Į Rusijoje esantį fondą investavusiai vilnietei pranešta – jis likviduojamas: ekspertai tikina, kad tai į naudą

Į LRT Girdi kreipėsi vilnietė Marija Lisicyna, investavusi į SEB banko platintą fondą. Šis – Rusijoje, ir, valdytojo teigimu, bus likviduotas. Moteris sako nesuprantanti, kaip kažkas gali likviduoti tai, už ką ji sumokėjo ir tapo savininke. Vilnietė įtaria, kad taip pažeidžiama teisė į nuosavybę. Lietuvos banko teigimu, niekas investuotojų pinigų nenusavina, fondo valdytojas kaip tik bando gelbėti lėšas.

Susigundžiusi didele metine grąža ir geru uždarbiu vilnietė investavo į rekomenduotą akcijų fondą, o dabar gavo raštą, kad jis dalijamas į du. Vienas jų, Rusijoje, bus likviduojamas.

„Jie nepaaiškino, kodėl jis bus likviduojamas. Atseit todėl, kad jis šiuo metu neturi vertės“, – sako M. Lisicyna.

SEB bankas sako, kad vilnietės pirkto fondo valdytojas, Švedijos bendrovė, tikrai nutarė atskirti fondo turtą, kuriuo galima prekiauti, nuo to, kuriuo jau nebe. Tai, kas investuota Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje, turi vertę. Kas investuota į Rusijos įmonių akcijas, įšaldyta nežinia kuriam laikui.

„Dalis turto tapo nelikvidžiu ir labai sunku prognozuoti, kada jis kokiu nors kitokiu taps iš tikrųjų. Mes nė vienas nežinome, kiek truks karas. Nežinome, kaip bus atkurtos nuosavybės teisės po karo, kokie bus santykiai Rusijos su likusiu pasauliu“, – aiškina SEB Baltijos šalių investavimo srities vadovas Gediminas Milieška.

M. Lisicyna sako suprantanti padalinimą, tačiau klausimų jai kelia likvidavimas.

„Kaip galima likviduoti akciją? Tai yra tas pats, kas padovanoti likusiems akcininkams. Tuo labiau kad aš už jas sumokėjau, kaip galima iš manęs paimti ir likviduoti? Paprašiau, kad po atsiskyrimo jie nelikviduotų mano dalies“, – pasakoja pašnekovė.

Tačiau G. Milieška paaiškina, kad investuota buvo ne į akcijas, o fondo vienetai nėra tas pats.

„Ji turi fondo vienetų. Žmogus, kai investuoja 100 eurų, kaip pavyzdžiui, į fondą, tie eurai yra konvertuojami į vienetus, o fondas tuos eurus investuoja į atitinkamus vertybinius popierius. Ir tada skaičiuojama pagal vertybinių popierių vertę fondo vienetų vertė. Tai klientė turi fondo vienetus, tai ne akcijos. Ir dėl to neįmanoma jai palikti tų akcijų“, – dėsto jis.

Žmonių, investavusių į šį fondą, 2 tūkstančiai. Jiems pasiūlyta arba pasitraukti, jeigu nenori dalyvauti dalybose, ir savo turimą vienetų kiekį parduoti dabar, arba likti, tapti dviejų fondų vienetų turėtoju. Tik ar to, kuris Rusijoje, vertė pakils per likvidavimo procesą, abejojama. Jeigu taip lėšos atiteks vienetų turėtojams.

„Neįmanoma sukurti kažkokios atskiros išimties vienam ar kitam fondo turėtojui. Tai yra fondas, kaip juridinis vienetas, ir jo bendrasavininkai visi klientai. Tai reiškia, sprendimas priimamas visiems“, – sako G. Milieška.

Lietuvos banko teigimu, ir kitų fondų valdytojai sprendžia, ką daryti su investicijomis Rusijoje, ieško, ar lėšų dar įmanoma susigrąžinti.

„Pinigų niekas nusavinti negali. Egzistuoja taisyklės, kaip yra naikinami, jungiami, skaidomi investiciniai fondai. Valdytojas gali elgtis įvairiai ir, na, tas suskaidymas yra daromas tam, kad pagerintų sąlygas investuotojams ir kad atskirtų tą blogą turtą“, – aiškina LB Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis.

Į LRT Girdi besikreipusi moteris sako, jeigu tada, kai skyrė pinigų investicijoms į šį fondą, būtų buvusi labiau finansiškai išprususi, būtų to nedariusi. Skaičiuoja, kad nuostolis – bent pora tūkstančių eurų.

Pernykščiais duomenimis, į įvairius fondus užsienyje ir Lietuvoje apie 90 tūkst. Lietuvos gyventojų yra investavę daugiau nei 400 mln. eurų.