Insultas ir miokardo infarktas: kuo skiriasi šios ligos ir kokią pirmąją pagalbą suteikti jų ištiktam žmogui?

Insultas ir miokardo infarktas – vis dar dažnai painiojamos ligos. Nors abiejų jų poveikis sveikatai gali būti negrįžtamas, o neretai šios ligos pasibaigia ir mirtimi, vis dar stokojame žinių, kaip jas atskirti, kaip laiku pastebėti pirmuosius jų požymius ir kaip teisingai suteikti pirmąją pagalbą. 

Uždelsus insulto simptomai lieka visam gyvenimui

Lietuvoje insultą kasmet patiria apie 11 tūkst. gyventojų, po 35 pacientus per dieną, iš kurių net devyni, deja, neišgyvena. Tai antroji pagal dažnumą mirties priežastis Lietuvoje.

Kaip LRT RADIJUI aiškina Santaros klinikų gydytojas neurologas dr. Rytis Masiliūnas, didžioji dalis insultų yra išeminiai, t. y. trombas užkemša kraujagyslę dėl joje vykstančios aterosklerozės. Trombai susidaro dėl įprastų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių: aukšto kraujospūdžio, aukšto cholesterolio, rūkymo, antsvorio, nesveikos mitybos, fizinio aktyvumo stokos, prieširdžių virpėjimo.

„Aišku, dalis insultų gali būti susiję ir su neįprastais mums rizikos veiksniais, sakykim, paveldimumu. Dėl šitų genetinių faktorių ar specifinių ligų mes jau tiriame žmones, kuriems insultas įvyksta iki 45–50 metų. Vyresniame amžiuje vis dėlto dėmesį labiausiai reikia kreipti į tuos konvencinius rizikos veiksnius“, – teigia dr. R. Masiliūnas.

Gydytojas neurologas pabrėžia, kad pagrindiniai insulto požymiai, į kuriuos pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, yra trys: perkreiptas žmogaus veidas, silpnos galūnės ir kalbos sutrikimas.

„Vienas iš pirmųjų insulto požymių gali būti paciento perkreiptas veidas. (...) Yra tokių būklių, dėl kurių veidas gali persikreipti, bet jos visiškai nieko bendro neturi su insultu. Jeigu yra perkreiptas veidas ir žmogus negali užmerkti tos pačios pusės akies, tai jau greičiausiai yra ne insultas, o veidinio nervo paralyžius. Kitas požymis – silpna galūnė. Paprašome ištiesti ranką 90 laipsnių kampu arba gulint 45 laipsnių kampu, koją ištiesti, jeigu, sakykim, žmogus guli.

Trečias požymis yra kalbos sutrikimas. Kalba taip pat gali būti įvairiai sutrikusi. Mes dažniausiai klausiam kelių pagrindinių klausimų: koks dabar mėnuo, metai, paprašome įvykdyti paliepimą. Tais atvejais, kai pacientas nesupranta, ko jūs klausiate, arba supranta, bet tiesiog negali atsakyti, mes tai vadiname afazija. Bet kai kuriais atvejais, kai pacientas ir supranta, ir gali atsakyti, bet kalba ne visai gerai artikuliuodamas, mes tai vadiname dizartrija. Tiek vienas, tiek kitas galėtų būti ūmiai atsiradęs insulto požymis“, – dėsto specialistas.

Įtarus, jog artimąjį ištiko insultas, anot pašnekovo, yra svarbu kuo skubiau iškviesti jam greitąją medicinos pagalbą (GMP), nes „laikas yra smegenys“. Laukiant, kol medikai atvyks, sėdėti rankų sudėjus nereikėtų – reikėtų bandyti išsiaiškinti tam tikras ligos aplinkybes, tai pagreitintų GMP specialistų darbą.

