Prieš 1 metus
112
Ministerija medicinos darbuotojų trūkumą skaičiuoja šimtais, tačiau medikų atstovai tikina – vien slaugytojų trūkumas yra tūkstantinis. Savivaldybių atstovai tikina, kad prisivilioti specialistų nepadeda nei siūlomos išmokos, nei kitos privilegijos ir sako: „Gyvename kaip ant ugnikalnio.“
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateikti duomenys rodo, kad visos šalies sveikatos priežiūros įstaigose yra 517 laisvų darbo vietų gydytojams bei kitiems sveikatos priežiūros darbuotojams. Toks specialistų trūkumas buvo fiksuotas antrąjį 2021-ųjų pusmetį.
Panašu, kad šis rodiklis linkęs augti. Kaip matyti iš SAM duomenų, 2021-ųjų pirmąjį pusmetį Lietuvoje sveikatos priežiūros specialistai galėjo pretenduoti į 438 laisvas darbo vietas. Statistika rodo, kad medikų ir medicinos darbuotojų trūkumas didėjo visuose šalies regionuose, taip pat ir sostinėje.
Portalo LRT.lt kalbinti merai skambina pavojaus varpais – pritraukti medikų nepadeda nei didesni atlyginimai, nei atsikraustymo bei įsikūrimo išlaidų kompensavimas, nei kitos motyvacinės priemonės. Kokia bus ateitis, savivaldybių vadovai nežino ir tikina: „Gyvename kaip ant ugnikalnio.“
Medikų atstovė tikina, kad realus medicinos darbuotojų trūkumas yra gerokai didesnis, nei teigia SAM.
Didžiausia paklausa – šeimos gydytojų ir slaugytojų
Kaip rodo SAM portalui LRT.lt pateikti duomenys, didžiausią medikų trūkumą jaučia Vilniaus regionas. Jame medikams siūlomų laisvų darbo vietų skaičius siekia 134, o tai yra 28 vietomis daugiau, nei buvo siūloma pirmąjį 2021-ųjų pusmetį.
Kauno regione medikų trūksta mažiau, bet situacija irgi blogėja – pirmąjį 2021-ųjų pusmetį ten ieškota 43 medikų, o štai antrąjį pusmetį šis skaičius šoko iki 59. Panaši tendencija matyti ir Klaipėdos regione, kur medikams siūlomų laisvų darbo vietų pirmą praėjusių metų pusmetį buvo 50, o antrąjį – 57.
Kituose regionuose laisvų darbo vietų augimas buvo kiek mažesnis. Šiaulių regione medikų trūkumas augo nuo 53 iki 55, Panevėžio regione – nuo 45 iki 50. Pirmąjį 2021-ųjų pusmetį Utenos regione trūko 37 medikų, o antrąjį šis skaičius siekė 39.
Alytaus regione medikų trūkumas nuo 28 paaugo iki 33, Marijampolės regione – nuo 31 iki 33, Telšių regione stygius padidėjo nuo 30 iki 34, o Tauragės regione nuo 15 iki 23 laisvų darbo vietų medikams atitinkamai pirmąjį ir antrąjį 2021-ųjų pusmečius.
Žvelgiant į trūkstamų medikų specialybes matyti, kad visoje šalyje daugiausia stinga šeimos gydytojų. SAM duomenys rodo, kad antrąjį 2021-ųjų pusmetį Lietuvoje trūko 87 šeimos gydytojų. Antroje vietoje pagal didžiausią paklausą – slaugytojos, jų trūko 66.
Visoje šalyje taip pat trūksta 32 vidaus ligų gydytojų, 24 odontologų, 21 psichiatro, 20 neurologų, 19 kardiologų, 18 medicinos gydytojų, 17 anesteziologų reanimatologų, 16 oftalmologų, 14 chirurgų, 13 radiologų. Kitaip tariant, panašu, kad nėra srities, kurioje netrūktų bent kelių medikų.
