Ilgasis COVID-19: į simptomų sąrašą įtrauktas plaukų slinkimas ir lytinio potraukio praradimas

Maždaug 10 proc. COVID-19 persirgusių žmonių, praėjus 4–12 savaičių po užsikrėtimo, pasireiškia ilgasis COVID-19 arba nuolatiniai ir pasikartojantys simptomai. Šie simptomai paprastai trunka mažiausiai du mėnesius ir negali būti paaiškinti alternatyviomis diagnozėmis, rašo „Medical News Today“.

Sisteminės analizės parodė, kad dažniausiai pasitaikantys simptomai yra šie:

– nuovargis;
– dusulys;
– raumenų skausmai;
– sąnarių skausmai;
– galvos skausmas;
– kosulys;
– krūtinės skausmai;
– pakitusi uoslė;
– pakitęs skonis;
– viduriavimas.

Kadangi daugelis šių tyrimų buvo pagrįsti pačių dalyvių pateikta informacija apie simptomus arba juose trūko kontrolinės grupės, jais grįstos išvados apie ilgojo COVID-19 simptomus gali būti ribotos.

Neseniai mokslininkai atliko didelio masto JK pirminės sveikatos priežiūros duomenų analizę, siekdami ištirti kuo platesnį ilgojo COVID-19 simptomų spektrą.

Jie išskyrė 62 simptomus, reikšmingai susijusius su SARS-CoV-2 infekcija.

Tyrimo išvados paskelbtos leidinyje „Nature Medicine“.

62 ilgojo COVID-19 simptomai

Tyrimo tikslais mokslininkai išanalizavo nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. surinktus 486 149 suaugusių asmenų, kuriems buvo patvirtinta COVID-19 diagnozė, ir 1 944 580 kontrolinių asmenų, kurie nebuvo užsikrėtę SARS-CoV-2, pirminės sveikatos priežiūros duomenis.

Dalyviai buvo sugrupuoti pagal socialines ir demografines charakteristikas, įskaitant rūkymą, kūno masės indeksą (KMI) ir gretutines ligas.

Vidutinis jų amžius buvo 43,8 metų; 55,3 proc. jų buvo moterys. Iš viso 64,7 proc. dalyvių buvo baltieji, 12,2 proc. – azijiečiai, 4 proc. – juodaodžiai, o 16,2 proc. atvejų duomenys apie rasę nebuvo nurodyti.

Atsižvelgę į demografinius veiksnius, mokslininkai nustatė, kad 62 simptomai yra sietini su SARS-CoV-2 infekcija.

Dažniausiai pasitaikantys (įskaitant ir naujai į sąrašą įtrauktus simptomus) yra šie:

– anosmija (uoslės praradimas);
– plaukų slinkimas;
– čiaudulys;
– apsunkinta ejakuliacija;
– sumažėjęs lytinis potraukis;
– dusulys ramybės būsenoje;
– nuovargis;
– krūtinės skausmas dėl pleurito;
– užkimimas;
– karščiavimas.

Šiuos simptomus tyrėjai suskirstė į tris pagrindines grupes:

1. Plataus spektro simptomai, įskaitant skausmus, nuovargį ir bėrimus – 80 proc.;

2. Kvėpavimo sistemos simptomai, įskaitant kosulį, dusulį ir skreplius – 5,8 proc.;

3. Psichikos sveikatos ir kognityviniai simptomai, įskaitant nerimą, depresiją, nemigą ir smegenų rūką – 14,2 proc.

Jie taip pat nustatė, kad ilgojo COVID-19 simptomai buvo ryškesni antrosios bangos metu, lyginant su pirmąja banga.

Pirmosios bangos metu COVID-19 diagnozė buvo siejama su 28 proc. santykiniu nusiskundimų dėl kosulio atvejų padidėjimu po 12 savaičių nuo diagnozės, tuo tarpu antrosios bangos metu stebėtas 77 proc. santykinis padidėjimas.

Kam kyla didžiausia rizika?

Tyrėjai taip pat atliko ilgojo COVID-19 rizikos veiksnių analizę, kurioje dalyvavo 384 137 COVID-19 persirgę asmenys. Buvo nustatyta, kad moterims rizika susirgti ilguoju COVID-19 yra didesnė nei vyrams.

30–39 metų amžiaus ir vyresniems nei 70 metų asmenims tikimybė susirgti ilguoju COVID-19 yra atitinkamai 6 proc. ir 25 proc. mažesnė nei 18–30 metų amžiaus asmenims.

