Prieš 1 metus
65
Pastaraisiais metais Iranas nuolat tobulino karinių bepiločių orlaivių projektavimą ir gamybą. Irano bepiločiai dronai-kamikadzės „Shahed-136“, dar žinomi kaip „Geran-2“, pastarosiomis dienomis praktiškai kasdien atakavo taikinius Ukrainoje. Pastebėtina, kad per kiek daugiau nei mėnesį ukrainiečiai visgi sugebėjo numušti daugiau nei 200 Irano gamybos bepiločių orlaivių.
Dronų gamyba Irane
Iranas savo karinių bepiločių orlaivių programą tobulina jau nuo devintojo dešimtmečio, siekdamas padidinti savo stebėjimo ir žvalgybos pajėgumus ir pradėti naudoti bepiločius orlaivius galinčius vykdyti oro smūgius. Laikui bėgant padidėjo ne tik gaminamų pajėgumų spektras, bet ir pačių priemonių dydis. Kuo didesnis bepilotis orlaivis, tuo didesnė jo naudingoji apkrova.
Irano gaminamose sistemose galima įrengti įvairius elektrooptinius jutiklius ir ginklus. Pastaraisiais metais Iranas padarė didelę pažangą bepiločių orlaivių srityje, kaip tai yra matyti iš kelių naujų bepiločių orlaivių sistemų, kurių daugelis buvo panaudotos mūšiuose. Šiuo metu Iranas tvirtina, kad turi pagaminęs bepiločių orlaivių gebančių veikti iki 2000 km atstumu.
Kodėl Rusijos Federacija pasitelkė į pagalbą Irano dronus kare Ukrainoje?
Maskva buvo priversta ieškoti Irane pagamintų bepiločių orlaivių, nes jos pačios koviniai bepiločiai orlaiviai, tokie kaip „Orion“ (Inokhodets) ar „Forpost-R“, yra pasenę ir neveiksmingi, karo metu didelė dalis jų buvo sunaikinta. Be to prasti rezultatai sausumos operacijose parodė, kad Rusijos turimi bepiločiai pajėgumai neliedžia užtikrinti veiksmingą orlaivių integravimą ir jų panaudojimą. Tikėtina, kad dronai gaunami iš Irano padės pasiekti geresnių rezultatų. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad Rusijai yra sunku pasigaminti bepiločius orlaivius, nes yra įvestos griežtos ekonominės sankcijos bei griežta eksporto/importo kontrolė.
Ukrainos kare naudojami Irano dronai
Rusija pradėjo Ukrainoje naudoti Irane sukurtus bepiločius orlaivius „Mohajer-6“, „Shahed-136“ bei „Shahed-131“ siekiant sunaikinti svarbią šalies infrastruktūrą, karinius objektus. Minėti orlaiviai kelia rimtą grėsmę ne tik Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, bet ir civiliams gyventojams ir infrastruktūrai. Rusijos pajėgos naudoja bent tris skirtingas Irano gamybos bepilotes orlaivių sistemas: „Mohajer-6“ (1 pav.) – skirtas aptikti ir naikinti taikinius tam tikroje teritorijoje. Tai yra taktinis, kovinis bepilotis orlaivis, galintis šaudyti prieštankinėmis raketomis ir mažais tiksliai valdomais šaudmenimis. „Mohajer“ dėl šiluminių jutiklių ir lazerinio tolimačio gali veikti dieną ir naktį. Jis gali nešti iki keturių „Ghaem“ serijos tiksliai valdomų šaudmenų, ar prieštankinių valdomų raketų „Almas“ ar nevaldomų raketų „Hydra“. Pranešama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau pavyko numušti keletą „Mohajer-6“.
„Shahed-136“ (2 pav.) – pirmą kartą karo lauke pasirodė rugsėjo mėnesį. Orlaiviai yra labai mažas ir skrenda labai žemai, tad ukrainiečiams juos pastebėti yra sunku. „Shahed-136“ yra naudojamas tolimiems smūgiams į iš anksto nustatytus stacionarius taikinius, tad rusų kariai iš esmės kompensuoja savo mažėjančias sparnuotųjų raketų atsargas. „Shahed-136“ kovinė galvutė yra daug mažesnė – 40 kg, nei kad 450 kg sverianti iš oro paleidžiama sparnuotoji raketa „Kh-101“, be to „Shahed-136“ yra ženkliai pigesnis. Iki šio momentu, Ukrainiečių kariuomenei pavyko numušti daugiau kaip 200 šių vadinamų kamikadzių.
