Gyventojams automobiliai iki 5 tūkst. eurų tampa nebeįdomūs – renkasi vis brangesnius modelius

Nuo praėjusių metų lapkričio 1 dienos gyventojai sumokėti už pirkinį grynaisiais pinigais gali tik tada, jei sandorio suma neviršija 5 tūkst. eurų. LRT.lt domėjosi, ar pastaruoju metu išaugo naudotų parduodamų automobilių skaičius, už kuriuos dar būtų galima sumokėti grynaisiais.

Svarsto, kad apribojimai – nelogiški

Naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktorius Vismantas Baršys LRT.lt komentavo, kad grynųjų pinigų ribojimas gąsdina žmones.

„Didžiausia problema yra nelogiškumas, pavyzdžiui, jeigu žmogus perka automobilį už 10 tūkst. eurų lizingu, net ir norėdamas sumokėti pardavėjui nedidelį avansą (apie 10–15 proc.) jis priverstas mokėti pinigus per banką. Sandoris laikomas viršijančiu 5 tūkst. eurų ribą, kai duodama tik 1 tūkst. eurų grynaisiais. Tokį visą sandorį jau turi atlikti ne grynaisiais pinigais“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, užsienio piliečiai, kurie neturi sąskaitos, papildomai gaišta laiką pildydami formas, kurios yra sudėtingos.

„VMI pati dar nelabai pasiruošusi. Kaip sako, patikrina, patvirtina tas formas labai negreitai. Aišku, kol kas nusiskundimų dėl VMI veiklos nebuvo, kad tuos pardavėjus krėstų – jeigu žmogus neturi sąskaitos, tai neturi, nėra kitos galimybės atsiskaityti. Yra būdas, tvarkingai užpildžius dokumentus, priimti grynųjų pinigų ir šiek tiek daugiau negu 5 tūkst. eurų“, – teigė V. Baršys.

Anot jo, apskritai įstatymo pataisos buvo įvestos tokiu laiku, kai sumažėjo pardavimų skaičius.

„Lapkritis, gruodis, sausis, vasaris visada būna prastesni mėnesiai. Tų pačių užsienio pirkėjų srautas irgi sumažėjęs – Ukrainos gyventojai labai daug pirko, tai vieną kitą tikrai nugąsdino tas negalėjimas [mokėti grynaisiais] arba atsiskaitant tų „popierių“ pildymas. (...) Kas labai norės, kažkaip nuslėps mokesčius, o sąžiningus [pardavėjus] kuo toliau, tuo labiau spaudžia valdžia į kampą ir didina kaštus. Statybose galbūt aktualus grynųjų, šešėlio sugaudymas“, – sakė pašnekovas.

Kaip kalbėjo V. Baršys, automobilių versle smulkūs prekeiviai veikia iki 5 tūkst. eurų ribos, o stambesni irgi ras kelią, kaip tai padaryti.

„Noras sugaudyti statybininkus visiems atsiliepė neigiamai. (...) Nereikia žmonėms duoti nelogiškų apribojimų ten, kur jų nereikia. Ir apskritai pažiūrėjus, bankų pelnai tokie, kad gėda kažkam net pasakyti, o piliečius vis tiek varome į banką“, – kalbėjo asociacijos direktorius.

Mokėjimas pavedimu užtikrina garantijas

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento direktorė Kristina Jakštienė komentavo, kad atsiskaitymai grynaisiais pinigais nėra vienintelė šešėlinės ekonomikos egzistavimo priežastis.

„Tačiau tai prielaidos, sudarančios sąlygas įvairiems neskaidriems sandoriams. Įvedus atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimą, padidėja operacijų atsekamumas ir sandorių skaidrumas ir sumažėja galimybės išvengti ar sumažinti mokestines prievoles“, – kalbėjo pašnekovė.

Anot jos, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas, kaip ir kitos priemonės, pavyzdžiui, transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (SDK), padeda sąžiningiems verslo atstovams užtikrinti skaidrią konkurencinę aplinką, o pirkėjams – garantijas, nes mokėjimai bus grindžiami bankiniu pavedimu.

„Pagal pernai įsigaliojusią tvarką, pinigus gavęs asmuo apie didesnį nei 5 tūkst. eurų sandorį (vykdomą Lietuvos Respublikos teritorijoje), kai nėra galimybės atsiskaityti ne grynaisiais, per 10 dienų specialia pranešimo forma turi informuoti mokesčių administratorių“, – akcentavo K. Jakštienė.

