Gydytojai netiki, kad pacientų eilės sumažės dėl aktyvesnės registracijos internetu: padėtų nebent didesnis gydytojų skaičius

Ieškant sprendimų, kaip sutrumpinti eiles pas gydytojus, dar lapkritį turėtų pradėti veikti vieša švieslentė, skelbianti, kokios galimybės skirtingose gydymo įstaigose pas gydytojus užsiregistruoti elektroninėje sistemoje. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, kol kas internetu registruojasi mažuma. Tuo metu gydymo įstaigų nuomone, eiles sutrumpintų nebent didesnis gydytojų skaičius. 

Pas ausų gydytoją atėjusi kaunietė Marytė vizito laukė apie dvi savaites. Gerokai sunkiau, anot moters, rezervuoti laiką pas gydytoją kardiologą. Kiek bando – kol kas nesėkmingai.

„Nuo spalio pabaigos medžioju ir kol kas medžioklės nesiseka. Telefonu skambinu – nėra, nėra, nėra... Tai nežinau kada“, – sako kaunietė.

Medikai pripažįsta, kad pacientų srautas atslūgus kovidui išaugęs. Nuo šių metų rugpjūčio didesnėmis pajėgomis veikiantis Kauno klinikų skambučių centras dūzgia kaip avilys.

Įsteigus 24 papildomus etatus galimybės prisiskambinti padvigubėjo, tačiau visiškai poreikių dar netenkina.

„Per dieną mes atsiliepiame maždaug 2500–2800, jei piko dienos, pirmadieniais tokias dienas turime. Jei žiūrėtume per mėnesį, tiek rugsėjo, tiek spalio mėnesį mes beveik 60 tūkstančių pacientų aptarnavome. Ir iš jų 80 procentų pavyko atsiliepti, tai yra jie sulaukė, kol mes pasikalbėsime su jais“, – tvirtina Kauno klinikų pacientų aptarnavimo centro vadovė Ligita Patapavičienė.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip numatyta, per 7 dienas pacientus priima per 80 procentų šeimos gydytojų, per nustatytą mėnesio terminą užsiregistruojama pas daugiau nei 60 procentų gydytojų specialistų.

Sutrumpinti eiles viliamasi pradėjus veikti viešai švieslentei. Joje bus skelbiama, kiek konkreti gydymo įstaiga pateikusi vizitų laikų išankstinėje registracijos sistemoje. Kol kas internetu pas gydytojus registruojama tik apie šeštadalį pacientų.

„Yra gydymo įstaigų ir iš didžiųjų, ir iš mažųjų, kurios teikia 60-70 procentų laikų į sistemą, ir yra tokių, kurios teikia 1 ar net mažiau procentų. Natūralu, kai šias įstaigas galime sugretinti vienas šalia kitos, atsiranda siekis būti geresniam“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Anot ministerijos, eilės trumpėtų ir pasikeitus pacientų elgsenos modeliams. Esą dabar ieškant trumpiausio kelio pas gydytoją dažnai registruojamasi pas keletą specialistų. Ne visi prisimena apie neatvykimą pranešti. Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centras skaičiuoja, kad neatvyksta apie 10 procentų užsiregistravusiųjų .

„Viena iš pacientų pareigų, jeigu neatvyksti į savo vizitą užsiregistravęs, – tai ne vėliau nei prieš 24 valandas turi informuoti, kad neatvyksi, tada į paciento vietą registruojamas naujas“, – kalba Anykščių PSPC direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jacunskas.

Gydymo įstaigos sako, kad eilės trumpėtų, jei daugėtų gydytojų. Skaičiuojama, kad vienas gydytojas, dirbantis etato krūviu, per mėnesį gali priimti iki 300 pacientų.

„Klinikos įvertino savo infrastruktūros galimybes, tai yra kabinetų skaičių, turimą medicininę įrangą, galimą prailginti darbo laiką, kad infrastruktūra būtų išnaudojama maksimaliai efektyviai, ir mato galimybę padidinti dirbančiųjų medikų skaičių, kurie teiktų ambulatorines paslaugas daugiau kaip 60 etatų. Tai yra virš 200 tūkstančių ambulatorinių konsultacijų per metus“, – aiškina Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas.

„Jeigu norime, kad būtų dvigubai mažesnės eilės, tai reikia dvigubai daugiau gydytojų. Paklauskim, ar visi jūsų žiūrovai pasiruošę mokėti dvigubai didesnius mokesčius į privalomą sveikatos draudimo fondą“, – komentuoja Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša.

Ligonių kasų duomenimis, spalį ilgiausios eilės buvo pas gydytojus hematologus, ortodontus, veido ir žandikaulių chirurgus.