Mažiausiai laisvų darbo vietų siūloma alergologams ir klinikiniams imunologams, genetikams, vaikų endokrinologams, vaikų neurologams, vaikų intensyviosios terapijos gydytojams – jų, SAM teigimu, 2021-ųjų antrąjį pusmetį ieškota po vieną.
Nepadeda nei išmokos, nei kitos priemonės
Kad medikų ir kitų medicinos darbuotojų stygius smaugia savivaldybes, sakė ir Pakruojo meras Saulius Margis. Jis teigė, kad rajonas yra tarsi ant ugnikalnio, kuris bet kurią minutę gali išsiveržti – medikų kolektyvas senėja, netrukus dalis jų turėtų išeiti į pensiją, bijomasi ir slaugytojų trūkumo.
Kolektyvas yra senstantis, kalbu ne tik apie gydytojus, bet ir apie slaugytojus. Tuoj pradės ir jų trūkti, nes darbuotojų amžius yra gerokai per 50.
S. Margis
Pakruojo ligoninė savo interneto svetainėje skelbia galinti pasiūlyti darbą vidaus ligų gydytojui, dermatovenerologui, gastroenterologui, nefrologui, neurologui, pulmonologui bei chirurgui.
„Medikų trūkumą visada jaučiame. Pavyko prikalbinti du jaunus gydytojus dirbti poliklinikoje, bet, aišku, gyvenimas juda. Viena gydytoja išėjo į vaiko auginimo atostogas, yra dar pora gydytojų, kurie ruošiasi išeiti į pensiją. Gyvename kaip ant ugnikalnio.
Kolektyvas yra senstantis, kalbu ne tik apie gydytojus, bet ir apie slaugytojus. Tuoj pradės ir jų trūkti, nes darbuotojų amžius yra gerokai per 50“, – dalijosi Pakruojo meras.
Anot S. Margio, medikų, galinčių atvykti dirbti į rajono sveikatos priežiūros įstaigas, paieška nenutrūksta. Vis dėlto, pasak mero, pritraukti medicinos darbuotojų nepadeda net ir taikomos motyvacinės priemonės.
Savivaldybė skiria lėšų į rajoną atvykusiems medikams, o siūlomas atlyginimas, kaip sakė S. Margis, patrauklesnis už tą, kuris laikomas konkurencingu. Tačiau tai pritraukti specialistų nepadeda – S. Margio teigimu, medikai, ypač jaunesnio amžiaus, tiesiog nenori susisaistyti su rajonu.
Kol kas, Pakruojo mero teigimu, didelių trukdžių dėl paslaugų prieinamumo pacientai nejaučia, nes į rajoną, kaip į papildomą darbą, atvyksta medikai iš kitų miestų. Be to, esant sunkesniems atvejams, pavyzdžiui, rimtiems sužalojimams, gyventojai vežami į kituose rajonuose esančias gydymo įstaigas.
„Dėl pirminės pagalbos, jei reikia kažką susiūti ar yra koks didesnis sužeidimas, veža greitoji toliau, o minimalias paslaugas tikrai suteikiame.
Yra slaugos skyrius, vidaus ligų skyrius, jie paslaugas dabar užtikrina, bet jei išeis koks nors gydytojas iš darbo, bus sudėtinga. Ieškome nuolat, kai tik gauname kokią žinią. Ne tik vyriausiasis gydytojas, bet ir aš kalbamės, siūlome ateiti pas mus, ieškome, kaip sąlygas pagerinti, kad atsižvelgtume į norus. Esame atviri pasiūlymams“, – komentavo Pakruojo meras S. Margis.
Bijo, kad praras išskirtinumą
Kad medikų itin trūksta, portalui LRT.lt sakė ir Radviliškio meras Vytautas Simelis. Radviliškio ligoninės interneto svetainėje esančiame darbo skelbimų sąraše matyti, kad skirtinguose skyriuose ieškoma bendrosios praktikos slaugytojų, šeimos gydytojų, chirurgo, pulmonologo, endoskopuotojo, plastikos chirurgo, vidaus ligų gydytojų, neurologo ir t. t.
