kurie žmonės iškreipia šią situaciją, teigdami, kad Rusija neva „išgelbėjo“ Kazachstaną ir Kazachstanas dabar turėtų amžinai jai „tarnauti ir iki žemės lankstytis, – sakė jis žurnalistams. – Manau, kad tai yra visiškai nepagrįsti tvirtinimai, toli prasilenkiantys su realybe.“

Šie pasisakymai sulaukė greito atsako Rusijoje – nacionalistas įstatymų leidėjas Konstantinas Zatulinas suabejojo Kazachstano teritoriniu vientisumu.

„Jie labai gerai žino, kad daugybė regionų ir gyvenviečių, kuriuose daugiausia gyvena rusai, pasižymi labai silpnais ryšiais su tuo, kas vadinama Kazachstanu“, – sakė jis radijo interviu.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kritikuoja Kazachstaną ir kitas KSSO nares dėl nepakankamos paramos Maskvos veiksmams Ukrainoje ir teigia, kad Nursultano suverenitetas šiaurinėje šalies dalyje silpsta.

Nepaisant K. Ž. Tokajevo pasisakymų apie Rusijos planus Ukrainai ir dėl to nacionalistiniuose sluoksniuose kilusio nepasitenkinimo, Kazachstano lyderio pasirodymo kartu su V. Putinu metu daugiausia dėmesio buvo skiriama būdams toliau plėtoti ryšius su Rusija, pastarosios ekonominės izoliacijos nuo Vakarų sąlygomis; K. Ž. Tokajevas netgi gyrė Rusijos prezidentą už stiprių ryšių su Kazachstanu puoselėjimą visus tuos metus.

„Kazachstanas ir toliau ieškos būdų bendradarbiauti ir dirbti su Rusija, nepaisant Maskvos invazijos pasekmių, – sakė W. Courtney. – Tačiau rusų nacionalistų užuominos apie šiaurines Kazachstano provincijas yra labai rimtas dalykas [Kazachstano Vyriausybei]. Liečiamas atviras nervas.“

Poinvazinė realybė

Laviravimas tarp sudėtingų kritinių linijų Kazachstano ir Rusijos santykiuose nėra naujiena nei K. Ž. Tokajevui, nei Nursultanui, tačiau Maskvos invazija padidino riziką.

K. Ž. Tokajevas yra patyręs diplomatas, anksčiau ėjęs ministro pirmininko, užsienio reikalų ministro, JT direktoriaus Ženevoje ir Senato pirmininko pareigas. Jis taip pat atliko svarbų vaidmenį, formuojant Kazachstano užsienio politiką po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m.

Kazachstanas jau kurį laiką bando balansuoti tarp dviejų galingų kaimynių – Rusijos ir Kinijos, tuo pat metu išlaikydamas tvirtus ryšius su JAV ir Europos Sąjunga. Nursultanas taip pat siekia užmegzti ryšius su kitomis regiono galiomis, tokiomis kaip Iranas ir Turkija.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Kazachstanas suintensyvino šios strategijos įgyvendinimą – pasikvietė oficialaus vizito Kinijos užsienio reikalų ministrą Wangą Yi ir taip pat sustiprino ryšius su Ankara ir Teheranu. Gegužę K. Ž. Tokajevas su valstybiniu vizitu lankėsi Turkijoje ir gavo pažadą skatinti prekybą, nukreipiant jos linijas palei Kinijos juostos ir kelio iniciatyvą (angl. Belt and Road Initiative (BRI)), kuri per Kazachstaną ir Rusiją jungė Kiniją su Europą, o dabar eis per Turkiją.

Jis taip pat sulaukė tvirtų prezidento Recepo Tayyipo Erdogano garantijų dėl paramos – šie pareiškimai visų pirma buvo adresuoti Maskvai.

Birželio 19 d. K. Ž. Tokajevas lankėsi Irane, kur taip pat siekė sustiprinti santykius ir plėsti dvišalę prekybą.

Anot ekspertų, staigus posūkis į kitas valstybes yra susijęs su Kazachstano siekiu mažinti priklausomybę nuo Rusijos ir yra vienas iš santykių perkalibravimo, stebimo Rusijos kaimynėse nuo vasarį prasidėjusios invazijos į Ukrainą, komponentų.

„Perkalibravimas reiškia, kad kai kurie dalykai pasikeitė ilgam, – RFE / RL sakė konsultacinės bendrovės „Eurasia Group“ vyresnysis analitikas Zachary Witlinas. – Bet kuriai Rusijos kaimynei, buvusiai sovietinei respublikai, sunku žiūrėti į tai, kas vyksta Ukrainoje, ir nesusimąstyti, kur dar tai būtų įmanoma.“