Pranešimas (formos kodas PRC915) pateikiamas elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Su tikslia tvarka dėl tokios informacijos teikimo VMI galima susipažinti čia.

Inspekcija taiko ir išimčių

Pasak VMI atstovės, visgi gali būti atvejų, kai už pirkinį galima atsiskaityti grynaisiais, jo vertei viršijus 5 tūkst. eurų ribą.

„Išimtiniais atvejais, kai asmuo negali atsiskaityti bankiniu pavedimu, nes šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų ir / ar pagal sandorį būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą galima atlikti grynaisiais pinigais. Tokiu atveju mokėjimą priimantis asmuo,teikdamas pranešimą VMI, privalo nurodyti ir aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti bankiniu pavedimu, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis“, – teigė K. Jakštienė.

Pažymėtina, kad išimtys netaikomos, jei mokėjimo paslaugų teikėjai atsisako vykdyti mokėjimo nurodymus, kai atsiskaitymas vyksta su asmenimis, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, pavyzdžiui, Rusijos ar Baltarusijos fiziniais bei juridiniais asmenimis.

„Per pirmuosius tris mėnesius, skaičiuojant nuo lapkričio 1 d., pateikti 1 875 pranešimai apie gautus atsiskaitymus ir (ar) bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorį grynaisiais pinigais, kurių didžioji dalis pateikta juridinių asmenų (1 682 juridiniai asmenys, 193 fiziniai asmenys). Per sausį gauta kiek daugiau nei 500 pranešimų. Šiuo metu VMI analizuoja pateiktų prašymų duomenis, siekdama išsiaiškinti įvykdytų atsiskaitymų ir sandorių aplinkybes bei atitikimus taikomoms išimtims“, – kalbėjo pašnekovė.

Kaip teigė ji, pasitaiko atvejų, kai pirkėjas, sudarantis sandorį su pardavėju, sutinka pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą, nei realiai sumokama, ir taip prisideda prie dokumentų klastojimo, tad nukenčia pats.

„Šiam pirkėjui vėliau parduodant tą patį automobilį kitam asmeniui už didesnę kainą, nei ji buvo įrašyta sutartyje pirminio įsigijimo metu, tenka sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nuo neva gauto pelno, o pradinis pardavėjas nuo mokesčių mokėjimo išsisuka. Taip pat, nustačius automobilio defektą, pirkėjas netenka garantijos susigrąžinti visos faktiškai sumokėtos sumos, nes neturi įrodymų, jog sumokėjo daugiau, nei įrašyta pirkimo–pardavimo sutartyje“, – pabrėžė K. Jakštienė.

Išaugo gyventojų perkamoji galia

Ekonomistas Marius Dubnikovas sakė, kad automobilių rinka yra iš esmės pasikeitusi dėl gyventojų pajamų augimo.

„Jeigu nagrinėtume vidutinį atlyginimą, jis per paskutinius penkerius metus paaugo apie 70 proc., o pridėję dar keletą metų, gautume dvigubą augimą. Tai reiškia, kad žmogus per paskutinius 5–6 metus gali pirkti kone dvigubai brangesnį automobilį, negu galėjo visai neseniai. Išlaikant tas pačias proporcijas, automobilio prieinamumas išaugo labai stipriai“, – kalbėjo ekspertas.

Pasak M. Dubnikovo, dėl to ryškėja efektas, kad perkami vis brangesni automobiliai.

„Lietuvaičiai vis mažiau žiūri į automobilius, kurių vertė žemesnė nei 5 tūkst. eurų. Sutikime – automobilis už 5 tūkst. eurų jau yra 90 proc. nudėvėtas, jo techninė būklė dar bus geresnė ar blogesnė, bet iš esmės automobilio naudojimo galimybės yra ribotos. Jo remontas kainuoja kaip naujesnio automobilio, kaina yra santykinai maža, tai išeina, kad remontas automobilio kainos atžvilgiu tampa labai brangus“, – akcentavo ekonomistas.

Anot pašnekovo, taip pat populiarėja automobilio pirkimas išsimokėtinai ir vis daugėja įmonių automobilių, tad dalis žmonių pereina prie naujesnių automobilių, o „5 tūkst. eurų riba tampa nebeįdomi vietos rinkai“.