„Trūkumas jaučiamas daugumoje sveikatos priežiūros įstaigų, Radviliškis nėra išimtis. Yra gydytojų atvykstančių, išvykstančių. Kaita yra. Mes turime tą problemą“, – portalui LRT.lt sakė Radviliškio meras.
Jo manymu, perspektyvius specialistus nuo darbo regionuose atbaido ir planuojamos reformos. Pokyčiai, pasak V. Simelio, nerimą kelia Radviliškio ortopedams, kurie, kaip sakė meras, traukia pacientus iš visos šalies.
„Daugumą išgąsdino neapibrėžtumas – bus ligoninė ar nebus, bus skyrius ar nebus, bus paslauga ar ne. Nežinomybė ir gydytojams tokią nuotaiką kuria. Manau, kad rajoninėms ligoninėms planuojama reforma tikrai turi įtakos. <...>
Daugumą išgąsdino neapibrėžtumas – bus ligoninė ar nebus, bus skyrius ar nebus, bus paslauga ar ne. Nežinomybė ir gydytojams tokią nuotaiką kuria.
V. Simelis
Radviliškis džiaugiasi ir didžiuojasi suformuota komanda chirurgų, ortopedų, jauni specialistai atlieka gana sudėtingas ortopedines operacijas. Tai rajono pasididžiavimas. Mūsų ligoninėje tokių operacijų atliekama daug, pacientų atvažiuoja iš visos Lietuvos. Jie dabar ir tempia mūsų ligoninę, tačiau ir jie, išgirdę apie reformą, kad Radviliškio ligoninėje nebegalės būti atliekamos tokios operacijos, [nerimauja]“, – dėstė Radviliškio meras.
Pasak jo, savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl rezidentų skatinimo ir jų mokslų išlaidų dengimo, be to, kaip sakė meras, taikomos kitos nedidelės skatinimo programos.
Taip pat skaitykite
„Radviliškiui reikia leisti atlikti tokias išskirtines ortopedines operacijas, pažiūrėkime į eiles kad ir Šiauliuose – kokios eilės ten ir kokios pas mus“, – komentavo V. Simelis.
Specialistų trūksta ir Alytui
Medicinos darbuotojų trūkumą jaučia ir didesnės savivaldybės. Alytaus savivaldybės gydytojas Povilas Jagelavičius išvardijo, kokių specialistų stinga miesto gydymo įstaigose.
Alytaus poliklinikoje trūksta šeimos gydytojų, psichiatro, chirurgo, neurologo, dermatovenerologo. O štai Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje trūksta vidaus ligų gydytojo, alergologo ir klinikinio imunologo, dermatovenerologo, endokrinologo, gastroenterologo, hematologo, infektologo, kardiologo, nefrologo, neurologo, pulmonologo, reumatologo, vaikų ligų gydytojo, neontologo, vaikų endokrinologo.
Taip pat ieškoma vaikų neurologo, vaikų intensyvios terapijos gydytojo, dietologo, chirurgo, abdominalinio chirurgo, kraujagyslių chirurgo, urologo, ortopedo traumatologo, vaikų chirurgo, anesteziologo reanimatologo, skubiosios medicinos pagalbos gydytojo, akušerio ginekologo, oftalmologo, otorinolaringologo, psichiatro, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, radiologo, patologo.
„Tarybos <...> yra patvirtintas Finansavimo teikimo atvykstantiems dirbti į Alytaus miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigas trūkstamos specialybės gydytojams ir rezidentams tvarkos aprašas.
