„Išeisim iš darbo“: planai ilginti šeimos gydytojų darbo laiką sukėlė pasipiktinimo bangą

„Šeimos gydytojos specialybę rinkausi kaip tik dėl to, kad ji garantavo, jog nebus naktinių budėjimų ir darbo vakarais. Tad, jeigu tvarka pasikeis, iškart išeisiu iš darbo“, – taip į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planus keisti dabar galiojančią tvarką, pagal kurią dirba šeimos gydytojai, reagavo viename iš Kauno rajono pirminės sveikatos priežiūros centrų dirbanti šeimos gydytoja Monika (pavardė portalui žinoma – LRT.lt).

Medikė pasakojo, kad kol kas nei ji, nei kolegos nieko nežino – girdisi tik kalbos, kurios, deja, neramina.

„Dirbu Kauno rajone, tai čia kalbama, kad susijungs pirminis lygis (visos poliklinikos) arba jungs prie ligoninės ir kurs centrą. Kas mūsų laukia, mes net nežinome. Laukiama rinkimų, tada naujai išrinkti [savivaldos] politikai spręs. Kol kas sklinda kalbos, kad jungs prie ligoninės. O ten darbuotojų trūksta. Tai mes su kolegomis pašnekame, kad gali tekti dirbti [daugiau] ir mums [šeimos gydytojams]. Vadinasi, gali tekti važiuoti į budėjimus priėmime. Bet čia kol kas tik spėliojimai. Nieko konkretaus ir aiškaus nežinome, kaip ir visi – laukiame sprendimų“, – LRT.lt sakė šeimos gydytoja.

Ji atvira: jei tektų dirbti naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis, išeitų iš darbo. „Tikrai netenkintų [toks darbo grafikas]. Viena iš priežasčių, ir, galima sakyti, kad pagrindinė, kodėl rinkausi šeimos mediciną, buvo ta, kad nereikėtų dirbti savaitgaliais, švenčių dienomis, naktimis. Pirmoje vietoje man yra šeima, mano vaikai, vyras, ne darbas. Netenkintų manęs darbas savaitgaliais ir budėjimai naktimis. Ką daryčiau? Tektų ieškoti alternatyvų. Konkrečiai nieko negalvojau, nes vis dar tikiuosi, kad niekas tokios nesąmonės nepadarys. [Jei tektų,] auginčiau vaikus (juokiasi – LRT.lt), gal kursų ieškočiau – mokiausi ultragarso, echoskopijos ir privačiai daryčiau tyrimus su jais. Kažkaip persikvalifikuočiau“, – atvirai sakė šeimos gydytoja Kauno rajone esančioje poliklinikoje dirbanti medikė.

Pasak Monikos, nežinia ir vis pasirodantys pranešimai apie įstaigų jungimus, darbo laiko ir kitus pokyčius, neramina.

„Stresą tikrai didina, nieko planuoti į ateitį negalime. Nežinome, nei kaip dirbsime, nei ką darysime, kas konkrečiai keisis. Man asmeniškai niekas neaišku. Gal kiti labiau įsigilinę, aš dar nenagrinėjau dokumentų. Bet kai matau užrašyta „naktinis darbas“, man iš karto kyla pasipriešinimas – žinau, kad man – ne pakeliui“, – sakė LRT.lt pašnekovė.

Klaidinga formuluotė?

Apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomus teisės aktų pakeitimus, kurie tiesiogiai paveiks šeimos gydytojų darbą, viešai pasisakė ne vienas medikas. Vienas jų – klinikoje „Inmedica“ dirbantis šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius. Pirmiausia nerimu dėl žadamų pokyčių jis pasidalino savo feisbuko paskyroje.

Antradienį situaciją pakomentavo ir LRT RADIJUJE. V. Kasiulevičius sako, kad pats SAM įregistruotas siūlymas yra šiek tiek klaidinantis. Anot jo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų apraše vietoje formuluotės „užtikrinamas paslaugų teikimas visą parą“ atsiranda formuluotė „jos teikiamos visą parą“, o tai sudaro įspūdį, kad šeimos gydytojams teks dirbti visą parą.

Laidoje taip pat dalyvavusiai Sveikatos apsaugos viceministrei Danguolei Jankauskienei patikinus, kad omenyje turima ne visą parą, o 12 val., V. Kasiulevičius tvirtina, jog siūlymą reikėtų keisti ir nurodyti būtent šį laiką (nuo 8 iki 20 val.).

