Gydytojos apie į veną lašinamus vitaminų kokteilius: kai kuriems pasireiškia ir placebo poveikis

Norite greičiau atsigauti po gripo, COVID-19 ar kitos virusinės ligos? O gal sustiprinti imunitetą, įveikti lėtinį nuovargį? Visa tai vos po vieno arba keleto injekcijų žada intraveninę vitaminų terapiją siūlančios klinikos. Stebuklingą poveikį turinčių vitaminų lašelinių, vitaminų kokteilių arba tiesiog vitaminų lašų procedūras pastaruoju metu aktyviai reklamuoja nuomonės formuotojai, todėl susidomėjimas jomis vėl išaugo. Medikai perspėja aklai nesekti madomis ir intraveninę vitaminų terapiją išbandyti tik po konsultacijos su gydytoju. Neatsakingai paskirta ir nekokybiškai atlikta tokia procedūra gali sukelti įvairių organizmo reakcijų.

Siūlo privačios klinikos ir grožio centrai

Intraveninė vitaminų terapija nėra naujiena Lietuvoje. Šiuo metu tokias paslaugas teikia keliasdešimt privačių medicinos įstaigų, taip pat – grožio, estetikos centrai. Priklausomai nuo procedūros tikslo bei kokteilyje esančių medžiagų, paslauga kainuoja 80–200 eurų. Prie šios sumos dar reikėtų pridėti ir prieš procedūrą atliekamus tyrimus bei specialisto konsultaciją. Tad visa kaina dažniausiai siekia mažiausiai 150 eurų. Tiesa, šventiniu laikotarpiu siūlomos akcijos, kalėdinės nuolaidos. Pacientai viliojami ir nuomonės formuotojų siūlomais nuolaidų kodais.

Nepaisant to, jog tai nėra nemokama paslauga, vis daugiau žmonių ja domisi. Susidomėjimą jaučia ir šeimos gydytojai, dirbantys tiek privačiame, tiek ir valstybiniame sektoriuje.

„Tokios procedūros išpopuliarėjo, nes suteikia greitai jaučiamą poveikį – skysčių, energijos, budrumo padidėjimą. Tačiau tokiu būdu gauti maistines medžiagas nėra norma, todėl labai svarbu objektyviai pažvelgti į šią terapiją“, – LRT.lt sakė „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Greta Rimkienė.

Pasak jos, intraveninės terapijos paskirtis yra medžiagų gavimas tiesiogiai į veną, todėl yra naudojamas kateteris-adata, kuri pažeidžia mūsų audinių vientisumą.

„Kateteris yra puikus kelias infekcijai patekti į mūsų kūną. Tačiau galimų pavojų yra ir daugiau, ypač žmonėms, sergantiems tam tikromis ligomis. Pavyzdžiui, turintiems inkstų nepakankamumą, stazinį širdies nepakankamumą, aukštą kraujospūdį. Infuzijos (lašinimo) metu organizmas gauna labai daug skysčių, kurie kartais gali būti pertekliniai. Dėl to kyla plaučių edemos pavojus. Skysčiai gali kauptis ir kitur organizme. Jau nekalbu apie alergines reakcijas, kurios gali kilti pacientui net nežinant, kad jis yra kažkam alergiškas. Tai ypač pavojinga, kai kalbame apie geležies preparatų ar B grupės vitaminų infuzijas“, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Ji pabrėžė, jog nėra prieš tokį gydymo būdą. Tačiau tam turi būti akivaizdus poreikis. „Toks medžiagų gavimas turi būti pagrįstas. Pavyzdžiui, lašinami mikroelementai, vitaminai, kurių tikrai trūksta ir su maistu ar maisto papildais neįmanoma papildyti organizmo atsargų taip greitai, kaip reikia. Intraveninė terapija reikalinga ir tuomet, jei žmogus serga žarnyno liga, dėl kurios jam sunku pasisavinti maistines medžiagas per žarnyną (malabsorbcija). Jei dėl operacijos laikinai negali pasisavinti maistinių medžiagų per žarnyną, maistinės medžiagos gali būti tiekiamos per intraveninį zondą (parenterinė mityba). Vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad, net jei turite žarnyno problemų, galioja principas, kad daugeliu atvejų geriausia vartoti maistines medžiagas per burną. Iš esmės tol, kol vis dar veikia virškinimo sistema, (t. y. galite kramtyti ir nuryti maistą) turėtumėte valgyti ir gerti kaip įprasta“, – savo nuomonę dėstė medikė.

Daugeliui asmeniškai arba jų artimiesiems yra tekę atsidurti situacijoje, kai dėl viruso ar kitos priežasties žmogus ūmiai dehidratuoja. Skubios pagalbos-priėmimo skyriuose neretai dėl to atsiduriantys vaikai „atstatomi“ naudojant būtent intraveninę terapiją.

Ši procedūra plačiai naudojama ir esant nukraujavimui, taip pat tada, kai pacientui nustatomas gyvybei pavojingas kalio trūkumas. Intraveninė terapija žinoma ir kenčiantiems nuo mažakraujystės – jiems lašinami geležies preparatai.