Jame numatyta skatinamoji priemonė rezidentams, kurie studijuoja valstybės nefinansuojamoje vietoje – ne daugiau kaip 10 000 eurų rezidento kasmetinė stipendija, skirta rezidentūros studijoms, apmokėti pagal rezidentūros išlaidų sąmatą. Skatinimo priemone pasinaudojęs rezidentas įsipareigoja vienoje Alytaus miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbti ne trumpiau kaip 5-erius metus nuo pirmos darbo dienos įstaigoje“, – komentavo P. Jagelavičius.
Be to, anot savivaldybės gydytojo, numatytos išmokos, kurias gali gauti medikai – pirmus trejus darbo metus jie gali gauti ne mažiau kaip 5 tūkst. eurų siekiančias kasmetines išmokas. Skatinimo priemonėmis pasinaudojęs gydytojas įsipareigoja Alytaus sveikatos priežiūros įstaigose dirbti ne trumpiau kaip ketverius metus.
Skaičiai kitokie, situacija – pavojinga
Medikų atstovai antrina savivaldybėms ir teigia – medikų ir slaugytojų trūkumas yra keliantis nerimą. Be to, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės teigimu, SAM pateikiama statistika, kad trūksta maždaug pusės tūkstančio medicinos darbuotojų, neatspindi realios situacijos.
Pasak A. Gerliakienės, jei vien Alytuje šiandien trūksta 35 medikų, nerealu manyti, kad kitose savivaldybėse situacija geresnė. O slaugytojų trūkumas, anot pašnekovės, realybėje yra dešimtimis kartų didesnis, nei nurodo ministerija.
„Lietuvos medikų sąjūdis jau daugiau nei metus kalba apie medikų trūkumą ir tai, kad didesnioji dalis dirbančių medikų yra pensinio amžiaus, o jauni medikai yra linkę emigruoti. Vadinasi, [ateityje] medikų trūks dar labiau. Ministras dar pernai buvo kviečiamas susiskaičiuoti, kokių medikų trūksta. Tačiau pagal tai, kokius skaičius nurodo SAM, atrodo, kad jiems nieko netrūksta“, – tvirtino A. Gerliakienė.
Ji pabrėžė tiek viešojoje erdvėje matanti, tiek iš kolegų regionuose girdinti, kad realybėje medikų ir slaugytojų trūkumas yra didžiulis. A. Gerliakienė, kaip ir SAM, teigė, kad jaučiamas itin didelis šeimos gydytojų stygius, trūksta ir įvairių gydytojų specialistų. Išspręsti šios problemos, pasak jos, nepavyksta jau metų metus.
Strategijos, kaip užpildyti laisvas vietas ir sumažinti medikų trūkumą, kaip sakė medikų atstovė, nėra. Anot A. Gerliakienės, sprendimas būtų bendradarbiauti su universitetais.
Ministras dar pernai buvo kviečiamas susiskaičiuoti, kokių medikų trūksta. Tačiau pagal tai, kokius skaičius nurodo SAM, atrodo, kad jiems nieko netrūksta.
A. Gerliakienė
„Bet kiekvieną kartą, kai mes pasakome pastabą apie strategijos nebuvimą, atsakoma, kad universitetai yra autonomiški, kad jiems negalima primesti sąlygų. Tačiau vertinant situaciją, kokia yra šiandien Lietuvoje, gal sąlygų ir neverta primetinėti, tačiau tartis ir kalbėti apie nacionalinius poreikius yra būtina“, – komentavo Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė.
Tačiau, kaip sakė A. Gerliakienė, dar liūdnesnė situacija matoma kalbant apie slaugytojų stygių – jos teigimu, žiūrint į inicijuojamos sveikatos apsaugos reformos kryptis, slaugytojų turės būti aštuonis kartus daugiau, nei yra šiandien. Realus slaugytojų trūkumas, anot A. Gerliakienės, jau dabar skaičiuojamas ne dešimtimis, o tūkstančiais.
