Infliacijos Olimpiadoje – Lietuvos sidabras: verslai maistą galėjo pardavinėti „užsidėję“ su atsarga, nes nežinojo, kas čia bus

Pigiausi makaronai – prieš metus 0,6 euro, o šiandien jau 1 euras, kilogramas bananų 0,8 euro, o dabar jau 1,60 euro. Pagal maisto kainų augimą praėjusiais metais Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių pelnė sidabro medalį. Ekspertų teigimu, verslininkai galbūt paskubėjo perkelti išaugusias kainas vartotojams. 

Vilniečio Algio pamėgti kiaušiniai dar 2021 m. pabaigoje kainavo 1,2 euro, tačiau šiandien vyras priverstas už tą pačią dėžutę mokėti kur kas daugiau – 2 eurus.

„Pabrango ne tik kiaušiniai, vaikams perku varškės sūrelių, tai be akcijos jų kaina atrodo jau kosminė. Pabrango ir varškė, mėsa, aliejus, kava, duona. Žodžiu, skirtumai akivaizdūs“, – sako Algis.

„Eurostat“ duomenimis, pagal maisto kainų brangimą lietuviai yra beveik nepavejami lyderiai, o maisto kainos praėjusiais metais (2022 m. lapkritį lyginant su 2021 m. lapkričiu) augo net 34,7 proc.

Labiausiai maisto kainos augo Vengrijoje – 49,2 proc., o mažiausiai Liuksemburge – 10,8 proc.

Spartus maisto kainų augimas Lietuvoje itin skaudžiai atsilieps daliai namų ūkių, mat lietuviai yra tarp tų, kurie maistui išleidžia beveik daugiausiai Europos Sąjungoje – 20,3 proc. Daugiau už mus maistui skiria tik rumunai – 25,2 proc., o mažiausiai liuksemburgiečiai – 8,5 proc.

Bene labiausiai per metus Lietuvoje brango džiovinti žirniai (82,1 proc.), miežinės kruopos (78,7 proc.), kiaulių taukai (77,2 proc.), perlinės kruopos (70,9 proc.). Labiausiai atpigo šilauogės (-19,4 proc.), kiviai (-12,9 proc.) ir česnakai (-8,3 proc.).

Prekybininkai sako žiūrėti į energetikos kainas

Prekybos tinklo „Norfa“ akcininkas Dainius Dundulis sako, kad priežastis, kodėl maistas Lietuvoje brango taip sparčiai, labai paprasta.

„O kaip Lietuvoje augo energetikos kainos? Pas mus jos augo 2–4 kartus sparčiau nei Vakarų Europos šalyse. Atlyginimai augo žymiai labiau nei Vakarų šalyse. Mokesčių politikoje nieko nebuvo daroma, kad mokesčiai mažėtų, kai daugelyje Europos šalių buvo mažinamas PVM, akcizai, dar kiti mokesčiai. Priešingai, nuo šių metų pas mus didėja akcizai alkoholiui ir tabakui, todėl greitai pamatysime minėtų produktų kainų augimą“, – aiškina D. Dundulis.

Jeigu pažvelgtume į vidutinio atlyginimo augimą, pamatytume, kad 2022 m. III ketvirtį Lietuva pagal augimo tempą buvo 3 vietoje – 13,9 proc.

Palyginti šalis pagal elektros kainas nėra lengva, mat dalis verslų už elektrą moka rinkos kaina, kiti turi fiksuotus tarifus. Vis dėlto iš pateiktų duomenų galima matyti, kad elektros kainos pokytis Lietuvoje tai pat buvo vienas didžiausias tarp ES šalių.

Antkainių sako nedidinantys

Banko SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad mažmeninės prekybos parduotuvės, kur dominuoja maistas, 2021 m. prekes pardavė vidutiniškai su 32 proc. antkainiu.

