Gyvenu taupiau. Kad netektų šildyti lauko: kiek kainuoja kiauri langai ir kas padėtų šildymo kainas sumažinti dvigubai

Kiauri langai per metus iš piniginės gali išpūsti apie 40 eurų, dar tiek pat – vienu laipsniu didesnė temperatūra patalpose, skaičiuoja Lietuvos energetikos agentūra. LRT.lt kalbinti ekspertai tvirtina, kad net ir maži namų patobulinimai ar įpročių pasikeitimas per metus gali padėti sutaupyti šimtus eurų.

Maistas, būsto išlaikymas, transportas – itin smarkiai piniginę kas mėnesį paploninančios išlaidos. Publikacijų cikle „Gyvenu taupiau“ LRT.lt žurnalistai pasakoja, kaip keisdami savo kasdienius įpročius bei priimdami racionalesnius ir tvaresnius vartojimo sprendimus galime sutaupyti energijos, pinigų ir laiko.

Vis dėlto gerokai labiau – net ir dvigubai – šildymo sąskaitas gali padėti sumažinti tik pastato renovacija, atkreipia dėmesį ekspertai.

„Vilniaus šilumos tinklų“ klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas LRT.lt teigia, kad apie 80 proc. daugiabučių sostinėje yra senos statybos, energetiškai neefektyvūs, todėl didelį dalį šilumos išleidžia į lauk.

„Kaip pavyzdį galiu pasakyti: renovuotas senos statybos namas, palyginti su nerenovuotu namu, energijos apšildyti kvadratiniam metrui taupo apie 1,7–2,2 karto. Tai labai didelis efektas. Renovacija turbūt yra didžiausias efektas, kuris atsispindi galutinėse klientų sąskaitose. Be abejo, tai nėra paprastas procesas“, – sako L. Jakubauskas.

„Pats neefektyviausias Vilniaus daugiabutis, t. y. šešiolikos aukštų monolitiniai namai, palyginti su naujos statybos namu, vartoja 3,5 karto daugiau energijos kvadratiniam metrui apšildyti. Tai yra milžiniški skaičiai“, – priduria L. Jakubauskas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Pastatų energetikos katedros docentas dr. Kęstutis Valančius taip pat pažymi, kad efektyviausias būdas sumažinti šildymo sąskaitas – renovacija. Anot jo, vien apšiltinant pastatą sąskaitos gali sumažėti dvigubai.

„Žiemai reikia ruoštis vasarą. Dabar jau vėlu kažką keisti, padaryti kažką stambaus. Pirmas dalykas, kas daugiausia sutaupo šilumos, – pastatų apšiltinimas. Tai ta pati renovacija. Netgi nekeičiant vidaus sistemų, nieko daugiau nedarant, paprasčiausiai apšiltinant neskaidrius atitvarus – sienas ir stogą – perpus sumažinamas energijos suvartojimas. Aišku, ši priemonė yra brangi“, – nurodo K. Valančius.

Jis pažymi, kad pastatų renovacija – kompleksinė problema. Ji skirtingai sprendžiama visose savivaldybėse, kai kurie gyventojai, vyraujant mažesnėms šildymo kainoms, nėra motyvuoti į tai investuoti, pastebi pašnekovas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė Jurgita Černeckienė taip pat į tai atkreipia dėmesį, tačiau teigia, kad derėtų keisti ir požiūrį į renovaciją.

„Reikia keisti savimonę. Pavyzdžiui, būste žmonės gyvena 30–40 metų. Jie remontus turbūt yra darę ne kartą: ir sienas perdažė, ir plyteles keitė, ir grindų dangą, ir duris... O kiek žmonės investuoja į pastatų išorę? Dažniausiai tai būna beveik nieko. Tai kodėl mes įsivaizduojame, kad į pastatų vidinius atitvarus reikia investuoti, o į išorinius nereikia? Turbūt tai toks kolektyvinės nuosavybės jausmas – tai tarsi visų, ne mano. Bet tai reikia keisti“, – sako J. Černeckienė.

Pasirūpinus šilumos punktu, galima sutaupyti ir 20–30 proc.

Jeigu pastato renovacija gyventojams nėra priimtinas sprendimas, ekspertai ragina apsvarstyti vadinamąją mažąją renovaciją, kai atnaujinamas šilumos punktas.