„Ką būtų galima tuo metu padaryti, kas būtų labai aktualu GMP darbuotojams, tai paklausti žmogaus, jeigu jis gali atsakyti, ar jis nevartoja kokių nors kraują skystinančių vaistų. Jokiu būdu tų vaistų nereikėtų jiems suduoti, nes taip galite padaryti meškos paslaugą. Insultas gali būti nebūtinai susijęs su trombu – tai gali būti ir hemoraginis insultas, kai kraujas išsilieja į smegenis.

Antra, būtinai reikėtų stengtis išsiaiškinti kuo tikslesnį laiką, kada pacientas susirgo. Galbūt jis pats jums gali pasakyti, galbūt tie simptomai atsirado jums bendraujant. Tokiu atveju, jeigu pacientas atsikėlė su simptomais arba, sakykime, (...) su juo ilgą laiką niekas nebendravo, reikia sužinoti, kada paskutinį kartą jis buvo matytas sveikas“, – akcentuoja dr. R. Masiliūnas.

Gydytojas neurologas pažymi, kad svarbu, jog pacientas būtų nugabentas ne į bet kokią rajono ligoninę, o į vieną iš didžiųjų rajono centrų, kur veikia insulto klasteriai. Juos galima surasti tokiuose miestuose kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Utena, Marijampolė, Telšiai ir Tauragė.

Laiku nesuteikus reikiamos pagalbos, pasak pašnekovo, insulto ištiktam žmogui gali grėsti rimti liekamieji sveikatos reiškiniai.

„Kai kuriais atvejais insulto simptomus galima visiškai pagydyti arba bent jau maksimaliai sumažinti, kai pacientas į insulto centrą atvyksta gana greitai ir pavyksta ištirpdyti trombą arba jį ištraukti. Bet dažniausiai arba laikas mums yra netinkamas, arba yra kažkokių kontraindikacijų ir (...) lieka tam tikrų neurologinių problemų.

Tie simptomai, kurie mums leidžia atpažinti insultą, iš tikrųjų gali ir išlikti, jeigu nesuspėjama arba negalima atlikti (...) kraujotaką atkuriančio gydymo. Tai yra ir kalbos sutrikimas, ir paralyžiai, ir koordinacijos sutrikimas, jutimo sutrikimas, kartais šlapinimosi funkcijos problemos ir panašiai“, – pasakoja gydytojas neurologas.

Siekiant užkirsti kelią insultui, anot jo, svarbu koreguoti rizikos veiksnius, galinčius sukelti šią ligą. Be to, šiuo metu padidėjusią riziką turintiems žmonėms suteikiama galimybė dalyvauti prevencinėje programoje ir nuolat stebėti savo būklę.

„Jeigu jau yra rizikos veiksnių, sakykim, cukrinis diabetas, hipertenzija ar metabolinis sindromas, tokie žmonės gali kreiptis į Kraujagyslių ligų prevencijos programą, kuri yra daugelyje miestų. (...) Ji skirta žmonėms, turintiems tam tikrus rizikos veiksnius: moterims nuo 50 iki 65 metų, vyrams – nuo 40 iki 55 metų.

Jeigu šeimos gydytojas (...) įvertinęs mato, kad jūs atitinkate tos programos kriterijus, tikrai rekomenduočiau išnaudoti ją. (...) Bus išsamiai įvertinta visa jūsų rizika, bus paskirti vaistai, jeigu kažkokių reikia vartoti, bus paaiškintos rekomendacijos ir užtikrintas nuolatinis stebėjimas“, – tvirtina dr. R. Masiliūnas.

20 proc. infarkto ištiktų žmonių miršta nepasiekę ligoninės

Su insultu neretai painiojama liga, miokardo infarktas, yra negrįžtamas širdies raumens dalies pakenkimas ir žuvimas, atsirandantis dėl širdies kraujotakos pablogėjimo. Miokardo infarktas dažniau ištinka vyrus nei moteris, o susirgti gali ir iki tol iš pažiūros buvęs visiškai sveikas žmogus.