Pats T. Povilauskas įsitikinęs, kad prekybos tinklai 2022 m. su didesniais antkainiais nedirbo.

„Jeigu kalbėtume apie maisto produktų prekybą, aš manau, kad antkainiai didėti neturėjo. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikiančios bendrovės „Rimi“ motininė įmonė yra listinguojama Švedijos akcijų biržoje, tai galima matyti, kad „Rimi“ pelningumas 2022 m. buvo mažas. Todėl nemanau, kad prekybininkai praėjusiais metais dirbo su didesniais antkainiais“, – svarsto T. Povilauskas.

Prekybos tinklo „Norfa“ akcininkas D. Dundulis sako, jog jo valdomi prekybos tinklai dirba su 22–23 proc. siekiančiais antkainiais, o praėjusių metų gale jie buvo netgi mažesni nei įprastai.

„2022 m., bent jau paskutinius tris–keturis mėnesius, pelno marža yra sumažėjusi. Metinės tikrai nepasakysiu, nes analizuoju mėnesių, bet pas mus antkainio procentas yra sumažėjęs“, – tikina D. Dundulis.

Jis taip pat teigia, kad kai kurių „Norfos“ gaminamų produktų kaina parduodant yra mažesnė nei savikaina.

„Patį pigiausią pieną, dešrą, duoną ir batoną tikrai parduodame į minusą. To paties cukraus pardavimas mums nėra pelningas. Nuostolingai parduodame todėl, kad nenorime parduotu brangiau nei mūsų konkurentai. Mūsų politika visada buvo parduoti pigiau arba ta pačia kaina, kaip ir konkurentai“, – tvirtina D. Dundulis.

Prekybininkų pelnai bus rekordiniai

Maisto kainas stebinčio portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas įsitikinęs, kad maisto kainos taip sparčiai augo ir dėl prekybininkų noro daugiau užsidirbti.

„Kainų augimas vyksta tada, kai verslininkai gali tai daryti. Jie tai daro tada, kai yra rizikinga ir neapibrėžta aplinka. Tokiu metu jie bando pasididinti pelningumą, kad investicijos kuo greičiau atsipirktų. Pas mus aplinka tikrai yra rizikinga, todėl prekybininkai kėlė kainas. Vartotojų pajamos didėjo, todėl jie ir toliau pirko pabrangusius produktus. Šitaip užsisuko karuselė“, – mano ekspertas.

P. Čepkauskas atkreipia dėmesį į tai, kad mažmeninė prekyba maisto prekėmis palyginamosiomis kainomis (atmetus infliaciją) šiais metais buvo apie 5 proc. mažesnė nei praėjusiais metais, tačiau, nepaisant to, prekybininkų kasose pinigų bus daugiau.

Ekspertas tikina, kad maisto prekybos srityje grynojo pelno norma, įprastai siekianti apie 5 proc., 2022 m. turėtų būti daug didesnė.

„Man atrodo, kad kalbant apie grynąjį pelną už 2022 m., pas didžiuosius maisto prekybininkus mes pamatysime fantastinius rezultatus. Prastesnius rezultatus parodys tik „Rimi“, – prognozuoja P. Čepkauskas.

Tie patys produktai užsienyje brango 3 kartus lėčiau

Žemės ūkio ministerija LRT.lt pateiktame atsakyme pažymi, kad jiems, kaip ir visuomenei, nerimą kelia sparčiau augusios kainos mažmeninės prekybos dalyje.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje per metus ypač išaugo pieno ir pieno gaminių kainos, tačiau mažmeninės kainos padidėjo labiau už gamintojų (didmenines) kainas“, – akcentuoja ministerija.

Žemės ūkio ministerija pažymi, kad Lietuvos rinkoje parduotų maisto produktų gamintojų (didmeninės) kainos per metus padidėjo 35,8 proc., o užsienio rinkoje parduotų maisto produktų –10,4 proc. Labai mažai tikėtina, kad maisto produktų gamintojų Lietuvos ir užsienio rinkose parduodamų maisto produktų gamybos sąnaudos išaugo skirtingai.

