Prieš 1 metus
123
Pastarojo meto Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad maždaug 1 iš 4 COVID-19 susirgusių asmenų simptomai išlieka ir praėjus 4–5 savaitėms po diagnozės patvirtinimo, o maždaug 1 iš 10 pacientų simptomai tęsiasi ilgiau kaip 12 savaičių, rašo „Medical News Today“.
Asmenys, kuriems pasireiškia poūminės COVID-19 pasekmės (angl. post-acute sequelae of COVID-19 (PASC)) arba ilgasis COVID-19, skundžiasi įvairiais simptomais, įskaitant nuovargį, anosmiją (uoslės praradimą), atminties praradimą, virškinimo trakto sutrikimus ir dusulį.
Pagrindinis ilgojo COVID-19 mechanizmas yra sudėtingas. Nustačius ilgojo COVID-19 kraujo biožymenį arba, kitaip tariant, biologinę molekulę, kuri atsiranda daugumos ilgai COVID-19 sergančių pacientų kraujyje, būtų galima geriau suprasti ilgojo COVID-19 biologiją.
Naujame tyrime buvo aptikta biožymens, galinčio padėti identifikuoti aktyvų viruso rezervuarą organizme, ypač žarnyne po pradinės SARS-CoV-2 infekcijos, įrodymų, rašoma „Medical News Today“.
Išankstinės tyrimo išvados paskelbtos „medRxiv“.
Ilgojo COVID-19 biožymenų nustatymas
Norėdami nustatyti ilgojo COVID-19 kraujo biožymenį, Harvardo medicinos mokyklos, Masačiusetso bendrosios ligoninės Ragono instituto, Masačiusetso technologijų instituto ir Harvardo universiteto mokslininkai išanalizavo kraujo plazmos mėginius, paimtus iš ilguoju COVID-19 ir tipine COVID-19 infekcija sergančių pacientų per 12 mėnesių laikotarpį.
Jie siekė nustatyti trijų SARS-CoV-2 antigenų lygius:
– spyglio baltymą – į smaigalį panašios molekulės, styrančios ant SARS-CoV-2 viruso paviršiaus;
– spyglio baltymo subvienetą S1 – vieną iš dviejų subvienetų, sudarančių spyglio baltymą;
– nukleokapsidę – viruso nukleorūgštį (genetinę medžiagą) ir aplinkinę kapsidę (baltyminę dangą).
Tyrėjai nustatė, kad spyglio baltymas, S1 subvienetas arba nukleokapsidė aptinkami 65 proc. jų tirtų ilgai COVID-19 sergančių pacientų kraujyje iki 12 mėnesių nuo pradinės COVID-19 diagnozės.
Iš trijų SARS-CoV-2 antigenų spyglio baltymas yra labiausiai paplitęs, aptiktas 60 proc. (arba 3 iš 5) ilguoju COVID-19 sergančių pacientų kraujyje.
Skirtingai nuo ilgojo COVID-19 simptomus kenčiančių pacientų, įprastine COVID-19 infekcija sergančių tiriamųjų kraujyje spyglio baltymų aptikta nebuvo. S1 subvienetas ir nukleokapsidė COVID-19 pacientų kraujyje buvo aptikti iškart po ligos diagnozės, tačiau šių antigenų lygis greitai nukrito žemiau aptikimo ribos.
Ilgojo COVID-19 „virusinio rezervuaro“ hipotezė
„Logiškiausias [išankstinių tyrimo išvadų] paaiškinimas galėtų būti tai, kad serume esantis spyglio baltymas yra surogatinis nuolatinės infekcijos kurioje nors organizmo vietoje žymuo“, – „Medical News Today“ sakė tyrime nedalyvavęs „Weill Cornell Medicine“ medicinos mokyklos mikrobiologijos ir imunologijos profesorius dr. Johnas P. Moore`as.
Tyrėjai mano, kad SARS-CoV-2 spyglio baltymo pėdsakai, aptinkami daugumos ilgai COVID-19 sergančių pacientų kraujyje iki 12 mėnesių po diagnozės, rodo, jog organizme yra aktyvus nuolatinis SARS-CoV-2 viruso rezervuaras.
Vienas iš tyrimo autorių dr. Davidas R. Waltas „The Guardian“ sakė, kad spyglio baltymo aptikimas kraujyje rodo esant tokį rezervuarą, nes šio antigeno pusinės eliminacijos laikas organizme yra „gana trumpas“.
