Gyventojai neskuba receptinių vaistų pirkti internetu: trūksta gyvo kontakto su vaistininkais, nėra galimybių tiek laukti

Kai šalyje susiduriama su kai kurių vaistų trūkumu, gyventojai jų ieškoti važiuoja net į kitų miestų vaistines. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacinės veiklos skyriaus vedėja Miglė Domeikienė LRT RADIJUI sako, kad sprendžiant šią problemą iš dalies galėtų padėti receptinių vaistų prekyba internetu. Visgi ši fizinių vaistinių alternatyva Lietuvoje dar nėra aktyviai naudojama. 

„Iš dalies tai padėtų, jeigu nėra šalies mastu to vaisto sutrikimo. Jeigu yra šalies mastu, tai nėra tiek fizinėse, tiek nuotolinėse vaistinėse to vaisto, bet jeigu dėl tam tikrų priežasčių vienoj vaistinėj nėra, o nuotolinėj prekyboj yra, tai tikrai nuotolinė prekyba padėtų pacientams įsigyti vaistų paprasčiau ir nereikėtų lakstyti į skirtingas vaistines“, – teigia M. Domeikienė.

Su ministerijos atstovės teiginiais sutinka ir Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė. Specialistės teigimu, esant poreikiui, kai vaisto trūksta ne nacionaliniu mastu, o tik tam tikrame regione, prekyba internetu leistų didesnius vaistų kiekius turinčioms vietovėms jais pasidalinti su mažiau aprūpintomis, pavyzdžiui, iš Vilniaus užsisakyti vaistų į Gargždus.

„Yra labai aiškus reglamentavimas, kad miesto vaistinėse reikia vaistą pristatyti per dvi dienas, kaimo – per keturias dienas. Ir tikrai tas vyksta. Paprasčiausiai, kai žmogus nori vaisto čia ir dabar, jis linkęs pats nuvažiuoti ir paieškoti, kad iš karto galėtų įsigyti“, – tvirtina Vaistinių asociacijos pirmininkė.

Galimybė receptinių vaistų įsigyti ne tik fizinėse vaistinėse, bet ir internetu atsirado praėjusių metų liepą. Visgi Lietuvos gyventojai kol kas šia paslauga naudojasi gana vangiai. Preliminarūs duomenys rodo, kad iš maždaug milijono receptų tik apie tūkstantį yra panaudojami vaistus perkant internetu.

Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, viena iš galimų to priežasčių ir tai, kad žmonėms vaistų reikia iš karto – jie negali laukti, kol medikamentus pristatys kurjeris.

„Vienas iš argumentų, kodėl žmonės vangiau naudojasi receptinių vaistų nuotoline prekyba, gali būti tai, kad dažniausiai vaisto, ypač antibiotiko, reikia čia ir dabar. Natūralu, kad jei įsigyjama nuotoliniu būdu, užtruks, kol atkeliaus tas vaistas“, – sako pašnekovė.

„Bet yra daugybė vaistų, kurių iš karto nereikia, pavyzdžiui, kai įsigyjama kompensuojamųjų vaistų, jeigu dar vieni vaistai nepasibaigė, – teigia ji. – Matyt, čia reikėtų galvoti apie tai, planuoti. Turėdami vyresnius tėvus, žmonių su negalia, artimieji iš tikrųjų galėtų pasirūpinti ir vaisų užsakyti.“

Anot ekspertės, kai kuriems pacientams nepatraukli yra pati vaistų prekybos internetu sistema – ji nėra tokia paprasta, kad paspaudus vieną mygtuką viskas būtų aišku. K. Nemaniūtė-Gagė patikina, kad šiuo metu ieškoma būdų, kaip ją palengvinti. „Tas paprastumas galėtų iš tikrųjų daugiau pacientų pritraukti naudotis šia paslauga“, – mano ji.

Kitus gyventojus, Vaistinių asociacijos pirmininkės teigimu, nuo vaistų pirkimo internetu atgraso tai, kad už pristatymą jie turi mokėti papildomai. Kaip pažymi pašnekovė, tai yra visai natūralus dalykas, nes kurjeriui pristatyti vaistus nėra tas pats, kas pristatyti bet kokią kitą prekę – „būtina užtikrinti ir temperatūrinį režimą, kad tie vaistai nesudužtų, nesušlaptų, nesušaltų“.

LRT RADIJO kalbintas „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas iš Telšių Kęstutis Beržinis sutinka, kad receptinių vaistų prekyba internetu dar nėra labai aktyvi, ypač provincijoje. Pagrindinė to priežastis, anot jo, – pacientų noras gyvai fizinėse vaistinėse pasikonsultuoti su vaistininkais.

„Gyvas kontaktas su vaistininku mūsų pacientams yra svarbus. (...) Įsigyjant vaistus internetu, farmacinė paslauga savotiškai yra nepilnavertė. Mes nematome žmogaus, negirdime jo balso, jo kosulio, nesimato jo odos spalva, kvėpavimas nesigirdi. Negauname daug informacijos apie pacientą ir negalime jam kokybiškai padėti“, – aiškina K. Beržinis.

Visgi vaistininkas jokiu būdu neragintų galimybės vaistus įsigyti internetu atsisakyti – visada yra geriau turėti daugiau galimybių ir jomis nesinaudoti, sako jis.

Kad gyvas kontaktas su vaistininku gyventojams yra itin svarbus, sutinka ir K. Nemaniūtė-Gagė. „Pagal apklausas mes matome, kad žmonės vaistininkais labai pasitiki – jie yra antri po gaisrininkų. (...) Pandemijos pradžioje, kada buvo uždarytas asmens sveikatos priežiūros įstaigos, didžiuliai srautai buvo į vaistines tiesiog pabendrauti su vaistininku, pasikonsultuoti, pakalbėti. Vis dėlto žmonėms reikia to ryšio, pasitarti dar papildomai“, – pažymi ji.

SAM Farmacinės veiklos skyriaus vedėja M. Domeikienė ganėtinai vangiame vaistų internetu pirkime didelės problemos neįžvelgia.

„Aš nesakyčiau, kad tai yra problema. Tai yra alternatyvi galimybė įsigyti vaistinius preparatus. Pas mus Lietuvoje yra labai platus vaistinių tinklas, dėl to pacientai, kai jiems reikia labai greitai įsigyti vaistus, dažniausiai renkasi gyvai ateiti į vaistinę ir [gauti] gyvą farmacinę paslaugą. Bet tiems skubantiems pacientams, kurie neturi laiko, arba tiems, kuriems nėra skubu įsigyti vaistų, tikrai yra sukurta puiki alternatyva juos įsigyti nuotoliniu būdu“, – komentuoja ministerijos atstovė.

Ji įsitikinusi, kad po kurio laiko ši paslauga įgis didesnį populiarumą. „Kiekvienas suprantam, kad kiekvienai naujovei reikia laiko įsibėgėti. Tai yra tikrai pradžia nuotolinės prekybos ir manau, kad tikrai, laikui bėgant, ji plėsis ir bus naudojama daug aktyviau“, – tvirtina M. Domeikienė.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.