„Vis dėlto, tokią skirtingą Lietuvos ir užsienio rinkoms taikomą kainodarą galėjo lemti įvairios, su rinkos ypatumais, derybine galia, konkurencine aplinka susijusios priežastys, pvz., sudarytos ilgalaikės maisto produktų eksporto sutartys su ribotomis galimybėmis keisti kainas. Tačiau, kaip paminėta, galimai įtakos darė ir paklausos veiksnys, kuomet maisto produktų gamintojai kainas Lietuvos rinkoje didino ypač sparčiai dėl didėjančių gyventojų pajamų, optimistinių lūkesčių išliekančio didelio vartojimo.

Lietuvos rinkoje maisto produktų kainas reikšmingai didino ne tik vietos gamintojai, bet ir importuotojai. 2022 m. spalio mėn. importuotų maisto produktų didmeninių kainų metinis augimas siekė 31,8 proc. Todėl darytina išvada, kad prie spartesnio už ES vidurkį maisto produktų kainų augimo prisidėjo išorės veiksnys – užsienio gamintojų ir importuotojų Lietuvos rinkai taikyta kainodara“, – aiškina Žemės ūkio ministerijos specialistai.

Padidėję kaštai greitai perleisti gyventojams

Banko SEB vyriausiasis ekonomistas T. Povilauskas sako, kad maisto kainos augo visame pasaulyje, o tai nutiko dėl pabrangusių žaliavų, energetikos išteklių. Vienintelis klausimas, kodėl kainos Lietuvoje augo sparčiau nei kitose šalyse.

„Visų pirma, buvo nemažai produktų, kuriuos pirkdavome iš Rytų šalių. Ta pati garsioji druska, kuri atkeliaudavo iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos. Užsivėrus šioms rinkoms natūralu, kad buvo kainų šuolis. Lygiai taip pat ir su saulėgrąžų aliejumi“, – vieną iš priežasčių vardija ekonomistas.

Vis dėlto, jo teigimu, bene pagrindinė priežastis, kodėl maisto produktai Lietuvoje brango sparčiau, – produkto gamyboje bei pardavime dalyvaujantys tarpininkai greičiau permetė padidėjusius kaštus, nei tai darė verslininkai kitose šalyse.

Verslai pardavė „užsidėję“ šiek tiek su atsarga, nes nežinojo, kas čia bus.

T. Povilauskas

„Mūsų šalyje kaštai buvo permesti gerokai sparčiau nei kitose šalyse – tiek energetikos, tiek žaliavų brangimo. Be to, vyravo nežinia, kas bus su karu. Verslai parduodavo „užsidėję“ šiek tiek su atsarga, nes nežinojo, kas čia bus“, – aiškina ekonomistas.

Vartotojas, anot ekonomisto, šį kainų padidėjimą priėmė, mat jis buvo mokus. „Maisto kainų lygis Lietuvoje iki 2022 m. ES buvo vienas mažiausių. Mūsų atlyginimai yra 15 proc. didesni nei Lenkijoje, didesni nei Latvijoje. Pas mus kainų bazė buvo maža, tad galbūt tai dar šiek tiek paaiškina, kodėl tas augimas buvo 35 proc., kai Latvijoje ir Estijoje apie 30 proc.“, – svarsto T. Povilauskas.

Tikisi maisto kainų kritimo

Praėjusiais metais maistui įsigyti pradėję tuštinti pinigines, šiemet jas tuštinsime ir toliau, tik kiek mažesnėmis apimtimis.

„Norfos“ akcininkas D. Dundulis įsitikinęs, kad maisto kainų augimas jau išsikvėpė, o kai kuriose kategorijose gali pasirodyti ir kainų kritimas.