Kaip paaiškina J. Černeckienė, modernus šilumos punktas leidžia prisitaikyti prie lauko temperatūros ir neperkaitinti patalpų. Be to, mažoji renovacija kartais apima ir šildymo sistemos sureguliavimą, kad visi daugiabučio aukštai ir būstai būtų šildomi vienodai, tačiau tai, priduria ekspertė, aktualu ne visiems daugiabučiams. Taip pat atliekant mažąją renovaciją modernizuojama ir karšto vandens sistema.

K. Valančius skaičiuoja, kad vien šilumos punkto atnaujinimas vis dėlto gali padėti sutaupyti bent penktadalį šilumos energijos.

„Galima pastatą renovuoti iš vidaus, įsidėti termostatinius ventilius, šilumos punktą sužiūrėti. Tokiu būdu, aišku, galima sutaupyti. Iki 20–30 proc. galima būtų sutaupyti vien tik sistemą šiek tiek pakeitus. Bet dabar, kai jau skauda dantį ir jį reikia rauti, nieko nepadarysi, nes jau šildymo sezonas prasideda“, – sako K. Valančius.

„Kauno energijos“ LRT.lt pateiktame komentare skaičiuojama, kad modernizavus seną šilumos punktą, energijos sąnaudos pastate sumažėja apie 15 proc. Jeigu kartu įgyvendinami ir kiti šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimo darbai, galima sutaupyti ir 25 proc. pastate suvartojamo energijos kiekio.

„Pavyzdžiui, senos statybos, nerenovuoto daugiabučio gyventojai 2022 m. sausio mėn. už standartinio 60 kv. m. būsto šildymą Kaune vidutiniškai mokėjo 82,43 euro. Kauniečiai, gyvenantys tais pačiais metais statytame ir jau renovuotame name vidutiniškai mokėjo po 46,99 euro. Gyventojai, nusprendę modernizuoti šilumos punktą, sausio mėn. vidutiniškai mokėjo 61,83 euro“, – nurodo „Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus komunikacijos projektų vadovė Ieva Kudaševičiūtė.

Šalia radiatoriaus – jokių baldų ar net užuolaidų

LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, kad yra būdų, kaip šilumos sąskaitas sumažinti greičiau ir tam skiriant mažiau lėšų. Nors tai, anot ekspertų, nėra taip efektyvu, kaip prieš tai minėtos priemonės, per metus kiekviena iš jų gali padėti sutaupyti net ir kelias dešimtis eurų.

Kitos priemonės, sako pašnekovai, jeigu ir nepadės sumažinti šildymui išleidžiamos sumos, gali tiesiog pagerinti gyvenimo kokybę.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius rekomenduoja, jeigu tai dar nebuvo padaryta, atkreipti dėmesį į šilumos sistemas ir jas paruošti žiemai.

„Pirmiausia (gal dar kai kuriems ne vėlu) šildymo sistema turi būti gerai paruošta. Iki šildymo sezono ne visi pastatų prižiūrėtojai paruošia sistemą, neišbando sistemos. Tada kai kuriuose namuose kyla problemų, kad nevienodai šyla šildymo prietaisai, radiatoriai, kai kuriuos butus tuomet perkaitina, kad kiti galėtų normaliai šildytis“, – sako V. Lukoševičius.

Jo teigimu, dažnai problemos kyla ir dėl to, kad gyventojai nebendradarbiauja ar nebendrauja su pastato administratoriumi.

Jau prasidėjus šildymo sezonui, kaip vieną iš pagrindinių priemonių visi LRT.lt kalbinti ekspertai akcentuoja tai, kad radiatorių negalima uždengti. Čia reikėtų dėmesį atkreipti ne tik į baldus ar užuolaidas, bet ir pasirūpinti, kad radiatoriai nebūtų apdulkėję ar apkrauti skalbiniais.

Kaip paaiškina J. Černeckienė, ne tik baldai ar dekoratyvinės sienelės, bet ir užuolaidos sulaiko oro cirkuliaciją, todėl prie radiatoriaus susidaro „šiltas debesis“.

„Šiluma, kuri patenka į patalpas, turėtų po visą patalpą cirkuliuoti. Neturėtume turėti „šilto debesies“ ties radiatoriumi. Tokiu atveju patiriame ir šilumos nuostolį – tiesiog toje vietoje daugiau išteka lauk. Radiatorius turėtų būti neužgriozdintas daiktas“, – komentuoja J. Černeckienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad atitraukus užuolaidas dienos metu patalpas sušildyti gali padėti ir saulė, todėl, sako ekspertė, geru įpročiu gali tapti užuolaidų atitraukimas prieš išeinant į darbą.

