Prieš 1 metus
82
LRT.lt lapkričio pradžioje paviešino informaciją apie tai, kad Klaipėdos miesto poliklinikoje sukčiaujama higienos įgūdžių kursų bei žinių patikros metu. Šiai publikacijai pasirodžius, keltas klausimas, kaip šalyje vykdomi kiti panašaus tipo kursai. Pavyzdžiui, pirmosios pagalbos. Aiškėja, kad tokius įgūdžius patvirtinančią pažymą taip pat galima gauti be jokių praktinių mokymų.
Ne vienerius metus pirmosios pagalbos kursus vedanti Daiva Marazienė sako – įgūdžių be praktinių užsiėmimų neįgysi. Pirmosios pagalbos mokymai yra arba pagrindiniai, arba tęstiniai. Tai – arba 8 akademinių valandų kursas, arba 4 val. Ir vienuose, ir kituose turi būti derinama teorija ir pratybos.
„Tai 60 proc. turėtų būti pratybų. Yra įvairių temų: gaivinimas, užspringimas, kraujavimo stabdymas – ką galima praktiškai parodyti. Įstatyme yra aprašytas savarankiškai pasirengusių atestavimas. Žmogus gali išmokti pats. Bet licencijos turėtojas turi patikrinti, ar žmogus tikrai moka. Turi įsitikinti prieš duodamas pažymėjimą“, – pasakoja D. Marazienė.
Tačiau specialistė sako, yra įmonių, kurios pažymas, patvirtinančias, kad žmogus moka suteikti pirmąją pagalbą, parduoda internetu. Be praktinių pamokų. Tokiu būdu, smalsumo vedina, pažymų yra įsigijusi ir pati D. Marazienė.
„Tiesiog jeigu įsivestumėt į interneto paieškos sistemą „nuotoliniai pirmosios pagalbos mokymai“, jūs turbūt surastumėte taip, kaip ir aš randu, bent keturias firmas, kurios pardavinėja internetu. Tiesiog išlaikius testą. Be jokių pratybų, be jokio praktinių žinių patikrinimo. Aš vedu pati tuos pirmosios pagalbos mokymus, man, aišku, būtų labai lengva nusipirkti pažymėjimą, nes turiu žinių. Tai neužtrukčiau ilgai. Bet aš, pirkdama tuos pažymėjimus, apsimesdavau, kad aš nemoku ir bandydavau tiesiog. Jeigu yra trys galimi atsakymai, jūs turbūt suprantant, kad iš trečio karto vis tiek įsigyji tą pažymėjimą“, – sako D. Marazienė.
Ar iš tiesų taip paprasta gauti pažymą apie išmoktą pirmosios pagalbos kursą iš tikrųjų nesimokius, nusprendė įsitikinti ir LRT žurnalistai.
8 akademinių valandų kursai – per mažiau nei pusvalandį.
Radę vieną tokių interneto svetainių, už 20 eurų nusipirkome vairuotojo pažymėjimui gauti reikalingą pirmosios pagalbos mokomąją medžiagą. Atsiųstame laiške – 10 temų. Kiekvienai jų – trumpas teorijos išdėstymas, kai kur – su iliustracijomis.
Mokomąją medžiagą skaitant sąžiningai ir bandant išmokti, iš tiesų galima užtrukti bent porą valandų. Atlikdami eksperimentą nusprendėme mokomosios medžiagos neskaityti. Tik peržvelgėme per kelias minutes ir perėjome prie testo.
Teste – 20 teorinių klausimų: kaip elgtis jei šalia esantį žmogų ištiko epilepsijos priepuolis, koks yra pirmosios pagalbos telefono numeris, kokie pagrindiniai insulto požymiai, kaip patikrinti ar žmogus sąmoningas, ar kvėpuoja ir taip toliau.
Paskutinė – praktinė užduotis. Tačiau tai tebuvo dar vienas teorinis klausimas. Kaip praktinė užduotis pateikta situacija – esą prie statybinių medžiagų krūvos randame sukniubusį žmogų. Ir klausiama, kaip reikėtų pasielgti. Šiai užduočiai taip pat pateikiami atsakymų variantai.
