Gydytojai perspėja mėgstančius saulės vonias: stiprūs nudegimai skatina odos vėžį

Vasarai įsibėgėjant ir termometrų stulpeliams perkopiant 20 laipsnių, visi ieškome progų ištrūkti arčiau vandens telkinių, kur ne tik mėgaujamės vandens gaiva, bet ir saulės voniomis. Tačiau nemokantys saikingai mėgautis saule šokoladinės odos gerbėjai gali sulaukti rimtų pasekmių. Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė Skaidra Valiukevičienė perspėja, kad nesiimant apsaugos priemonių ir svilinant odą saulėje, gresia vėžiniai susirgimai.

Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė pasakoja, kad tyrimų duomenimis, vien per 2021–2022 metus su stipriais nudegimais saulėje susidūrė beveik trečdalis apklaustųjų.

„Per pastaruosius metus atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė tiriamųjų – du trečdaliai – elgėsi saulėje neatsargiai. Tiek suaugę, tiek vaikai stipriai nudega mažiausiai kartą per metus. Remiantis šio tyrimo duomenimis, galime teigti, kad Lietuvos žmonių buvimo saulėje įpročius reikėtų keisti“, – sako profesorė.

Gydytoja pabrėžia, kad pagrindinės ir dažniausiai pasikartojančios klaidos yra pasirinktas netinkamas metas, saulės kremo ir kitų apsauginių priemonių nenaudojimas ar netinkamas naudojimas.

Tačiau profesorė sako, kad saulės reikėtų ne tik nepadauginti, bet ir nevengti, nes ji gyvybiškai svarbi organizmui. Tačiau negalint išvengti tiesioginių spindulių, pataria naudotis apsauginėmis priemonėmis.

„Saulė reikalinga visoms gyvybinėms funkcijoms, taip pat ir žmogaus organizmui. Jeigu mes visiškai apribosime buvimą saulėje, gryname ore, nesigamins vitaminas D – jokiu būdu neskatinčiau to daryti. Saugiausia būti saulėje iki vidurdienio, anksti ryte, kai ji dar ne aukštai danguje ir jos intensyvumas yra mažesnis. Kita labai svarbi taisyklė – atkreipti dėmesį į kitas apsaugos priemones. Jeigu įmanoma, skatinčiau rinktis visada natūralią apsaugą nuo saulės – šešėlį. Ypač turi būti uždengtas kaklas ir ausys, nes čia labai dažnai suaugusiems formuojasi odos vėžys. O jeigu neįmanoma to padaryti, vis tiek norime įdegti, turėti gražią odos spalvą, naudoti kremą nuo saulės, nuo pasitepimo juo turi praeiti pusvalandis prieš išsirengiant saulėje“, – aiškina gydytoja.

Kaip pagrindinę apsaugą gyventojai dažniausiai renkasi kremus nuo saulės. Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė pataria renkantis apsaugą nuo saulės atkreipti dėmesį į kremo atsparumo indeksą.

„Apsaugos lygis žymimas ant kremo pakuotės trimis didžiosiomis raidėmis SPF bei šalia nurodomas skaičius. Matau, kad dabar beveik ant visų kremų rodiklis yra 50 plius. Tai optimalus skaičius, atsižvelgiant į situaciją. Apsaugos indeksas parodo, kiek kartų užsitepus kremą pailgėja saugus buvimas saulėje iki itin skaudaus odos nudegimo. Jeigu aš žinau, kad esu šviesiaodis ir mano oda nepatepta, tai per dešimt minučių jau galiu nudegti. Pasitepus SPS 50 ir padauginus iš 10 minučių , aš jau beveik valandą galiu būti saugus saulėje“, – sako S. Valiukevičienė.

Profesorė pasakoja, kad deginantis saulėje žmogaus organizme vyksta sudėtingi procesai.

„Saulei veikiant odą atsiranda uždegimas, išsiplečia kraujagyslės ir oda parausta. Tai yra pirmoji fazė, kai mes matome ir jaučiame nudegimą. Po odos uždegimo, kurį sukelia ultravioletiniai spinduliai, atsiranda antroji fazė – uždegimą pakeičia melanino pigmento sintezė – oda paruduoja. Fazė, kurios mes norime ir siekiame, priklauso nuo odos tipo. Pirmą ir antrą odos tipą turintiems asmenims visada bus ryškesnis odos uždegimas ir tik po to prasidės pigmento melanino sintezė. O tiems, kurie turi trečią ir ketvirtą odos tipą, uždegimų nebūna arba jų fazė labai trumpa ir iš karto labai progresyviai pradeda gamintis melanino pigmentas“, – aiškina S. Valiukevičienė.

