Ilgametis fizinio ugdymo pedagogas – apie moksleivių sveikatą: Žygaičių tragedija rodo, kad mokytojai vaikšto peilio ašmenimis

„Mokytojas ne tik neturi teisės pamatyti pažymėjimą, bet net negali paklausti, su kokiomis sveikatos problemomis susiduria vaikas. Visa atsakomybė ir pasitikėjimas perkeltas ant tėvų pečių. Tačiau retas kuris iš jų informuoja fizinio ugdymo mokytojus [...] Dabar galvoju ir bijau, kad Tauragės rajono atvejis bet kada ir bet kurioje mokykloje gali pasikartoti kiekvieną dieną“, – sako Šiaulių rajono Kuršėnų Daugėlių progimnazijos fizinio ugdymo mokytojas Romualdas Juodis.

LRT.lt rašė, kad vasario pabaigoje Žygaičių gimnazijoje per fizinio ugdymo pamoką sporto salėje susmuko ir, nepaisant bandymų gaivinti, mirė moksleivė. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Aiškėja, kad mergaitė galėjo turėti sveikatos problemų, dėl kurių jai turėjo būti ribojamas fizinis krūvis sportuojant mokykloje. Tačiau apie tai jos tėvai esą neinformavo mokykloje dirbančių pedagogų.

Šiuo metu galiojanti moksleivių sveikatos pažymų išdavimo tvarka visą atsakomybę perkėlė ant tėvų pečių. Jie turi pasirūpinti, kad apie vaiko sveikatos būklę (ligas, sutrikimus ir pan.) sužinotų ir ugdymo įstaigos (tiek mokykla, tiek ir užklasinės veiklos organizatoriai), kurias moksleivis lanko. Deja, pedagogų teigimu, nemaža dalis tėvų į tokią pareigą žiūri pro pirštus. O kitais keliais informacija apie moksleivių sveikatą mokyklos nepasiekia.

LRT.lt šia tema pakalbino Šiaulių rajono Kuršėnų Daugėlių progimnazijos fizinio ugdymo mokytoją Romualdą Juodį. Į geriausių šalies fizinio ugdymo mokytojų dešimtuką ne kartą patekęs R. Juodis atkreipia dėmesį į medikų tyliąja pandemija jau vadinamą moksleivių priklausomybę nuo telefonų ir kitų išmaniųjų įrenginių.

„Kas seniai buvote mokykloje, nueikite į ją pertraukų metu. Kartais pajuokauju: „Vaikai, turbūt Lietuvos Respublikos Prezidentas per pertrauką eitų koridoriumi, ir jūs su juo net nepasisveikintumėte, nes paprasčiausiai jūs jo nematytumėte.“ Visi „sėdi“ telefonuose“, – apie šios kartos vaikų ir paauglių sveikatos rykštę kalbėjo fizinio ugdymo pamokas vedantis pedagogas.

Mokinių fizinis pajėgumas prastėja, ypač merginų

Progimnazijoje, kurioje dirba LRT.lt pašnekovas, šiais mokslo metais mokosi 246 vaikai. Didžioji dalis jų – 140 – yra T. Juodžio mokiniai.

„Dabartinė Z karta yra labai mobili ir nemėgsta rutinos, trokšta asmeninės laisvės, siekia karjeros, asmeninio tobulėjimo ir pasižymi stipria orientacija į save. Tačiau pasakyti, kad šie vaikai nemėgsta ir nevertina fizinio aktyvumo, būtų klaida. Mokykloje dirbu su 140 mokinių (8-iomis klasėmis). Buvo vykdyta apklausa, pateikiant teiginį „Fizinio ugdymo pamoka man yra tarp penkių labiausiai patinkančių ir mėgstamų pamokų“. 116 mokinių atsakė „taip“, 24 – „ne“. Taigi, teigti, kad vaikai nemėgsta ir nenori būti fiziškai aktyvūs, negalima. Tačiau mokyklose labai daug kas priklauso nuo fizinio ugdymo mokytojo, jo profesionalumo, meilės savo darbui, motyvacijos. Jeigu „dega“ mokytojas, jis „uždega“ ir vaikus“, – pabrėžia pedagogas.

Prakalbus apie vaikų fizinį pajėgumą, jis patvirtino tai, ką rodo kasmet pateikiami Higienos instituto statistiniai duomenys.

„Taip, vaikų fizinis pajėgumas nuolat prastėja. Mokykloje kasmet organizuojame vaikų fizinio pasirengimo vertinimą pagal ŠMSM (Švietimo mokslo ir sporto ministerijos) pateiktas rekomendacijas. Realybė tokia – kuo aukštesnė klasė, tuo labiau mažėja fizinis pajėgumas ir fizinis aktyvumas, ypač merginų“, – teigė fizinio ugdymo mokytojas.