Paklaustas, ar naujoji tvarka šeimos gydytojams sudarytų keblumų, V. Kasiulevičius teigia, kad prie panašaus darbo krūvio šeimos gydytojai jau yra pripratę.

„Realiai tas 12 valandų [jau dabar] mes ir dirbame. Jeigu eitų kalba apie [darbo laiko] pailginimą viena valanda, greičiausiai daugelis įstaigų su tuo sutiktų. Apie tai turbūt visi sutinka diskutuoti, nes puikiai supranta tuos poreikius ir tas problemas“, – LRT RADIJUI sako „Inmedica“ klinikos šeimos gydytojas, turėdamas galvoje didžiules pacientų eiles gydymo įstaigose.

Sprendimas turėtų padėti geriau valdyti pacientų srautus

SAM teigimu, pokyčiai daromi siekiant pažaboti opiausią pastarųjų metų problemą – sumažinti pacientų eiles skubios pagalbos priėmimo skyriuose. Tai padaryti ketinama pailginant šeimos gydytojų darbo laiką – registruotas nutarimo projektas numato, kad skubiai pagalbai šeimos gydytojai ligoniams turėtų būti pasiekiami 12 valandų per parą.

Šiuo metu teisės aktuose numatyta, kad medikas turėtų būti prieinamas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. SAM viceministrė Danguolė Jankauskienė pabrėžia, kad tokia nuostata nėra reali ar praktiškai įgyvendinama, todėl siekiama sudaryti palankesnes sąlygas medikams, kartu pacientų, keliaujančių tiesiai į skubios pagalbos skyrių, srautą nukreipiant šeimos gydytojams.

„Kaip tik yra priešinga intencija, kad šeimos gydytojams dabar įstatymu – pabrėžiu, įstatymu, ne Vyriausybės nutarimu (...) – yra reglamentuota, kad jie turi būti prieinami pacientams 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Ir mes suprantame, kad šią nuostatą įgyvendinti yra praktiškai neįmanoma dėl to, kad žmogus negali tiek dirbti. Todėl tie susitarimai su ligoninių priėmimo skyriais irgi privedė prie to, kad priėmimo skyriai ligoninėse yra labai apkrauti“, – antradienį LRT RDIJUI teigė viceministrė.

Anot jos, SAM nori oficialiai įteisinti 12 valandų darbo laiką, kad įstaigos, kuriose būtų toks poreikis, galėtų sudaryti sąlygas savo darbuotojams tiek laiko ir dirbti.

„Mes norime pakeisti tas 24 valandas į 12 valandų – kad šeimos gydytojas būtų prieinamas skubiai pagalbai 12 valandų. Aišku, jie 12 valandų per dieną visi nedirbs, reikės kooperuotis tarp šeimos gydytojų ir įkurti daugiau tų centrų, kaip yra dabar, pavyzdžiui, Centro poliklinikoje Vilniuje, kur yra šeimos gydytojo kabinetas, kuris veikia visą parą“, – pokyčius pavyzdžiu iliustravo SAM atstovė.

Reaguodama į dalies medikų pasipiktinimą ir kaltinimus, jog dabar ir šeimos gydytojai bus priversti budėti naktimis, D. Jankauskienė ramino gydytojus.

„(...) Dirbti naktimis medikams nereikės, o 12 valandų darbo diena turėtų aprėpti įprastas valandas – nuo 8 iki 20 val.“, – sakė viceministrė.

Viliamasi, jog pakeitus šeimos gydytojų darbo tvarką, skubios pagalbos priėmimo skyriuose ligonių srautai sumažėtų. Tai ypač aktualu didžiuosiuose miestuose, kurių skubios pagalbos-priėmimo skyriuose pacientams pirminės apžiūros kartais tenka laukti mažiausiai kelias valandas. Daliai jų, anot čia dirbančių medikų, užtektų šeimos gydytojo konsultacijos.

„Pavyzdžiui, Vilniuje – Lazdynų, Antakalnio, Santariškių ligoninėse – jie kiekvieną dieną priima po 120–150 pacientų. Iš jų apie 20–30 proc. būna būtent šeimos gydytojo lygio ligoniai. Taigi krūvis labai didelis“, – nurodė SAM viceministrė.

D. Jankauskienė akcentavo, kad nutarimo projektas vis dar derinamas su medikais, todėl ministerija atsižvelgs į gautas pastabas.

„Dėl to mes pateikėme Vyriausybės nutarimo projektą – pabrėžiu, projektą – derinti su visuomene, su medikų bendruomene ir tikrai atsižvelgsime į pastabas, kurios bus gautos“, – akcentavo ji.