Tyrime nedalyvavęs molekulinės mikrobiologijos ir imunologijos profesorius iš Johnso Hopkinso universiteto Bloombergo visuomenės sveikatos mokyklos dr. Andrew Pekoszas „Medical News Today“ sakė, kad SARS-CoV-2 rezervuarų egzistavimas tokiuose organuose kaip žarnynas galėtų paaiškinti ilgojo COVID-19 simptomus.
„Tikėtina, kad užsilikę nedideli virusu užkrėstų ląstelių kiekiai […] ir toliau skatina imuninės sistemos aktyvumą. Šių virusinių baltymų aptikimas kraujyje taip pat gali paaiškinti, kodėl ilgasis COVID-19 gali vienu metu paveikti įvairias organų sistemas. Tokia nuolatinė infekcija pastebima kai kurių virusų atveju, tačiau iki šiol ji nebuvo aiškiai įrodyta SARS-CoV-2 atveju“, – aiškina dr. A. Pekoszas.
Kiti tyrėjai taip pat aptiko viruso užsilaikymo (nuolatinio viruso buvimo) įrodymų pacientams, kenčiantiems nuo ilgojo COVID-19 simptomų.
„Sulaukiame vis daugiau įrodymų, liudijančių apie ilgai išliekantį virusą ir viruso antigenų / RNR rezervuarus […] Šią naujų įrodymų bazę papildo ir duomenys apie ilguoju COVID-19 sergančių pacientų kraujotakoje esantį spyglio baltymą,“ – „Medical News Today“ sakė tyrime nedalyvavęs Jeilio universiteto imunobiologijos ir molekulinės, ląstelių bei vystymosi biologijos profesorius dr. Akiko Iwasaki.
Tyrimai rodo, kad vienas iš galimų rezervuarų yra žarnynas.
Stenfordo universitete, Kalifornijoje, dirbanti dr. Ami S. Bhatt su kolegomis nustatė, kad praėjus septyniems mėnesiams po COVID-19 diagnozės, maždaug 4 proc. (arba 1 iš 25) pacientų, sirgusiu lengva ar vidutinio sunkumo COVID-19 forma, išmatose vis dar randama viruso RNR.
Asmenys, kurių išmatose aptinkama viruso RNR, skundėsi ilgesnį laiką besitęsiančiomis virškinamojo trakto problemomis, kaip antai pilvo skausmais, pykinimu ir vėmimu.
Spyglio baltymas kaip diagnostikos priemonė
Be įtikinamų įrodymų, patvirtinančių hipotezę dėl ilgajam COVID-19 būdingo virusinio rezervuaro, spyglio baltymo pėdsakai daugumos užsitęsusia ligos forma sergančių pacientų kraujyje galėtų tapti ilgojo COVID-19 biožymeniu. Galimybė diagnozuoti ilgąjį COVID-19, atliekant kraujo plazmos tyrimą, yra žingsnis veiksmingesnio gydymo link.
Tačiau prieš darydami tvirtas išvadas mokslininkai turės atlikti tolesnius, šią hipotezę patvirtinančius tyrimus.
Vienas iš klausimų, į kuriuos reikia atsakyti – kodėl 35–40 proc. ilguoju COVID-19 sergančių pacientų kraujyje spyglio baltymo pėdsakų nebuvo rasta.
„Ar tai reiškia, kad jiems pasireiškiančius simptomus sukelia ne ilgasis COVID-19, kad jie atsiranda dėl kažkokių kitų priežasčių? Remdamiesi iki šiol atliktais tyrimais negalime atsakyti į šį klausimą“, – „Medical News Today“ sakė D. R. Waltas.
Dr. A. Pekoszas apibūdino šį tyrimą kaip „intriguojantį“, tačiau perspėjo, kad norint iš tikrųjų suprasti jo reikšmę, reikia atlikti daugiau tyrimų.
„Svarbiausias klausimas – ar šio baltymo pakanka, kad pasireikštų [ilgojo COVID-19] simptomai? Ar gydymas, pavyzdžiui, antivirusiniai vaistai ar revakcinacija, padėtų atsikratyti viruso baltymų šaltinio ir tokiu būdu palengvintų [ilgojo COVID-19] simptomus? Kur yra susitelkusios užkrėstos ląstelės ir kaip viruso baltymai patenka į kraują?“ – klausė jis.
English (US) ·