Kaip aiškina Santaros klinikų gydytojas kardiologas prof. Pranas Šerpytis, pagrindinis miokardo infarkto simptomas yra angininis skausmas, trunkantis ilgiau nei 20 minučių. „Daugiausiai skausmas būna už krūtinkaulio, plinta į kairę ranką, rečiau į kaklą, apatinį žandikaulį, dantis, nugarą, viršutinę pilvo dalį. Tas skausmas yra kartais lydimas mirties baimės“, – teigia specialistas.

Vis dėlto, pabrėžia jis, pasitaiko ir kitokių, atipinių simptomų, pavyzdžiui, maudimas, silpnumas ar dusulys. Šie požymiai daugiausiai pasireiškia jaunesniems žmonėms, nesulaukusiems 40-ies. Visgi įprastai miokardo infarktas, pasak prof. P. Šerpyčio, ištinka vyresnius pacientus, mat šią ligą dažniausiai sukelia besivystanti aterosklerozė, kuri aktualesnė vyresniame amžiuje.

„Plyšta aterosklerozinė plokštelė mūsų kraujagyslėje ir taip formuojasi trombas. (...) Su amžiumi tų aterosklerozinių plokštelių mūsų kraujagyslėse daugėja. Čia kaip su automobiliais gatvėje: jeigu jų yra labai mažai, eismo įvykių bus mažai, bet jeigu yra daugiau – tai ir eismo įvykių būna daugiau“, – pasakoja gydytojas kardiologas.

Kiti miokardo infarkto rizikos veiksniai, pabrėžia jis, – padidėjęs kraujo spaudimas, aukštas cholesterolis, cukrinis diabetas ir genetinis paveldimumas. Anot prof. P. Šerpyčio, svarbu šiuos veiksnius kontroliuoti, nes pats miokardo infarktas yra išties pavojinga liga.

„Jeigu mes jos negydom, mūsų raumuo žūsta, tampa nedarbingas. Apie 20 proc. pacientų, ištikus miokardo infarktui, net nepasiekia ligoninės, jie miršta ikihospitaliniame etape. (...) Bet mirštamumas net ir geriausiose klinikose yra nuo 5 iki 10 proc. Tai priklauso nuo paciento amžiaus, gretutinių ligų ir taip toliau“, – dėsto Santaros klinikų specialistas.

Kaip pabrėžia LRT RADIJO pašnekovas, įtarus, kad šalia esantį žmogų ištiko miokardo infarktas, reikia jam kuo skubiau iškviesti GMP, o per tą laiką jį paguldyti ir duoti aspirino. Sureagavus laiku, šansai išgelbėti žmogui gyvybę ir išvengti liekamųjų sveikatos reiškinių gerokai išauga.

„Kadangi vystosi trombozė, mes turėtume duoti aspirino ir jau ne vieną tabletę, o kelias, iki 300 mg, kad sustabdytume trombozės plitimą. Jeigu jau žmogus turi išeminę širdies ligą, galima jam duoti nitroglicerino, bet jo negalima duoti tiems žmonėms, kurie turi žemą spaudimą, nes kartais miokardo infarkto metu gali kristi arterinis kraujospūdis.

(...) Pirmos valandos yra auksinės ir per pirmas valandas mes dar galim padėti. Jau po 20 minučių, užsikimšus mūsų vainikinei kraujagyslei, (...) iš karto dalis miokardo ląstelių žūsta. Jeigu suteikiame pagalbą greičiau, mažesnės komplikacijos: (...) širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimas ir kitokias.

(...) Jeigu įvykus miokardo infarktui pacientas iš karto būtų atvežtas, jam iš karto būtų atveriama kraujagyslė, (...) trombas būtų suardytas, atkurta mityba mūsų vainikinėse kraujagyslėse, ląstelės gautų deguonies. (...) Tokie ligoniai vėliau sugrįžta į darbą“, – aiškina prof. P. Šerpytis.

Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.