Seno daugiabučio siena – kaip naujo daugiabučio langas

Padėti tikslingai panaudoti radiatoriaus skleidžiamą šilumą taip pat gali ir specialūs reflektoriai, kurie populiariai vadinami tiesiog folija.

„Apskaičiuota, kad pasitelkus šią paprastą gudrybę, patalpos temperatūrą galima padidinti 1–2 laipsniais, mat ji, užuot leidusi įkaisti už radiatoriaus esančiai sienai, atspindi net 90 proc. jo skleidžiamos šilumos“, – sako I. Kudaševičiūtė.

„Praėjusiais metais esame darę termovizines Vilniaus miesto daugiabučių nuotraukas. Tie butai, kuriuose naudojama folija, matyti per termovizorių, koks rezultatas ir kiek šilumos nespinduliuojama į lauką“, – taip pat patikina L. Jakubauskas.

K. Valančius pažymi, kad toks metodas daug naudos gali duoti ne visada, tačiau jis iš tiesų turėtų praversti tais atvejais, kai namas nėra apšiltintas.

„Seno daugiabučio sovietinė siena yra beveik tas pats, kaip naujo daugiabučio langas. Įsivaizduokite, kad jūsų radiatorius stovi prie lango. Net ir visiems architektams sakau – jeigu iš lauko matote radiatorių, uždenkite jį kuo nors, nes jis šilumą spinduliuoja tiesiai į lauką“, – tvirtina K. Valančius.

Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad nuvalius dulkes nuo radiatoriaus, jo neužstačius baldais, neuždengus užuolaidomis ir už radiatoriaus įtaisius reflektorių, kuris atspindi dalį šilumos, per metus galima sutaupyti 1–3 proc. šiluminės energijos arba 8–24 eurus.

Švilpti vėjai gali ir pro naujus langus

Nuo senų laikų taikoma praktika užsikamšyti langus, anot pašnekovų, taip pat vis dar aktuali, nes būtent per langus iškeliauja didžiausia dalis šilumos. Be to, pasirūpinti langais aktualu ne tik turintiems senus, medinius, bet ir naujus, plastikinius langus.

„Dalis šilumos netgi per naujus plastikinius langus, kuriuos taip pat reikia prižiūrėti ir reguliuoti, išeina. Rekomenduojama prieš šildymo sezoną susireguliuoti langus, kad dalis šilumos neišeitų pro langus“, – sako L. Jakubauskas.

K. Valančius taip pat priduria, kad dažniausiai šiluma išeina pro langus, todėl, kai lauke itin šalta, padėti gali net ir užtrauktos užuolaidos.

Ekspertai ragina dėmesį atkreipti ir į būsto duris, pasirūpinti jų sandarumu.

„Svarbu nepamiršti ir bendrose pastato patalpose esančių langų ir durų. Jei pastebėjote, kad laiptinės durys ar langai neužsidaro – nedelsdami informuokite pastato administratorių arba bendrijos paskirtą atsakingą asmenį, nes per nesandarias laiptinės duris ir langus galima prarasti itin didelius šilumos kiekius, už kuriuos pastato gyventojai taipogi moka pinigus“, – sako I. Kudaševičiūtė.

Verta apsvarstyti temperatūros patalpose sumažinimą

Padėti sutaupyti taip pat gali ir temperatūros sumažinimas patalpose, jeigu tokia galimybė yra. Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad sumažinus temperatūrą nuo 20 iki 19 laipsnių, per metus galima sutaupyti apie 40 eurų.

Ekspertai pataria, kad sumažinti temperatūrą galima ne visuose namuose, o tik tuose, kur žemesnė temperatūra netrukdo komfortui.

„Jeigu matome, kad kažkuriose patalpose galime palaikyti žemesnę temperatūrą, negu esame įpratę, tai leistų sutaupyti. Lietuvoje vidutinė lauko temperatūra šildymo sezono metu yra apie 0 laipsnių, o patalpoje – 20 laipsnių. Taigi, jeigu mes vienu laipsniu sumažinsime, tarkime, iki 19 laipsnių, kaip tai leidžia higienos normos, tai jau leidžia sutaupyti 5 proc.

Nebūtinai visose patalpose reikia temperatūrą mažinti. Tai vis tiek susiję su žmonių gera savijauta, komfortu, bet galbūt yra patalpų, kur tai galima padaryti? Galbūt tai miegamasis, jeigu žmonės turi daugiau kambarių. Pavyzdžiui, svetainėje tuo pat metu galima palaikyti komfortišką temperatūrą. Galbūt yra kažkokios pagalbinės patalpos ar šildomas sandėliukas? Pagrindinė žinutė tokia – kur galima sumažinti temperatūrą, ten reikėtų tai daryti“, – sako J. Černeckienė.

