Gyventojai sunerimę – nyksta ne tik traukinių, bet ir tarpmiestinių autobusų maršrutai

Sustabdžius nemažą dalį traukinių maršrutų, pasikeitimams ruošiasi ir vežėjai autobusais. Šiuo atveju planuojama paleisti daugiau autobusų būtent tais maršrutais, kuriais nebelieka traukinių. Tiesa, nemažai bėdų ir pačiame tarpmiestinio susisiekimo autobusais sektoriuje, kur po pandemijos gerokai sumažėjo krypčių.

Už tolimojo, dar kitaip tarpmiestinio, susisiekimo autobusais maršrutus atsakinga Transporto saugos administracija skaičiuoja, kad po COVID-19 pandemijos neliko maždaug 50-ties krypčių iš anksčiau buvusių 300. Bet, anot Transporto veiklos skyriaus vadovo Virginijaus Čiškausko, trūksta ne maršrutų, o sustojimų juose.

Be to, trūkstant keleivių, vežėjai vis dažniau prašo kai kuriuos maršrutus nutraukti. Kaip rasti visiems tinkantį sprendimą?

„Jaučiame poreikį labiau aplinkinėse vietovėse, prie didžiųjų miestų, prie miestelių, kai žmonės nori keliauti iš miestų į rajonus ar atvirkščiai. Stotelių poreikis, laikų, kurie labiau tiktų keleiviams, poreikis... <...> Vertiname kiekvieną atvejį, prašymą, skundą individualiai“, – keleivių poreikius komentuoja Transporto veiklos skyriaus vadovas V. Čiškauskas.

Pasak jo, atsižvelgiama ir į regione esančius maršrutus, kurie lemia sprendimus stoti ar nestoti tam tikrose vietovėse.

Tuo metu apie 100 mln. eurų kasmet lengvatoms ir subsidijoms vietiniam susisiekimui išleidžiančios savivaldybės sako, jog rajonuose mažėjant gyventojų, ši suma tik auga. Jos nuogąstauja, kad išlaidos didės dėl Susisiekimo ministerijos planuojamos tolimojo susisiekimo reformos.

Pastarosios tikslas – skatinti konkurenciją tarp vežėjų, pritraukti naujų. Tačiau Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius baiminasi, kad tai sujauks vietinį susisiekimą – nepopuliariuose maršrutuose vežėjai taupydami niekur nestos, gyvenantiems atokiau keliauti bus dar nepatogiau.

VILNIUS TECH Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas dr. Darius Bazaras teigia, kad siekiant tinkamo sprendimo dėl keleivių aptarnavimo regionuose, negalima išmesti socialinės paslaugos aspekto. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje situacija itin sunki, nes visuomenė vis labiau sensta.

„Ar keleivių vežimas gali būti tik grynos laisvos rinkos siekimo objektas... Viešojo transporto veikimas turi turėti atsiperkamumą, <...> neturi būti nuostolių, bet nereikia užmiršti, kad viešasis transportas atlieka tam tikrą socialinę paslaugą. Tai užtikrina visų gyventojų mobilumą, judumą, valstybės integralumą. Tada nekuriame izoliuotų teritorijų, kur nėra gyventojų ar neįmanoma gyventi. Tenka pripažinti liūdną faktą, kad Lietuvos visuomenė yra senstanti, ir gyventojų, kurie negali vairuoti, neturi mašinų, tik daugės“, – sako D. Bazaras.

Tuo pačiu D. Bazaras pripažįsta, kad negalima priversti verslo organizacijos važiuoti į vienkiemius vežti keleivių, nes tai būtų nuostolinga, tad tokiu atveju atsiranda poreikis savivaldybėms įsitraukti – organizuoti, stebėti procesą ir galvoti, kaip jį tvarkyti tinkamai.

Anot jo, šioje situacijoje negalima žvelgti tik per socialinį ar tik per komercinį aspektą, reikalinga pusiausvyra, tuo pačiu iš esmės reikia daryti taip, kad viešojo transporto sistema realiai veiktų.

„Turi būti supratimas, kad autobusas, traukinys turi važiuoti – pilnas ar tuščias – čia jau kitas klausimas. Jis turi laikytis grafiko, turi judėti, jis turi būti patikimas, kad keleivis ateitų ir žinotų, kad aš rasiu šią transporto priemonę būtent tuo laiku, kada numatyta pagal grafiką“.

Daugiau – „Svarbios valandos“ įraše.