Gydytoja ragina atkreipti dėmesį į vaikų sveikatą: pirmos 1000 gyvenimo dienų yra pačios svarbiausios

„Kūdikis gimsta trapus, negalintis savimi pasirūpinti ir savarankiškai gyventi. Jam besąlygiškai reikia pagalbos, tėvų artumo ir saugumo jausmo, todėl tėvai pirmaisiais vaiko gyvenimo metais turi visiškai atspindėti vaiko poreikius. Tai lyg besąlygiška tarnystė, kuri ir nulems, kaip vaikas jausis šiame pasaulyje“, – LRT laidoje „Labas rytas“ sakė vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė, kuri taip pat pristatė ir netrukus startuosiantį komunikacijos projektą „1000 pirmų dienų“.

Visgi neretai pasigirsta nuomonių, kad tėvai vaikus saugo per daug ir tai jiems tik pakenkia.

Gydytoja nesutinka, kad vaikais rūpinamasi per daug, tačiau dažniausiai tai daroma neteisingai, nes trūksta informacijos, kaip iš tiesų reikėtų rūpintis pačiais mažiausiais.

„Tyrimai rodo ir mokslininkai sutinka, kad pirmosios 1000 gyvenimo dienų – nuo pat apvaisinimo iki maždaug 2 metų – yra pačios svarbiausios. Ne tik vaiko, bet ir suaugusio – kaip jis jausis, kokia bus jo sveikata ir, apskritai, ką jis pasieks gyvenime, – tvirtina vaikų gydytoja I. Plėštytė-Būtienė. – Kasdien dirbu vaikų gydytoja ir matau daug problemų. Matau vaikus, kurie nėra visiškai sveiki. Negalime sakyti, kad jie labai serga. Taip, sergamumas dažnėja, bet vaikystėje pasireiškia tam tikri sutrikimai, kuriuos pražiūrėjus ar į juos numojus ranka, ateityje gali lemti lėtinių ligų ir įvairių rimtų sveikatos sutrikimų pasireiškimą.“

Kasdien dirbu vaikų gydytoja ir matau daug problemų. Matau vaikus, kurie nėra visiškai sveiki.

O tokių sutrikimų, galinčių pasireikšti ankstyvave amžiuje, gali būti labai daug: nuo fizinės veiklos, psichologinės raidos vystymosi iki imuninės sistemos trukdymo bręsti (begalybė vaistų, netinkamas jų vartojimas, maisto papildai, kai kurios priežiūros priemonės, kurios vaikams nėra saugios, aplinka nesaug).

Dažnai girdime: jeigu skauda, pakentėkime, gal išaugs. Gydytoja sako, kad tuo vadovautis yra pavojinga.

„Tėvams, sveikatos priežiūros specialistams, gydytojams reikėtų bendradarbiauti, kad vaikas būtų matomas tarsi po padidinamuoju stiklu. Kiekvienas smulkus simptomas turėtų būti išaiškinamas ir koreguojamas, nes reikėtų turėti omenyje, kad tai vis tik gyvenimo pradžia ir mažas sutrikimas ateityje gali tapti rimta liga“, – įspėja gydytoja.

Pediatrė pastebi, kad kasmetinių profilaktinių tyrimų metu gydytojams dažnai pritrūksta laiko išsamiai apžiūrai, tačiau vaiką reikėtų detaliai apžiūrėti, nurengti, pažiūrėti, kaip jis vystosi, paklausinėti tėvus, kokios būna problemos ir nenumoti ranka, jei jų yra.

„Kai tėvai su vaiku ateina pas mus, pediatrus, antrinio lygio specialistus, mes klausiame, tarkime, kodėl vaiko pilvelis išsipūtęs, kodėl jis taip dažnai serga, kodėl taip ilgai kosėja. Tėvai teigia, kad jiems šių dalykų niekas neakcentavo ir jie manė, kad tai yra normalu. Vis tik tai nėra normalu“, – sako I. Plėštytė-Būtienė.

Ragina daugiau dėmesio skirti ligų prevencijai

Visgi kaip pasirinkti gydytoją, kuris padėtų auginti vaiką ir suteiktų reikalingą informaciją?

Vaikų gydytoja mano, kad siekiant geriausios priežiūros vaikui, būtina daug kalbėtis. „Gydytojai yra geri specialistai, jie baigė mokslus, bet daugiausia mokslai susideda iš to, kaip gydyti ligas, o ne kaip užkirsti kelią jų atsiradimui. Tad galbūt tėvams reikėtų akcentuoti problemas, kad gydytojai, pamatę mažą vaiką, žinodami 1000 dienų projektą, atkreiptų dėmesį: šis vaikas mažas, aš turiu labai atidžiai jį apžiūrėti, aš turiu paklausti tėvų – galbūt jie turi kokių klausimų, galbūt su tėvais palaikyti ryšį ir po konsultacijos, pasiteirauti, galbūt slaugytojai gali padėti, – tvirtina projekto iniciatorė I. Plėštytė-Būtienė. – Galų gale, patarti, kaip rengti vaiką. Pastebime, kad nebeliko bendruomeniškumo, kai anksčiau vaikus augindavo kone visas kaimas, moterėlės mokydavo, kaip auginti vaiką.

Dabar tėvai lieka vieni. Belieka skaityti internete, o ten randa daugybę informacijos. Mes girdime ir klaidingų nuomonių, mitų ir net kvailysčių. Bet tėvai nekalti, jie tiesiog negauna tinkamos informacijos.“

Netrukus vaikų gydytoja I. Plėštytė-Būtienė kvies gydymo įstaigas, sveikatos priežiūros specialistus, gydytojus, tėvus ir jų artimuosius prisijungti prie projekto „1000 pirmų dienų“, dalintis patikima ir naujausia informacija.

Visą pokalbį su gydytoja rasite laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.