Anot jo, fizinio ugdymo pamokos – ne vienintelis laikas, kai moksleiviai skatinami būti fiziškai aktyvūs. Šiaulių rajono Kuršėnų Daugėlių progimnazija įvardijama kaip viena sportiškiausių šalies mokyklų iš dalies būtent dėl to, jog rado būdų, kaip įtraukti vaikus ir paauglius į fizinio aktyvumo veiklas.

„Sakyčiau, nėra tas velnias toks baisus, kokį jį bandoma nupiešti (omenyje turima prastėjanti moksleivių fizinė sveikata). Mokykloje sukūrėme puikias sąlygas sportavimui, gabiausius vaikus kviečiame į sporto mokyklos grupes, organizuojame sporto stovyklas, skatiname geriausius, aktyviausius, ieškome talentų. Lietuvoje taip pat daug inicijuojamų sporto projektų, kuriuose mūsų mokykla dalyvauja. Vaikai (gal kartais ir ne savo noru) tampa įvairių veiklų dalyviais, neretai atranda save visai kitame amplua. Progimnazija yra „Sveikos mokyklos“, „Olimpinės kartos“, „Ladygolo“, „Playmakers“ ir kitų projektų dalyvė. Vykdome neformaliojo švietimo programą „Merginų futbolo plėtra“, mokykloje veikia mokinių sporto klubas „Flamingas“, neformaliojo švietimo sporto būreliai. Visos šios iniciatyvos ir įtraukia vaikus į aktyvų fizinį gyvenimą ir tikrai gerina jų sveikatą“, – apie iniciatyvas, įgyvendintas mokykloje, pasakojo jos darbuotojas.

Mokytojai vaikšto peilio ašmenimis

Pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus profilaktinio vaikų sveikatos tikrinimo reikalavimus mokyklinio amžiaus vaikų (iki 18 m.) sveikata turi būti tikrinama kartą per metus. Pradinukų sveikatą tikrina šeimos gydytojas ir odontologas. Šeimos gydytojas privalo patikrinti vaiko regėjimą, klausą, atramos judamąjį aparatą, psichikos būklę, mitybos ir higienos įgūdžius, nustatyti vaiko ūgį ir svorį. Odontologas – vaiko burnos higienos būklę. Kartą per metus būtina atlikti vaiko bendrąjį kraujo tyrimą, šlapimo tyrimą, tyrimą dėl helmintozių, elektrokardiogramą. Rizikos grupės vaikams kasmet privalomai paimamas ir tuberkulino mėginys.

Paauglių sveikatą taip pat tikrina šeimos gydytojas bei odontologas. Be pradinukams būtinų tyrimų, paaugliams dar atliekamas papildomas kapiliarinės glikemijos tyrimas, jei vaikas skundžiasi nuovargiu, pastebimas svorio kritimas ar yra kitų klinikinių simptomų.

Sveikatos patikros rezultatai, rodantys, kokia moksleivio sveikata, galimos rizikos, įrašomi į e.sveikata.lt. Čia visus duomenis gali matyti vaiką gydantys gydytojai ir jo tėvai ar globėjai. Pedagogai to padaryti neturi teisės. Tiesa, tėvų prašoma pristatyti moksleivio sveikatos pažymą į mokyklą. Deja, tikrai ne visi tai padaro.

Pasak R. Juodžio, dabar galiojanti mokinių sveikatos pažymėjimų tvarka mokyklose sukėlė tikrą chaosą.

„Mokytojas ne tik neturi teisės pamatyti pažymėjimą, bet net negali paklausti, su kokiomis sveikatos problemomis susiduria vaikas. Visa atsakomybė ir pasitikėjimas perkeltas ant tėvų pečių. Gydytojai rašo (galbūt) rekomendacijas dėl krūvių ir jų intensyvumo, tačiau juos matyti e.sveikatoje gali tik tėvai. Retas kuris iš jų informuoja fizinio ugdymo mokytojus“, – situaciją pakomentavo pašnekovas ir pridūrė, kad mokykloje, kurioje dirba „atleistų“ vaikų, sėdinčių ant suolelio ir „maigančių“ telefonus, nėra. Tai, ką veiks su visais sportuoti pilnu krūviu negalintys moksleiviai, numato pats mokytojas.

„Tokiems vaikams siūlomos alternatyvios veiklos, kurios nereikalauja didelio fizinio aktyvumo – stalo tenisas, biliardas, smiginis, šaškės, sporto literatūra, projektinė veikla, pagalba mokytojui organizuojant pamoką. Nustatydami krūvius vadovaujamės ne ŠMSM gairėmis, o abipusio pasitikėjimo ir supratimo principu: „Atlieku, ką galiu, kiek galiu, stengiuosi padaryti pažangą, būti fiziškai aktyviu“, – paaiškino R. Juodis.

Jis neslėpė, jog tiek jis, tiek kiti fizinio ugdymo pamokas vedantys pedagogai pasigenda aiškumo.