Iš pirmo karto testo išlaikyti nepavyko. Svetainėje nurodyta, kad perlaikyti bus galima tik po trijų dienų. Tokį terminą numato įstatymas. Bet, paspaudus „kartoti paskaitas“ ir vėl greitai peržvelgus tą pačią mokomąją medžiagą, testą leista laikyti dar kartą.
Antruoju bandymu – klausimai tie patys, atsakymų variantai – taip pat. Ta pati ir neva praktinė užduotis. Antrą kartą tęstą išlaikyti pavyksta.
Per kelias minutes į elektroninį paštą atsiunčiama pažyma. Joje rašoma, kad žurnalistė atestuota pagal 8 akademinių valandų privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą. Tačiau užtrukome ne 8 valalndas, o mažiau nei 30 minučių. Vis dėlto, tokios pažymos užtenka, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimui gauti.
D. Marazienė sako nesuprantanti, kad taip elgtis gali medicininį išsilavinimą turintys asmenys.
„Turbūt tie, kurie internetu pardavinėja tuos pirmosios pagalbos pažymėjimus, net nesuvokia, kokį darbą jie dirba. Kokia tai atsakomybė – išmokyti teikti pirmąją pagalbą.
Turbūt nei vienas iš tų, kurie taip daro, nenorėtų, kad jų vaikų mokytoja nusipirktų tokį pažymėjimą. Kas būtų, jeigu jų vaikas užspringtų? Jis mirtų, nes tikrų įgūdžių neturi – ji nusipirko pažymėjimą“, – sako ji.
NVSC: pažymų pardavinėtojai žinomi, bet užkardyti sunku
Pirmosios pagalbos kursus vykdančias įmones ir asmenis tikrinti turi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo atstovė Asta Razmienė sako – ne tik turi, bet ir tikrina. Pavyzdžiui, šiemet numatyti 236 patikrinimai. Bet, pasak jos, dažniausiai patikrinimuose didelių trūkumų ar pažeidimų nefiksuojama. Nors pripažįsta – apie galbūt neteisėtai parduodamas pažymas centras girdėjęs.
„Kad tai gali būti problema – mes tokių signalų turėjome. Ypač dėl higienos įgūdžių mokymo. Kad tie kursai yra sutrumpinami, nekokybiški, nuobodūs ir panašiai. Mes keitėme ir savo kontrolės mechanizmus, bet tiek, kiek mes galime pakeisti. Pradėjome eiti ne tik patys į tuos mokymus stebėti, bet ir dalyvauti. Tokio patikrinimo metu pažeidimų ir nenustatyta“, – A. Razmienė.
Svetainė, kurioje LRT žurnalistai greičiau nei per pusvalandį nusipirko pažymą, NVSC žinoma. Kaip ir tos svetainės savininkas, dirbantis pagal verslo liudijimą. Bet, sako NVSC atstovė, išspręsti šią problemą sudėtinga.
„Mes esame nustatę tuos pardavinėtojus, labai aiškiai. Bet jie kreipiasi į teismą. Dabar, kol su teismais išsiaiškinsime, irgi negalima jokių procedūrų daryti. Mes perdavėme visą informaciją akreditavimo tarnybai ir jie duoda įspėjimą, kad būtina pašalinti pažeidimus. Tik tada, jeigu jie po akreditavimo tarnybos įspėjimo ir toliau tęstų tokį išdavimą, tik tada galėtų naikinti licenciją“, – pastebi NVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja.
Be to, pasak jos, už pažeidimus numatomos baudos ne tik neatbaido nuo neteisėtos veiklos. Priešingai – pardavinėti pažymas esą apsimoka.
„Baudos kol kas yra mažos. Va, tam žmogui, kuris per vieną mėnesį išdavė virš 2 tūkst. pirmosios pagalbos pažymėjimų. Jam gresia bauda nuo 60 iki 140 eurų. Juk apsimoka toks „biznis“. Kas jam neapsimoka – tai prarasti licenciją“, – akcentuoja A. Razmienė.
Atimti licenciją užtrunka 4 mėnesius
Tačiau licenciją atimti – ne taip paprasta. Nustačius pažeidimų – nurodoma juos pašalinti per mėnesį. To nepadarius – licencija stabdoma ir pažeidėjas turi dar 90 dienų pasitaisyti. Tik tada licenciją galima naikinti. Teisės aktai yra tokie, kokie yra ir jų apeiti negalima, sako Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos Specialistų licencijavimų skyriaus vedėja Eglė Savulienė.