„Shahed-131“(3 pav.) yra mažesnė „Shahed-136“ kamikadzės versija. „Shahed-136“ sveria 200 kg, o kovinė galvutė – apie 40-50 kg, o tuo tarpu „Shahed-131“ sveria 135 kg, o kovinė galvutė – apie 10-15 kg. „Shahed-131“ ilgis yra 2,6 m, o sparnų plotis – 2,2 m. Vienas iš žinomiausių atvejų, kuomet Rusijos pajėgos spalio 13 d. rytą panaudojo „Shahed-131“ Kijevo regione. Priešas trimis bepiločiais orlaiviais smogė vienai iš Buchano rajono bendruomenių ir pažeidė infrastruktūrą.
Ką dar Iranas galėtų tiekti Rusijos pajėgoms?
Anot Irano žiniasklaidos pranešimų, lapkričio 9 d. į Iraną atvyko Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Petruševas kuris susitiko su Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretoriumi. Tikėtina, kad aukšto rango Rusijos pareigūnas kreipėsi į Iraną pagalbos dėl įvykių Ukrainoje, bei norėjo parodyti, kad Teheranas ir Maskva vis labiau bando koordinuoti savo veiksmus. Natūralu, kad siekdamas sušvelninti tarptautinių sankcijų poveikį ir kompensuoti išeikvotą amuniciją, Kremlius stengiasi įsigyti ginklų, kuriuos galėtų panaudoti kare Ukrainoje. Vakarų šalies pareigūnai teigia, kad Iranas ruošiasi išsiųsti Rusijai dar apie 1000 vienetų ginklų, įskaitant trumpojo nuotolio balistines raketas „žemė-oras“ ir daugiau atakos bepiločių orlaivių, kurie iki šiol buvo ir taip naudojami konflikte. Susitarimas dėl ginklų tiekimo yra ne tik naudingas Rusijai politiniu požiūriu, bet ir naudingas Iranui ekonominiu požiūriu. Pastaruosius kelis dešimtmečius Iranui dėl vykdomos branduolinės programos yra taikomos griežtos tarptautines sankcijas. Taip pat tikimasi, kad Rusija vetuos, bet kokias papildomas JT sankcijas Iranui.
Irano balistinės raketos skirtos Rusijai
Teigiama, kad Iranas planuoja perduoti balistinės raketas „Fateh-110“ ir „Zolfaghar“ Rusijai. Palyginant su bepiločiais orlaiviais, balistinių raketų veikimo nuotolis yra 300-700 km. Balistinės raketos juda gerokai didesniu greičiu, todėl Ukrainos pajėgoms apsisaugoti nuo šių sistemų ir jų nešiojamų mirtinų kovinių galvučių bus daug sunkiau.
Raketa „Fateh 110“ (4 pav.) yra taiklaus nutaikymo raketa, kurios paklaida yra mažesnė nei 10 metrų, o tai yra viena svarbiausių šios raketos savybių. Šios raketos veikimo nuotolis iki 300 km., ilgis – 8850 mm, skersmuo – 661 mm, svoris – 3325 kg, o kovinės galvutės svoris – 450 kg. Fateh 110 turi vienos pakopos variklį, taip pat gali būti nutaikyta į stacionarius sausumos ir jūros taikinius, priešo susitelkimo taškus, valdymo centrus, raketų aikšteles, amunicijos sandėlius, radarus ir kitus pageidaujamus taikinius. Viena iš „Fateh 110“ ypatybių yra ta, kad dėl šioje raketoje naudojamos vietinės technologijos raketos paleidimo metu jos neįmanoma identifikuoti, o raketą iki pat smūgio momento gali būti lengvai valdoma.
„Zolfaghar“ raketa (5 pav.) yra patobulinta „Fateh-110“ raketos versija ir gali skristi iki 700 km. atstumu. Ji yra 1,5 m ilgesnis už „Fateh-110“ ir turi patobulintus kietojo kuro raketinius variklius. Jo korpusas yra lengvesnis, nes yra panaudotos kitokios kompozicinės medžiagos
Padėka mjr. Donatui Palaveniui
English (US) ·