„Visos reformos pagrindas turėtų būti išplėstinių kompetencijų slaugytojų darbas. <...> Bet jų paruošiama labai mažai, nors poreikis yra milžiniškas. Lietuvos medikų sąjūdis nemato jokių tendencijų, kad būtų paruoštas reikiamas skaičius specialistų tiek universitetuose, tiek kolegijose“, – portalui LRT.lt sakė Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė A. Gerliakienė.
Ji taip pat teigė, kad slaugytojai vengia eiti dirbti į valstybines įstaigas dėl ten mokamų atlyginimų, darbo sąlygų. Nemaža dalis tokių specialistų tiesiog nueina dirbti į privatų estetikos verslą, kur darbas ramesnis, patiriama mažiau streso, mobingo, o atlygis – geresnis.
SAM: skiriamas ypatingas dėmesys
Pati SAM portalui LRT.lt komentavo, kad Vyriausybės programoje skirtas ypatingas dėmesys sveikatos žmogiškųjų išteklių planavimo politikai. Ministerijos atstovų raštu pateiktame komentare nurodoma, kad siekiant atliepti medikų trūkumo problemą, didėja priėmimo vietų skaičius į valstybės finansuojamas prioritetines studijų kryptis, kurių specialistų labiausiai trūksta Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai.
„2022–2023 mokslo metais daugiausiai valstybės finansuojamų vietų skirta slaugos ir akušerijos studijoms: universitetuose 230, kolegijose 350 vietų. 2021–2022 mokslo metais šių krypčių studijoms universitetuose buvo skirta 214, kolegijose – 269 valstybės finansuojamų vietų. Taip pat buvo padidintas valstybės finansuojamų vientisųjų medicinos krypties studijų vietų skaičius iki 330, 2021–2022 mokslo metais šis skaičius buvo 290“, – rašoma SAM komentare.
Pasak ministerijos specialistų, kalbėdami apie neužpildytas medikų darbo vietas neturėtume pamiršti fakto, kad Lietuva yra viena iš daugiausiai medikų paruošiančių Europos Sąjungos šalių, pirmaujame ir pagal vienam gyventojui tenkančių medikų skaičių.
SAM vertinimu, Lietuvoje didžiausia problema – ne medikų trūkumas, o netolygus jų pasiskirstymas tarp didmiesčių ir rajonų gydymo įstaigų.
„Pasitelkus kompleksinius sprendimus, teigiami pokyčiai jau prasideda, vis daugiau darbdavių supranta, kad į darbuotojus būtina investuoti, ir visiems reikia veikti išvien – universitetams, SAM, gydymo įstaigoms ir medikų bendruomenei.
Pagrindiniai veiksniai, motyvuojantys rinktis darbą regionuose, dažniausiai yra siūlomos palankios socialinės garantijos, darbo vietos pasiūla rezidento kilmės krašte arba kai grįžtama dirbti į gydymo įstaigą, kurioje sėkmingai buvo atlikta rezidentūros praktika ir svarbiausia – tinkama įstaigos valdysena bei organizacinė kultūra“, – teigia ministerija.
SAM sako siūlanti kompleksinius sprendimus, kurie kartu sudaro palankesnes sąlygas jauniesiems medikams rinktis darbą regionuose. Vienas jų – informacijos mainai tarp universitetų ir potencialių darbdavių apie studijuojančiuosius:
„Būtų puiku, jei universitetai turėtų karjeros centrus, kurie būtų tarpininkai tarp darbdavių ir studentų.“
Kitas sprendimas – ES struktūriniais fondais finansuojamas projektas: „Jis leidžia sveikatos priežiūros įstaigai ir / ar savivaldybei pasirašyti sutartį su gydytoju rezidentu. Šia sutartimi sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja apmokėti gydytojo rezidento rezidentūros kainą, o gydytojas rezidentas įsipareigoja po rezidentūros sutartą laiką dirbti įstaigoje.“
English (US) ·