Į Gentvilo užmojus dėl dūmijančių automobilių žiūrima skeptiškai: „labiau panašu į problemos sprendimo imitavimą“

Nepavykus įgyvendinti idėjos dėl automobilių taršos mokesčio, Aplinkos ministerija imasi kitų planų. Jos vizijoje – draudimas eksploatuoti transporto priemones, kurios akivaizdžiai skleidžia dūmus ir taip teršia aplinką. Anot ministerijos atstovų, tokią kontrolę galėtų vykdyti Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) ir policija. Tačiau tam pritaria tikrai ne visi.

Seimas aplinkos ministro iniciatyvai nepritarė

Aplinkos ministerija Seimui teikė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis siekta uždrausti eksploatuoti transporto priemones, iš kurių vizualiai rūksta dūmai.

Ministro Simono Gentvilo siūlymu, lengvieji automobiliai būtų tikrinami ne tik per techninę apžiūrą, bet ir keliuose. Tą galėtų užtikrinti tiek patruliuojantys policijos pareigūnai, tiek LTSA, kuri dabar yra atsakinga tik už sunkiasvorio transporto ir autobusų patikras.

„Maždaug trys procentai keliuose esančių automobilių yra techniškai netvarkingi. Jiems sustojus prie šviesoforų akivaizdžiai galima tai ir matyti, ir užuosti, – tikina ministras. – O visi likusieji yra aukos tos taršos.

Čia yra tikrai tikslinga priemonė prieš techniškai netvarkingus automobilius“, – LRT RADIJUI kalbėjo S. Gentvilas. Anot jo, automobilių savininkai dažniausiai prieš techninę patikrą žino automobilio problemas, bet kartais, užuot iš esmės išsprendę problemas, įdiegia tik laikinus sprendimus, todėl automobilių dūmingumo tikrinimas keliuose būtų veiksminga priemonė.

Visgi tokiai Aplinkos ministerijos idėjai Seimas spalio pradžioje nepritarė argumentuodamas tuo, jog siūlymas nebuvo iki gali išdiskutuotas. Atsižvelgdamas į tai, ministras S. Gentvilas žada šių planų nelaidoti ir patobulintas pataisas teikti ateityje dar kartą.

Iniciatyva gera, bet reikia tobulinti

LTSA vadovas Genius Lukošius LRT.lt portalui antrino, kad Aplinkos ministerijos iniciatyva mažinti taršą yra sveikintina, tačiau minėtą siūlymą dar būtina nuodugniau aptarti ir galbūt patobulinti.

„Priemonės, kurias siūlo ministerija, yra neišdiskutuotos, neatlikta išankstinė analizė, neanalizuojama, ar planuojamos priemonės veiks tinkamai ir ar būtent tokios priemonės bus veiksmingiausios mažinant automobilių keliamą taršą.

(...) Tai, ką siūlo šiandieną Aplinkos ministerija dėl įgaliojimų suteikimo LTSA tikrinti lengvųjų automobilių dūmingumą, labiau panašu į problemos sprendimo imitavimą, o ne realų siekį pagerinti situaciją. Taip pat visiškai neaiškūs šiame procese skirtingų institucijų – policijos, LTSA, Aplinkos apsaugos departamento – vaidmenys, patikrinimų apimtys“, – kalbėjo G. Lukošius.

Pašnekovo teigimu, suteikti LTSA įgaliojimus tikrinti lengvųjų automobilių taršą būtų logiškas žingsnis, bet problema yra tai, kad šiuo metu tai yra praktiškai neįgyvendinama.

„Visų pirma, Aplinkos ministerija nederino šios priemonės praktinio įgyvendinimo, siūlydama LTSA suteikti įgaliojimus. Antra, nėra siūlymų, kaip spręsti LTSA personalo šiai funkcijai atlikti klausimą, todėl įgaliojimai būtų suteikti, bet praktiškai patikrinimai nebūtų atliekami.

LTSA teoriškai galėtų atlikti tam tikrą tokių patikrinimų skaičių, bet turime suprasti, kad didelė rizika, jog nukentės kiti darbai ir tai bus vykdoma kitų įstaigos funkcijų sąskaita. Diskusijos vyksta, tai yra gerai, tačiau LTSA nėra gavusi aiškių atsakymų į daugelį klausimų“, – teigė LTSA vadovas.

Policija į idėją žiūri skeptiškai

Į S. Gentvilo idėją, kad policija galėtų keliuose stabdyti ir tikrinti akivaizdžiai dūmijančius automobilius, įtariai žiūri ir patys pareigūnai. Kaip LRT.lt sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, šiuo atveju papildomų funkcijų priskyrimas gali turėti įtakos eismo saugumo užtikrinimui.

„Mūsų nuomone, Kelių policijos funkcija – saugaus eismo užtikrinimas, o taršūs automobiliai keliuose – jau aplinkosaugininkų funkcija ir jiems turi būtų suteikti aiškūs įgaliojimai vykdyti šią funkciją“, – akcentavo R. Matonis.

Pašnekovo teigimu, policija neturi įrangos, kuri būtų skirta transporto priemonės taršai matuoti, nėra apmokyta ja naudotis.

„Policijos pareigūnai negali nustatyti transporto priemonės taršos iš akies. Šiuo metu policija, kelyje sustabdžiusi galimai taršią transporto priemonę, gali patikrinti, ar automobilis perėjęs techninę apžiūrą.

Esant abejonių dėl taršos, galima bandyti išsikviesti aplinkosaugos specialistus, kurie turi kompetenciją tai įvertinti, tačiau nėra aiškiai reglamentuotas laikas, per kurį specialistai turi atvykti, nenumatytas aplinkosaugininkų budėjimas visą parą ir kiti su tuo susiję klausimai“, – portalui kalbėjo policijos atstovas.

Šiuo metu kontrolės gatvėse praktiškai nėra

Savo ruožtu Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas palankiai įvertino valdžios siekį keliuose stabdyti aplinką teršiančius automobilius, kadangi, anot pašnekovo, dabar veikia tik vienas filtras, kurį pasitelkus išgaudomos taršios transporto priemonės.

„Siekis pradėti rimtesnę kontrolę keliuose yra esminė prielaida situacijai su taršiais automobiliais perlaužti į gerąją pusę, nes kol kas kontrolės realiame eisme nėra visiškai. Jei atsirastų papildomų pajėgų su mobilia įranga, būtų galima kalbėti apie tam tikrą sistemą“, – aiškino R. Gabartas.

Pašnekovo teigimu, policija per pirmąjį šių metų pusmetį dėl akivaizdaus dūmų šleifo techninę apžiūrą panaikino apie 30 automobilių. O štai per apžiūrą techninės apžiūros stotyse dėl dūmingumo patikros neįveikia nuo 9 iki 11 proc. automobilių.

„Esminės taršos priežastys yra automobilių senatvė ir variklių susidėvėjimas. Prieš 15–20 metų sukonstruotas automobilis tiesiog gimė taršus, todėl reikalauti, kad iš jo duslintuvo rūktų ekologiškas ir tyras dūmas, nėra tokio varianto. Net būdamas visiškai tvarkingas jis terš aplinką keliskart labiau nei naujos kartos automobilis, todėl transporto parko atnaujinimas yra vienintelis būdas iš esmės pakeisti situaciją“, – įsitikinęs „Transekstos“ atstovas.