Taip pat buvo nustatyta, kad juodaodžiai, mišrios rasės žmonės, Amerikos indėnai, kilusieji iš Vidurinės Azijos ir Polinezijos dažniau serga ilguoju COVID-19 nei baltieji.

Socialinis nepriteklius taip pat vaidina tam tikrą vaidmenį. Didžiausią socialinį ir ekonominį nepriteklių jaučiantiems asmenims tikimybė susirgti ilguoju COVID-19 yra 11 proc. didesnė, lyginant su pasiturinčiais tyrimo dalyviais.

Kiti rizikos veiksniai:

– rūkymas (šiuo metu ar praeityje);
– viršsvoris ar nutukimas;
– gretutinės ligos, pavyzdžiui, lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), fibromialgija ir depresija.

Kas sukelia ilgąjį COVID-19?

Paklaustas, kas gali lemti ilgą COVID-19 simptomų sąrašą, vienas iš tyrimo autorių, Birmingamo universiteto Taikomųjų sveikatos tyrimų instituto vyresnysis dėstytojas dr. Shamilis Haroonas „Medical News Today“ sakė, kad „ilgąjį COVID-19 sukeliantys mechanizmai nėra iki galo suprantami, o hipotezių sąrašas pakankamai ilgas ir įvairus, įskaitant organų pažeidimus (pavyzdžiui, plaučių surandėjimą) dėl ūminės infekcijos, lėtinį uždegimą, viruso užsilaikymą, endotelio disfunkciją ir kraujo krešulius, autoimunitetą, mastocitų suaktyvinimą ir daugelį kitų“.

„Ilgasis COVID-19 greičiausiai nėra viena būklė, tai gali būti kelios persidengiančios būklės, pasireiškiančios po SARS CoV-2 infekcijos,“ – aiškino dr. Sh. Haroonas.

„Beveik neabejojama, kad ilgojo COVID-19 priežastis yra visa virtinė skirtingų mechanizmų, kurie iš dalies paaiškina neįtikėtiną šios būklės nevienalytiškumą, – „Medical News Today“ sakė tyrime nedalyvavęs Stanfordo universiteto imunologijos ir reumatologijos profesorius dr. PJ Utzas. – Pavyzdžiui, intensyvus uždegimas pradinės ligos metu gali pažeisti audinius, todėl atsiranda ilgalaikių požymių ir simptomų. Tai gali paaiškinti kai kurių tyrimų išvadas, susijusias su tokiais reiškiniais kaip anosmija ir plaučių simptomai.“

„Ūminės ligos atveju buvo pastebėta endotelio disfunkcija ir mikrokrešėjimas. Tikėtina, kad ne mažiau svarbi yra imuninės sistemos aktyvacija, sukelianti uždegimą ir autoantikūnų susidarymą, taip pat nuolatinė virusinė infekcija, – pastebėjo jis. – Plataus masto NIH RECOVER tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti šiuos mechanizmus“.

Tyrėjai padarė išvadą, kad ilgasis COVID-19 gali būti siejamas su įvairiais simptomais, susijusiais su sociodemografiniais ir klinikiniais rizikos veiksniais.

Autoimuninės sąsajos?

Paklaustas apie tyrimo ribotumus, dr. Sh. Haroonas sakė, kad norint susidaryti išsamų vaizdą, reikia daugiau duomenų.

„Mūsų tyrimo ribotumai susiję su tuo, kad atsižvelgėme tik į tuos simptomus, apie kuriuos buvo pranešta pirminės sveikatos priežiūros tarnyboms. Todėl negalime komentuoti bendro šių simptomų paplitimo tarp gyventojų, nes daugelis ilguoju COVID-19 sergančių žmonių greičiausiai nepranešė apie simptomus savo šeimos gydytojui, – teigė jis. – Be to, mes naudojome koduotus sveikatos įrašų duomenis. Daugelį simptomų gydytojai įrašo kaip laisvos formos tekstą, kurio analizuoti neturėjome galimybės.“

Dr. PJ Utzas pritarė dr. Sh. Haroonui ir vylėsi, kad šis tyrimas atvers kelius naujiems tyrimams.

„Labai svarbus klausimas, kuris dar nebuvo analizuotas, yra tai, ar stebimas padidėjęs sergamumas klasifikuojamomis autoimuninėmis ligomis – jei taip, tai rodo, kad sunki ūmi virusinė infekcija gali tiesiogiai sukelti autoimuninį atsaką“, – sakė jis.