Svarbu mokėti ir tinkamai vėdinti patalpas

V. Lukoševičius sako, kad žemesnės temperatūros nustatymas patalpose vis dėlto daugiau naudos turi tuomet, kai lauke oras smarkiau atšąla.

„Dabartiniu laikotarpiu, kai lauke 5 ar 10 laipsnių šilumos, tas vienas laipsnis neturi didelės vertės. Tai nelemia daug. Kai galima visai nejungti šildymo, tai sutaupysite gal kokių 10–15 kWh per parą. Tai yra 1–2 eurai. Tai nėra dideli pinigai. Kai būna šalčiausias laikotarpis, lauke būna 10–15 laipsnių šalčio ir daugiau, tada tas vienas laipsnis pažemintos temperatūros turi didelę vertę“, – sako V. Lukoševičius.

L. Jakubauskas tvirtina, kad itin didelio rezultato toks temperatūrų kaitaliojimas gali ir neduoti, tačiau taikant šią priemonę kartu su kitomis, sumažinant temperatūrą, kai iš namų išvykstama ilgesniam laikui, pavyzdžiui, atostogauti, poveikis gali būti juntamas.

„Kad tai labai didelį efektą turi, tikrai nepasakytume, bet sudėjus visas dedamąsias, be abejo, galutinėje sąskaitoje tai atsispindi. Kai išvykstame atostogauti, nerekomenduočiau užsukti radiatorių visiškai, nes tai susiję su namo vidaus higiena“, – priduria L. Jakubauskas.

Jis pažymi, kad reikia turėti omenyje, jog labai atšaldžius namus, vėliau gali būti sunaudota daugiau šilumos energijos bandant juos sušildyti.

Dėl šios priežasties ekspertai dėmesį atkreipia ir į vėdinimą. Anot jų, vėdinti patalpas reikėtų intensyviai, bet trumpai, kad patalpos neatšaltų ir nebūtų prarasta daug šilumos.

„Vis tiek patalpas vėdinti reikia, bet reikia vėdinti ne nuolat pravėrus kažkurį langą, o trumpai ir visiškai atvėrus langą. Tada mes pakeičiame orą, nes toks yra vėdinimo tikslas, bet neatšaldome atitvarų, patalpa nespėja atšalti“, – paaiškina J. Černeckienė.

Norint sumažinti karšto vandens išlaidas, svarbiausia keisti įpročius

Sumažinti karštam vandeniui skiriamą sumą šiek tiek sudėtingiau, pastebi LRT.lt pašnekovai. Anot jų, pagrindinė priežastis – nėra galimybės sumažinti karšto vandens temperatūros, todėl viskas priklauso tik nuo to, kiek vandens sunaudojama.

Kaip teigia LRT.lt kalbinti ekspertai, tai iš esmės priklauso nuo paties žmogaus įpročių: galbūt kažkas linkęs palikti atsuktą čiaupą, kol valosi dantis, ar palikti vandenį duše, nors tuo metu trenka plaukus. Jeigu vanduo tuo metu nėra būtinas, ekspertai pataria jį tiesiog išjungti.

Dar vienas patarimas, kurį duoda ekspertai, – pasikeisti čiaupų ir dušų galvutes į taupesnes bei ten, kur vandens naudojama daugiau, įsidiegti čiaupus su termostatu.

„Siūlyčiau bent dušuose pasistatyti maišytuvus su termostatiniais ventiliais. Juos tikrai pats gyventojas gali pasikeisti. Jeigu virtuvėje naudojama daug karšto vandens, žmogus neturi indaplovės, plauna rankomis indus, irgi reikėtų įstatyti čiaupą su termostatiniu ventiliu. Nustatysite vieną kartą ir jums beveik iškart pradeda leisti tos temperatūros vandenį, kokios jums reikia“, – sako K. Valančius.

Kaip skaičiuoja Lietuvos energetikos agentūra, čiaupų aeratoriai, taupiosios dušo galvutės padės sumažinti karšto vandens naudojimą higieninėms reikmėms iki 30 proc., kai vidutiniškai sunaudojama 3 kubinius metrus karšto vandens.

Tai leistų per metus sutaupyti apie 11 kubinių metrų vandens arba 72–85 eurus, priklausomai nuo šilumos tiekėjo tarifo.