Gyventojų indėlių suma – arti rekordinės: dalis ima gauti naudos

Iš indėlių palūkanų apmokestinimo valstybė į biudžetą per trejus metus surinko 10 mln. eurų. Dalis indėlininkų piktinasi, kad santaupas mažina ne tik infliacija, bet ir pajamų mokestis. Pasak premjerės, tvarka ne nauja, keisti jos neketinama. Specialistai primena, kad apmokestinamos tik 500 eurų viršijančios palūkanos.

Gyventojų indėlių augimas pernai sulėtėjo. Bet suma vis tiek arti rekordinės. Namų ūkių santaupos siekia beveik 21 milijardą eurų. Europos centriniam bankui ėmus kelti bazines palūkanas, dalis indėlininkų pagaliau ima gauti naudos iš savų pinigų.

Vidutinės palūkanos už indėlius, Lietuvos banko duomenimis, per pusmetį padidėjo trigubai – iki beveik vieno procento, o mažesni bankai ir kredito unijos už indėlius moka tris ir daugiau procentų palūkanų. Bet kai kurie indėlininkai apsižiūrėjo, kad dalį gautų palūkanų teks pervesti į valstybės biudžetą.

„Į klausimą myli ar nemyli, man atrodo, čia nelabai yra ką atsakyti. Nes čia, matyt, kiekvienam atrodo vienaip ar kitaip. Ar tą reikėtų keisti, nelabai matau geros priežasties. Nes palūkanos vis tiek yra pajamos, o tas infliacinis spaudimas, kurį šiais metais turim dėl karo, jis vis tiek bus laikinas“, – sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Indėlių palūkanų apmokestinimą Seimas įvedė nuo 2014-ųjų. Palūkanos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu tada, kai viršija 500 eurų.

„Jeigu tavo palūkanų pajamos yra, pavyzdžiui, 600 eurų, tai 500 eurų palūkanų bus neapmokestinta jokiais mokesčiais. Ir tik tai nuo 100 eurų palūkanų mokėsit mokesčius“, – aiškino Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

„Žiūrint globaliai ir iš principo, tai yra asmenų pajamos, tai yra papildomos pajamos, prieaugis, kuris bendru atveju ir yra apmokestinamas, išskyrus numatytą lengvatą iki 500 eurų“, – teigė VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Kiek palūkanų indėlininkui išmokėta, privalu deklaruoti Mokesčių inspekcijai.

Jos skaičiavimu, 2019–2021-aisiais apie 95 tūkst. žmonių už indėlius gavo apie 14 milijonų eurų pajamų, bet didžioji dauguma gavo mažiau nei po 500 eurų.

„Apie 5–7 tūkst. gyventojų gauna dideles palūkanas, iš esmės jos sudaro 10 milijonų ir tuomet jau moka pajamų mokestį. (...) Tai yra tikriausiai turtingieji gyventojai, kurie turi Europos ekonominėje erdvėje įvairiuose bankuose ir kredito įstaigose padėję indėlius ir už tai gauna palūkanas, jau sumos tuomet yra apmokestinamos“, – tvirtino R. Virvilienė.

„Visame pasaulyje apskritai visos gyventojo turto padidėjimo pajamos yra apmokestinamos. Lietuvoj apmokestinamos tik tos, kur, taip grubiai pasakius, vaikšto per pinigų gavimą. (...) Esmė tokia – gavai pajamas, mokėk mokesčius – kalbėjo D. Čibirienė.

Dalis indėlininkų svarsto, kad mokesčius teko susimokėti, nes, nepagalvoję, palūkanas paėmė už kelerius metus. Jeigu palūkanos būtų išmokėtos kasmet, būtų neviršijusios 500 eurų, ir mokesčių mokėti būtų nereikėję.

Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė sako, pajamos iš palūkanų nesumuojamos.

„Jeigu jau tariatės su banku, tai tarkitės, kad jums mokėtų kas metus, nes tikrai kas metai gali būti suma mažesnė nei 500 eurų. Bet, jeigu jūs paprašysite akumuliuoti tas palūkanas ir išmokėti po penkerių metų, tai po penkerių metų tiems metams bus taikoma 500 eurų suma ir nebus sudedamos tos 500 eurų sumos už tuos praėjusius metus. Tai taip, prarasite, turėsit sumokėt daugiau“, – pridūrė D. Čibirienė.

Daugiausiai už indėlius mokama ne Lietuvoje. Šalys, iš kurių gyventojai deklaravo didžiausias indėlių palūkanų pajamas už 2021-uosius – Estija, JAV, Norvegija, Vokietija, Didžioji Britanija.