Dažnai nudegę saulėje žmonės puola skausmą ir nemalonius pojūčius malšinti priemonėmis, kurios yra po ranka. Viena iš populiariausių – kefyras ar ledas. Tačiau medikė sako, kad tai ne tik ne itin veiksmingos, bet ir trumpalaikės priemonės.

„Dažnai žiniasklaidoje rašoma, kad kefyras padeda geriausiai. Žinoma, jeigu tu nieko neturi ir blogai jautiesi, galbūt tai ir yra priemonė, tačiau nudegus stipriai, kai oda labai raudona, skausminga, o gal net susidariusios pūslės, tuomet vaistinėse reikia įsigyti purškiamo pantenolio, kuris regeneruoja odą“, – pataria Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė. S. Valiukevičienė.

Melanoma – onkologinė odos liga, kurios vystymuisi didžiausią įtaką turi būtent saulės kaitra ir ultravioletiniai spinduliai. Tai viena iš pavojingiausių onkologinių odos ligų, o jos atvejų pasaulyje kasmet sparčiai daugėja. Europos informacijos apie vėžį sistemos duomenys rodo, kad mirštamumas nuo melanomos siekia net 71 proc., o vien Europoje kasmet nusineša daugiau nei 20 tūkst. gyvybių.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė sako, kad užtenka vos kelis kartus stipriai nudegti saulėje, kad padidėtų rizika susirgti melanoma.

„Stiprūs nudegimai skatina melanomą. Tai reiškia, kad jeigu plokščialąsteliniams vėžiams, pačiai dažniausiai bazalinių ląstelių karcinomai, įtaką turi ilgalaikiai deginimaisi, buvimai saulėje, tai melanomą lemia greiti ir stiprūs nudegimai. Keli nudegimai tikrai padidina riziką kartais net du tris kartus susirgti melanoma, nes didžiausia pažaida įvyksta jaunystėje“, – sako profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė.

Gydytoja aiškina, kad paskatinti vėžinius susirgimus gali ir gausiai apgamuotas žmogaus kūnas.

„Riziką didina odos prototipas, jeigu artimi giminės sirgo odos vėžiu, melanoma, ryški genetinė predispozicija, gyvenimo būdas ir žmogaus oda. Ar turima daugiau kaip 50 apgamų ir kokie jie? Jeigu jų daugiau kaip 50, yra didesnė rizika. Jeigu yra buvę atipinių apgamų melanoma, – didesnė rizika“, – sako medikė.

Melanoma amžiaus ir lyties nesirenka, ja dažnai serga ir jaunimas. O anksčiau daugiau sirgusius vyrus sparčiai vejasi moterys.

„Melanoma yra retas vėžys, bet dažnai nustatomas ir jauniems žmonėms. Tačiau pikas yra maždaug per 55-erius. Anksčiau sirgo daugiau vyrai, dabar labai stipriai tikrai vejasi ir moterys. Augimas matomas visame pasaulyje. Anksčiau buvo Naujoji Zelandija, Australija, Norvegija, dabar žmonės daug keliauja, saulės gauna ištisus metus, todėl labai svarbu, kur tu gyveni, kur praleidi atostogas, kiek būni saulėje. Viskas susideda“, – sako M. Bylaitė-Bučinskienė.

Medikė pastebi, kad Lietuvoje įprastai asmenys į gydytojus kreipiasi pavėlavę, todėl skatina tikrintis profilaktiškai.

„Labai dažnai kreipiasi tie, kurie jau būna gerokai uždelsę. Statistika Lietuvoje tikrai prasta. Nepaisant ankstyvos diagnostikos ir gydytojų sugebėjimo anksti diagnozuoti melanomą, žmonės ateina labai dažnai per vėlai, pažengusiose stadijose. Idealiausia, kad jie ateitų prevenciškai, jeigu staigiai keičiasi darinys: spalva, dydis, forma, kraštai, pradeda šlapiuoti, kraujuoti. Tai reiškia, kad būtina skubiai kreiptis į gydytoją“, – ragina profesorė M. Bylaitė-Bučinskienė.

Daugiau radijo laidos įraše.

Parengė Miglė Valionytė.

TAIP PAT SKAITYKITE