Akreditavimo tarnybai pažymas internetu pardavinėjantis verslininkas taip pat žinomas.
Tarnybos atstovė sako – tai pirmas toks atvejis per paskutinius dvejus metus.
„Rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje buvo gautas vienintelis pranešimas apie fizinį asmenį: kad patikrinimo metu buvo nustatyti trūkumai, kad jis netinkamai organizuoja kursus, kad jis nevykdo praktinės dalies tiesioginių mokymų ir atsiskaitymo. Tai yra užskaitoma teoriniu būdu. Taip pat, kad netinkamai išduodami pažymėjimai – su nurodytu galiojimo laiku. Du kartus buvo įspėtas NSVC. Mes daugiau formaliai įspėjome, kad jis turi pašalinti tuos NVSC nurodytus trūkumus. Asmuo turėtų įrodyti mums, kad tinkamai išduoda tuos pažymėjimus, kad jis organizuoja praktinius mokymus ir tinkamai veda tuos kursus“, – sako E. Savulienė.
Specialistė atsargiai žiūri į licencijų išdavimo tvarkos griežtinimą ar licencijų naikinimo lengvinimą. Esą reikėtų vertinti, kiek konkretus pažeidimas daro žalos visuomenei, visuomenės sveikatai. Be to, kaip pastebi Eglė Savulienė, pastaruoju metu kaip tik linkstama švelninti toną: informuoti licencijų turėtojus apie tai, kaip jie turi veikti, kokius trūkumus reikia pašalinti.
Pagal dabar galiojančius įstatymus, net jei iš verslininko, internetu pardavinėjančio pirmosios pagalbos pažymas, ir būtų atimta licencija, jis galėtų vėl jos prašyti. Ir, greičiausiai, gautų.
„Nėra taip, kad licencijos naikinamos negrįžtamai. Tu žmogui negali uždrausti vėl pradėti tą veiklą, nes jis jeigu turi tą išsilavinimą – tai jis gali kreiptis vėl tos licencijos išsiėmimui“, – tikina E. Savulienė.
Įstatymų spragos – proga nesąžiningam verslui
Nesutikęs viešintis ir būti cituojamas pažymas internetu pardavinėjantis verslininkas LRT teigė, kad mokymų jis nedaro – tiesiog leidžia žmonėms, savarankiškai pasiruošus, atestuotis ir gauti pažymėjimą. O įstatymai esą nenumato kaip turi vykti praktikos egzaminas. Be to, pasak verslininko, taip dirba 99,9 proc. turinčių licencijas.
Pirmosios pagalbos kursų vykdymą ir asmenų akreditavimą apibrėžiantys teisės aktai iš tiesų turi spragų. Tiesa, tiems, kas tų spragų ieško.
Šiuo metu galiojančioje sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo tvarkoje rašoma: „privalomojo pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių mokymų praktiniams įgūdžiams įvertinti atliekama praktinė užduotis, atsitiktinai pasirinkta iš ne mažiau kaip 30 užduočių, parengtų mokymo vykdytojo; praktinės užduoties atlikimas vertinamas teigiamai teisingai atlikus pateiktą užduotį. Išlaikiusiems teorinių žinių testą, o privalomojo pirmosios pagalbos mokymo atveju – ir gavusiems teigiamą praktinės užduoties įvertinimą, mokymą vykdantis fizinis arba juridinis asmuo išduoda Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą“
Taigi, tvarkos apraše nėra juodu ant balto parašyta, kad, siekiant gauti pažymėjimą, praktinę užduotį būtina atlikti fiziškai atvykus į mokymo centrą. Nėra aiškiai suformuluota ir kokia ta praktinė užduotis turi būti.
Sveikatos apsaugos ministerija žada ne tik taisyti įstatymų spragas, bet ir keisti patį įstatymą. Planuojama apriboti pirmosios pagalbos mokymus nuotoliu. Be to esą kursų vykdytojai turės filmuoti ar kitaip fiksuoti užsiėmimus.
English (US) ·