„Maisto kainų augimas sustojo ir manau, kad prasidės maisto kainų kritimas. Aišku, viskas priklausys ir nuo kainos dedamųjų dalių. Pavyzdžiui, sausio mėnesį elektros ir dujų kainos džiugina ir manau, kad jei niekas nepasikeis į blogąją pusę, matysime mažėjimo rezultatą.

Tik tiek, kad kainos yra inertiškos. Mūsų ilgo galiojimo prekės, kurias dabar parduodame, buvo pagamintos dar vasarą, kai energetikos kainos buvo aukštos. Pavyzdžiui, sandėlyje turime daug sviesto, kuris buvo pagamintas lapkritį, kai kainos taip pat buvo aukštos“, – sako D. Dundulis.

Tuo metu P. Čepkauskas įsitikinęs, kad maisto kainų mažėjimą mes pamatysime jau 2023 m. pavasarį.

„Verslininkai kainas ima mažinti tada, kai atsiranda konkurentas arba krenta pardavimai. Kadangi prekybininkai vienetinių pardavimų nežiūri, o žiūri tik į pinigų sumą kasoje, tai vasarį–kovą prekybininkai pamatys mažesnes apyvartas, nes praėjusiais metais dėl karo žmonės daug pirko. Prekybininkai bandys didinti pardavimų apimtis leisdami kainas“, – mano ekspertas.

Vis dėlto jis tikina, kad iš pradžių prekybininkai kainas mažins skelbdami akcijas, o nuolatinė produkto kaina sumažėti gali tik vėliau.

Vyriausybės tikslas: rinkos skaidrumas, operatyvios ir oficialios statistinės informacijos pateikimas vartotojams

Žemės ūkio ministerija pažymi, kad taikyti tiesioginės intervencijos priemones, siekiant reguliuoti mažmenines maisto kainas nėra įstatyminio pagrindo. ES rinkos kainų vyriausybės nereguliuoja.

„Todėl atsižvelgiant į šiuo metu esantį teisinį reguliavimą, ŽŪM pritaria Vyriausybės veiksmams įpareigoti Žemės ūkio duomenų centrą (ŽŪDC), kaip oficialiosios statistikos rengėją, skelbti viešą, patikimais statistiniais metodais surinktą informaciją, taip didinant konkurenciją, rinkos skaidrumą ir vartotojų informuotumą apie jiems palankiausias mažmenines maisto kainas.

Taip pat ministerija, siekdama sustiprinti smulkių ir vidutinių ūkių konkurencingumą bei bendradarbiavimą, remia trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtrą, skatina vietos ūkius aktyviai dalyvauti maisto produktų viešuosiuose pirkimuose, taip pat, kaip minėta, pasitelkdama ŽŪDC, reguliariai pateikia gyventojams išsamią ir nešališką informaciją apie maisto kainas.

Reaguodama į pastaruoju metu išaugusį informacijos apie maisto kainų struktūrą poreikį bei aktualumą, ministerija pasiūlė ŽŪDC pateikiamą kai kurių maisto produktų kainų struktūros analizę skelbti kas mėnesį (iki šiol buvo skelbiama kas ketvirtį).

Įvertinę ŽŪM atsakomybes ir turimus įrankius, bet neturėdami kitų teisinių įrankių (pvz. atlikti tyrimus, susijusių su konkurencija ar panašiais pažeidimais) manome, kad ŽŪM maistų kainų augimo kontekste daro daugiau, negu įmanoma.

ŽŪM ir LRV pasirinkta kryptis – rinkos skaidrumas, operatyvios ir oficialios statistinės informacijos pateikimas vartotojams (pirkėjams) bei rinkos dalyviams, siekiant kad „būtų balsuojama“ piniginėmis išlaidomis parduotuvėse ir kontraktai sudaromi „skaidrioje“ rinkoje yra tinkama, turint galvoje esamą teisinę bazę“, – rašoma ministerijos atsakyme.