Medikų bendruomenės atstovai kalba priešingai: anot jų, jokios diskusijos kol kas nebuvo.

Pertvarkomas visas sveikatos priežiūros įstaigų tinklas

Žadami pokyčiai – šiuo metu vykdomos sveikatos apsaugos sistemos reformos dalis. Kaip teigiama LRT.lt atsiųstame SAM atsakyme, asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą reglamentuojantys įstatymai įsigalios 2023 m. rugpjūčio pradžioje. Iki balandžio turi būti priimti poįstatyminiai teisės aktai, reikalingi šiai reformai įgyvendinti. Vienas iš tokių teisės aktų, kurio projektas pateiktas derinimui visuomenei, yra ir šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuris bus teikiamas Vyriausybei tik įvertinus visas pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

„Reformos tikslas – užtikrinti kokybiškų ir saugių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visiems Lietuvos gyventojams, nepaisant jų gyvenamosios vietos, socialinės ar ekonominės padėties, kad paslaugos būtų prieinamos geografiniu, komunikaciniu, organizaciniu ir ekonominiu lygiu, kad pagerėtų Lietuvos gyventojų sveikata.

Vyriausybės nutarimo „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“ projekto tikslas – atsižvelgiant į esamą situaciją bei priimtus įstatymus atnaujinti teisės akto projekte įvardytų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas ir nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo formavimo kriterijų, kurie reglamentuoti įstatyme, skaitines reikšmes.

Viena iš tokių reikšmių – pirminės sveikatos priežiūros gydytojų tinklo prieinamumo ir kokybės skaitinė reikšmė. Siūloma nustatyti, kad paslaugos iš PSDF biudžeto būtų apmokamos toms gydymo įstaigoms, kurios turi ne mažiau kaip 1200 prirašytų pacientų“, – rašoma SAM atsakyme.

Ministerijos užsakymu atlikus analizę nustatyta, kad pastaraisiais metais daugėja įstaigų, sudariusių sutartis su ligonių kasomis dėl pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PASPĮ), kuriose prirašyta arba labai daug (t. y. daugiau nei 2 tūkst. ar dar daugiau), arba vos keli šimtai gyventojų. Ir vienu, ir kitu atveju šie netolygumai neprisideda prie paslaugų kokybės ir prieinamumo bei reformos tikslų, kad gydytojas galėtų daugiau laiko skirti pacientui, t. y suformuojant jam tinkamą komandą ne iš gydytojų, mažinant biurokratinę naštą, tobulinant e.sveikatos funkcijas.

Anot ministerijos, 1200 gyventojų rodiklis pasirinktas kaip optimalus prie vieno šeimos gydytojo prirašytų gyventojų skaičius, kuris pagal dabartinį sveikatos sistemos išsivystymo lygį yra, ministerijos nuomone, priimtinas ir atitinka dabartinį aptarnaujamų gyventojų apylinkėje vidurkį.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, dabar yra 69 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos arba 102 (neskaičiuojant Lietuvos kariuomenės ir laisvės atėmimo vietų asmens sveikatos priežiūros įstaigų) savarankiškų filialų, kurie veikia unikaliu adresu ir turi mažiau kaip 1 200 prisirašiusių gyventojų.

Pažymėtina, kad, VLK duomenimis, vienam šeimos gydytojui vidutiniškai tenka apie 1200 prisirašiusių gyventojų, todėl vienai PASPĮ siūlomas minimalus prisirašiusių gyventojų skaičius turėtų atitikti vidutiniškai vienam šeimos gydytojui tenkantį gyventojų skaičių.

„Šiuo metu susiklosčiusi situacija kelia susirūpinimą, nes mažose PASPĮ prisirašiusiems gyventojams kyla didesnė rizika negauti būtinųjų šeimos gydytojo komandos paslaugų įstaigos nedarbo metu, personalo atostogų, mokymosi ar ligos metu.

Mažose PASPĮ nesuformuojama visą darbo dienos laiką ir visomis savaitės dienomis paslaugas teikianti šeimos gydytojo komanda, pacientams rečiau pasiūlomos visų komandos narių (t. y. slaugytojų, akušerių, socialinių darbuotojų, kineziterapeutų, gyvensenos medicinos specialistų, be to, numatoma komandą papildyti atvejo vadybininku, apylinkės administratoriumi) paslaugos.

