Gydytojai perspėja dėl žmonijos rykšte vadinamo cukrinio diabeto: vienam saldainiui virtus dešimtimis, grėsmė išauga

Pirmadienį minima pasaulinė diabeto diena. Šią ligą medikai vis dar vadina žmonijos rykšte. Nors medicina jau geba kontroliuoti jos eigą, gydymo rezultatas priklauso nuo pačių pacientų elgesio. Ką svarbu žinoti apie šią ligą ir jos pasekmes? 

Vilnietis Vytautas grįžti prie savo mėgstamų šokių planuoja, kai tik medikai leis. Jam belieka tik sulaukti, kada žaizdos po kojų pirštų amputacijos užgis. To prisireikė po cukrinio diabeto komplikacijų. O jas lemia tai, kad sergant šia liga sutrinka kojų kraujotaka, vyksta neurologinių pokyčių.

„Jau daug metų geriu vaistus nuo diabeto ir jaučiu, kad kojų, ypatingai dieną, kai vaikštau, nejaučiu jų. Atrodo kartais ir žiemą per sniegą galėčiau eiti. Naktį labai skauda. Va ir ėjau, o kojų nejaučiu dėl to diabeto... gal pats prasižiopsojau, į duobutę atsistojau ar ant akmens ir lūžo man pirštas“, – pasakoja Vytautas.

Vilniečiui atrodė, kad dėl tokios, atrodo, bereikšmės traumos, neverta į medikus kreiptis, o po savaitės atsidūrė operacinėje.

„Laukiu, kad pareis, (...) o čia jau prasidėjusi gangrena... Ir tik dėl nesikreipimo pas gydytojus. Sakyčiau, negalvokite taip kvailai kaip aš“, – perspėja pacientas.

Vien Vilniaus klinikinėje ligoninėje per metus atliekama apie 300 amputacijų, beveik trečdalis susijusios su diabeto komplikacijomis.

Cukrinio diabeto diagnozę jau yra išgirdęs 1 iš 18 Lietuvos gyventojų. Iki 2030-ųjų bus dar daugiau – sirgs kas vienuoliktas. Mažiau nei dešimtadalis serga pirmojo tipo diabetu – tai dar vaikystėje šią diagnozę išgirdę pacientai, kurių kasa negamina insulino.

Daugiau nei 90 proc. pacientų nustatytas antrojo tipo diabetas, jis dažniausiai diagnozuojamas atsitiktinai ir jau suaugus, kai iki tol metų metus būta ne paties sveikiausio gyvenimo būdo. Dėl to organizmas negeba tinkamai reaguoti į kasos išskiriamą insuliną. Medikai skaičiuoja, kad tarp antrojo tipo diabetu sergančiųjų beveik 90 proc. turi antsvorį.

Kelis dešimtmečius su šia diagnoze gyvenantis Sergejus irgi komplikacijų neišvengė, bet tikina, kad nei pati liga, nei komplikacijos nėra pasaulio pabaiga, tačiau dėmesio sau skirti daugiau privaloma, o dar geriau, kai tas dėmesys rodomas gerokai iki galimos diagnozės.

„Augimą lemia mūsų gyvenimo būdas, tai yra pagrindinė cukrinio diabeto priežastis – nutukimas ir antsvoris. Įrodyta, kad 80-90 proc. sergančiųjų antrojo tipo diabetu turi nutukimą, o Lietuvoje nuo 20 iki 60 amžiaus pusė turi antsvorį. (...) Kitas dalykas – mūsų gyvenimo stilius, fizinis aktyvumas. Paskaičiuota, kad tie kurie sportuoja tikimybė susirgti 3 kartus mažesnė nei nesportuojančių“, – dėsto Vilniaus klinikinės ligoninės gydytoja endokrinologė Eglė Liudkovska.

„Nereikia bijoti ir viskas bus gerai. Bijoti nereikia nieko, dar per jauni, kad kažką imtume į galvą. Reikia savęs žiūrėti. Į puoduką dėti 3-4 šaukštus cukraus – tai nenormalu. Supratau ten nedaug, o šiaip... suvalgyk saldainį, bet ne kilogramą“, – pataria Sergejus.

Medikai irgi pritaria, kad smaguriams tikimybė susirgti šia nepagydoma liga yra didesnė, tačiau primena, kad ne vien papildomas saldainis gali tapti vinimi į karstą.

„Rūkančiųjų tarpe tikimybė susirgti yra 3 kartus didesnė, tai priklauso nuo kada pradėjo rūkyti ir kiek surūko. Dėl saldainių – priklauso nuo to, kiek jūs suvalgote. Jei suvalgote vieną saldainį – niko jums neatsitiks, bet jeigu vienas virs dešimt, o dešimt – šimtu ir dar mažai judėsite, tai tikimybė didelė“, – tikina E. Liudkovska.

Dabar su cukriniu diabetu žmonės gyvena metų metus, tam padeda ir į priekį žengianti medicina. Nors ji tobulėja, daugėja ir komplikacijų – ir dažniausiai dėl to kalti patys sergantieji – matydami neblogus tyrimų rezultatus neatsižada nesveiko gyvenimo būdo ir nesirūpina savimi, o tai jau iš esmės bilietas pas chirurgą.

„Mes, kaip kraujagyslių chirurgai, susiduriame su komplikacijomis, kai žmogus papuola su negyjančiomis žaizdomis, gangrenomis ir tenka priimti tokius sprendimus kaip amputacija. Tai daugėja tiek paties diabeto, tiek jo komplikacijų. Pacientų amžius jaunėja ir patenka vis jaunesni pacientai“, – pasakoja Vilniaus klinikinės ligoninės kraujagyslių chirurgė Ingrida Valužytė.

Medikės teigimu, dažniausiai ant operacinio stalo tenka gulti sergantiems antrojo tipo diabetu. Visgi medikai kaltų neieško, tik primena, kad tikrai verta papildomą saldainį iškeisti į nueitą dar vieną kilometrą.