„Būklių, kai intraveninė terapija reikalinga, yra tikrai nemažai. Pati turiu pacientę, kuri serga mažakraujyste, jai nustatyta gili anemija. Įvertinus jos būklę, skyriau infuzinę (intraveninę) terapiją, po kurios ji jautėsi puikiai ir šiuo metu taip pat jaučiasi gerai. Taigi, kai terapija yra paskirta tikslingai, ji tikrai duoda daug naudos”, – kalbėjo G. Rimkienė.

Veikia kaip placebas

Medikė pabrėžė: kad ir dėl kokių priežasčių svarstote apie intraveninę vitaminų terapiją, prieš procedūrą visuomet būtina gydytojo konsultacija.

„Reklamose dažnai skelbiama, kad intraveninė terapija padeda greičiau įveikti virusines ligas, mažina lėtinį nuovargį – tai nėra moksliškai pagrįsta. Deja, nėra universalios lašinės visiems žmonėms. Žmogui gali būti vitaminų trūkmumas, bet gali būti ir jų perteklius. Visais atvejais, ar paskiriant lašinę, ar skiriant kokį nors naują papildą vartoti, pacientas turi konsultuotis su gydytoju”, – kalbėjo šeimos gydytoja.

Paprastai prieš skiriant lašelinę pacientui atliekami kraujo, šlapimo tyrimai, jis turi būti gyvai apžiūrimas gydytojo. Tik įvertinęs visus gautus paciento sveikatos būklės duomenis, medikas gali objektyviai įvertinti, ar tikrai yra poreikis skirti intraveninę terapiją.

Nemažai intraveninę vitaminų terapiją išbandžiusių pacientų teigia, jog iš tiesų pajuto teigiamą procedūros poveikį. Šeimos gydytojos tai nestebina.

„Jei jums trūko vienos ar daugiau maistinių medžiagų, kurių buvo lašinamame skystyje, galite jaustis žvalesni. Taip pat ir tuomet, jei buvote netekęs skysčių – rehidratacija padeda. Tačiau yra daug tyrimų, kurie rodo, kad intraveninė terapija sukelia stiprų placebo atsaką. Sumokėjau daug pinigų, sėdžiu prijungtas prie aparato ir esu įsitikinęs, kad pasveiksiu”, – sakė G. Rimkienė.

Pasak šeimos gydytojos, daugeliu atvejų intraveninė vitaminų terapija žalos nesukels, jei kateteris į veną bus įvestas švariomis sąlygomis ir tai darys kvalifikuotas specialistas, pavyzdžiui, slaugytoja. Vis dėlto labai svarbu būti tikram, jog šio specialisto kvalifikacija tinkama.

„Jei lašinamas, pavyzdžiui, vitaminas C, rizikos mažiau. Tačiau lašinant, pavyzdžiui, geležies preparatus, pacientą būtina nuolat stebėti, nes gana dažnos alerginės reakcijos. Taigi, tam reikia specialios patalpos, kvalifikuoto specialisto“, – sakė gydytoja.

Paklausa yra ir periferijoje

Intravenine terapija domisi ne tik didmiesčių, bet ir mažesnių miestų gyventojai. Kaip LRT.lt pasakojo Pakruojo rajono ir miesto pirminės sveikatos priežiūros centruose dirbanti šeimos gydytoja Miglė Jarašūnaitė, vitaminų kokteilių į veną čia niekas nelašina, tačiau yra nemažai pacientų, kuriems intraveniniu būdu skiriami įvairūs medikamentai.

„Vyresnės moterys pačios prašo pastiprinti sveikatą. Būna tokių, kurios pasiprašo kas kelis mėnesius. Būna ir atvejų, kai lašelinę paskiria gydytojas. Pavyzdžiui, žmogus nenori gultis į ligoninę, tuomet paskiriame [lašelinę] pas save ir sulašiname“, – sakė Pakruojo mieste ir rajone gydytoja dirbanti medikė. Per mėnesį tokių pacientų ji turi maždaug 5.

Vienas dažniausių nusiskundimų, dėl kurio skiriama intraveninė terapija, stiprus nugaros skausmas, kurio neįveikia net leidžiami nuskausminamieji.

„Būna, silpnumui pamažinti mikroelementų palašiname“, – sakė šeimos gydytoja M. Jarašūnaitė.

Pasak jos, lašelines „pastatyti“ galima ne tik poliklinikoje esančiame procedūriniame kabinete. „Tai padaryti gali ir bendruomenės slaugytoja. Gydytojas skiria, o ji atvyksta pas žmogų į namus ir pastato lašelinę. Galima ir nusiųsti pacientą į ligoninės Dienos stacionarą“, – pasakojo medikė, ji dar pridūrė, jog tokios procedūros nekainuoja, tačiau pacientas turi už savo lėšas įsigyti reikalingus mikroelementus ar medikamentus.

„Vitaminų kokteilių nelašiname, nors gal būtų norinčių. Mano nuomonė tokia, kad per maistą, subalansuotą mitybą galima gauti daugiau medžiagų nei iš lašelinės“, – kalbėjo Pakruojo miesto ir rajono pacientų sveikata besirūpinanti šeimos gydytoja.