Dėl darbo organizavimo ypatumų mažos PASPĮ gali samdyti šeimos gydytojus mažu krūviu, pvz., 0,25 arba 0,5 etato, tad patiems darbuotojams tenka pilną darbo krūvį „susilipdyti“ keliose įstaigose, o tai sukuria nepatogumų tiek medikams, tiek pacientams. Be to, generuojamos pajamos neleidžia įdarbinti ir kitų komandos narių. Todėl siekiama, kad šeimos gydytojai dirbtų grupinėje praktikoje arba bendradarbiautų tarpusavyje tam, kad paslaugų kokybė ir prieinamumas pacientams pagerėtų. Tam bus numatytas ir pereinamasis laikotarpis“, – teigiama portalui pateiktame ministerijos komentare.

SAM teigimu, grupinė bendradarbiavimu pagrįsta šeimos gydytojų komandų praktika leistų pačioms PASPĮ teikti skubiąją medicinos pagalbą pagal šeimos gydytojo kompetenciją, įdarbinti sau į pagalbą kitus ne medicinos specialistus: atvejo vadybininkus, socialinius darbuotojus, registratorius, kurie nukrautų nuo gydytojų bei slaugytojų dalį administracinio ir paciento „navigavimo“ krūvio.

Šiuo metu, pvz., tik VšĮ Centro poliklinika Vilniaus miesto savivaldybėje užtikrina minėtų paslaugų teikimą 59 PASPĮ pagal sutartis Vilniaus mieste. To, SAM nuomone, akivaizdžiai neužtenka.

Kitose savivaldybėse šeimos medicinos paslaugų teikimas 24/7 užtikrinamas pagal sutartis su ligoninių skubiosios pagalbos skyriais, nors šios funkcijos ligoninių priėmimo skyriams nebūdingos ir perteklinės ir gali pabloginti specializuotų skubiosios pagalbos paslaugų teikimą sudėtingesnės sveikatos būklės pacientams, rašoma pranešime.

Kai kurioms įstaigoms būtų taikomos išimtys

Registruotame nutarime išskirtos kelios išimtys, kada įstaigoms nebūtų taikoma 1200 prirašytų gyventojų nuostata. Tai Lietuvos kariuomenės ir laisvės atėmimo vietų sveikatos priežiūros įstaigoms dėl jų darbo su ribotomis pacientų bendruomenėmis specifikos bei pirmus tris metus po PASPĮ įsisteigimo, siekiant sudaryti sąlygas naujam PAASP teikėjui surinkti reikiamą minimalų prisirašiusių gyventojų skaičių.

SAM pabrėžia, jog ruošiami pokyčiai ilgalaikėje perspektyvoje atneš naudos tiek medicinos darbuotojams, tiek pacientams.

Nustačius minimalų prisirašiusių prie PASPĮ gyventojų skaičių, būtų optimizuotos šeimos gydytojų apylinkės, sumažinta šeimos medicinos paslaugų teikėjų fragmentacija, didesnėse PASPĮ būtų daugiau komandinio darbo galimybių, bendradarbiavimo tarp gydytojų su platesnėmis galimybėmis gerinti PAASP paslaugų komunikacinį ir organizacinį prieinamumą, teigiama LRT.lt atsiųstame SAM komentare.

Per ateinančius penkerius metus šeimos gydytojo komandos paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti yra numatyta daugiau kaip 100 mln. Eur papildomų investicijų, iš kurių 48 mln. Eur – infrastruktūrai gerinti, 6 mln. Eur – specialistų kvalifikacijai tobulinti (iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų) ir po maždaug 10 mln. Eur kasmet papildomai iš PSDF lėšų – šeimos gydytojų komandos veiklai finansuoti.

Iš papildomų lėšų numatyta pritraukti daugiau specialistų į šeimos gydytojų komandas: slaugytojų, akušerių, socialinių darbuotojų, kineziterapeutų, atvejo vadybininkų, apylinkės administratorių. Jie ne tik teiks savarankiškas ambulatorines paslaugas pagal savo kompetenciją, bet ir galės vykdyti atvejo vadybos funkcijas. Tai leis sumažinti šeimos gydytojams tenkantį krūvį dalį jų atsakomybių perduodant kitiems komandos nariams. Šiam tikslui jau yra paskaičiuotas preliminarus PSDF lėšų poreikis – po maždaug 10 mln. Eur kasmet (lėšų poreikis augtų didėjant komandos narių skaičiui).

Kasmet didinant finansavimą siekiama, kad šeimos gydytojo komandos būtų visiškai suformuotos vėliausiai iki 2030 m.