„Šiuo atveju ne tik, kad trūksta – jo NĖRA! Sveikata – brangiausias žmogaus turtas. Gerai, kai visi sveiki ir laimingi. Tačiau mums – fizinio ugdymo mokytojams, treneriams – privalu žinoti apie atvejus, susijusius su vaikų sveikatos problemomis. Suprantu, kaip svarbu asmens duomenų apsauga, privatumas. Tačiau Tauragės atvejis rodo, kad mokytojai vaikšto peilio ašmenimis. Kiek dar turi nutikti tokių baisių atvejų... Nuoširdi užuojauta mergaitės tėvams, artimiesiems ir mokytojui. Ne paslaptis yra ir vaikų manipuliavimas sveikatos dalykais. Na, norisi šiandien patinginiauti – ir ateina mokinys su savo nuostata ir teiginiu: „Aš šiandien nedarysiu pamokos, mane mama „atleido“ 2 savaites“. Ir juokinga, ir verkti norisi. Labai svarbu pasitikėti mokiniu, tėvais, tačiau ir čia yra gyvenimas, ir visko jame pasitaiko. Kaip atskirti pelus nuo grūdų? Taip ir žaidžiamas gyvenimo žaidimas „Katinas ir pelė“ – kuris kurį apgaus. Deja, toks mūsų mentalitetas dar labai gyvas, ypač mokyklose“, – atvirai kalbėjo ilgametis progimnazijos pedagogas.

Pasak jo, kai kurie tėvai net nepasivargina laiku pranešti apie vaikų sveikatos problemas. „Mokytojai gyvena tokiu režimu – jeigu nesiskundžia, vadinasi, sveikas! Apie tikslias žinias apie mokinių sveikatą tenka tik pasvajoti. Mes jų visai neturime ir neturime teisės apie tai sužinoti. Tik tėvų atsakingumas ir pareigingumas mus ir gelbėja. Paskutinis atvejis mokykloje: vasario 21 dieną mokykloje vyko atvirų durų diena. Mokytojai laisvu nuo darbo laiku 3 valandas buvo mokykloje ir laukė tėvelių su jiems kylančiais klausimais. Nustebau (kaip fizinio ugdymo mokytojas), nes sulaukiau ir aš tėvų dėmesio. Atėjo net 8, ankstesniais metais sulaukdavau 1–2 tėvų. Tačiau susirinkimas vyko vasario pabaigoje: kur jūs, gerbiami tėveliai, buvote rugsėjo–sausio mėnesiais? Praėjo beveik pusė metų, ir visi, kaip susitarę, atvyko mane informuoti, kad jų vaikas turi sveikatos problemų, kad negali atlikti vienos ar kitos užduoties. Dabar galvoju ir bijau, kad Tauragės atvejis bet kada ir bet kurioje mokykloje gali pasikartoti kiekvieną dieną“, – kalbėjo R. Juodis.

Vaikai „sėdi“ telefonuose

R. Juodis pasakojo, kad iš 140-ies moksleivių, kuriems veda fizinio ugdymo pamokas, tik vienas mokinys priklauso specialiajai fizinio pajėgumo grupei. Visi kiti yra pagrindinės fizinio pajėgumo grupės mokiniai, t. y. pagal mokyklos turimus duomenis gali 100 proc. dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose.

Nepaisant to, anot pedagogo, net plika akimi matyti, kad kasmet daugėja vaikų, turinčių antsvorį.

„To priežastis – mityba ir fizinis aktyvumas, skaitmeninė era. Tikrai manau, kad prie to prisideda ir genetika. Šiems vaikams užduotys diferencijuojamos, stengiuosi pritaikyti pagal jų galimybes“, – pasakojo fizinio ugdymo mokytojas.

Jo nuomone, sveiktos problemų turinčių vaikų skaičius mokyklos augs. Didžiausia to priežastis – vaikų priklausomybė nuo išmaniųjų įrenginių, nuo kurių jie neatsitraukia nei namuose, nei mokykloje.

„Kas seniai buvote mokykloje, nueikite į ją pertraukų metu. Kartais net tenka pajuokauti: „Vaikai, turbūt Lietuvos Respublikos Prezidentas per pertrauką eitų koridoriumi, ir jūs su juo net nepasisveikintumėte, nes paprasčiausiai jūs jo nematytumėte“. Visi „sėdi“ telefonuose“, – mintimis dalijosi pedagogas.

Jis atkreipė dėmesį ir į nevisavertę mokinių mitybą, kas taip pat lemia prastėjančią vaikų ir paauglių sveikatą: „Mokyklų valgyklos pastatytos ant pirštų galų – tik sveika, visavertė mityba! Tačiau kitoje kelio pusėje – kebabų kepyklėlė... Ir visas valstybės rūpestis jaunaisiais šalies piliečiais nueina perniek.“