Gydymo įstaigose nebelikus vakcinų nuo geltonojo drugio, keliautojams rekomenduojama pasiskiepyti Latvijoje

Pasiskiepyti nuo geltonosios karštligės, kitaip dar vadinamos geltonuoju drugiu, būtina vykstant į kai kurias egzotines šalis. Pastaruoju metu keliauti susiruošę gyventojai pasiskiepyti nebegali, nes Lietuvos gydymo įstaigos nebeturi vakcinų. 

Vienintelė šios vakcinos gamintoja – Prancūzijos bendrovė – nebetiekia šių skiepų. Kodėl gamyba sustabdyta, kol kas nėra aišku. Kai kuriose Europos šalyse, kurios buvo daugiau užsipirkusios vakcinų, dar jų yra ir čia galima pasiskiepyti.

Vilniuje pasiskiepyti nuo geltonojo drugio galima vos keliose vietose. Daugiausia keliaujančiųjų tai daro „Affidea“ klinikose. Paskutinę partiją vakcinos iš Prancūzijos klinika gavo gruodžio pradžioje.

„Šiandien nėra galimybės pasiskiepyti vakcina, nes jos tiekimas yra sustabdytas“, – sako „Affidea Lietuva“ vadovas Vitalijus Orlovas.

Jo teigimu, pastaruoju metu daugėja kelionių į egzotiškas šalis, vadinasi, ženkliai didėja ir šių vakcinų poreikis.

„Suprantama, žmonės rūpinasi savimi, tai mes suskaičiavom, kad poreikis turėtų būti iki 2,5 tūkst. pacientų“, – teigia V. Orlovas.

Daugiau nei prieš mėnesį į Ruandą atvykęs Ignas Andriukevičius pasakoja pasiskiepijęs visomis rekomenduotomis vakcinomis, tarp kurių – ir nuo geltonojo drugio.

„Sertifikato niekas netikrino, bet aš žinau, kad man darbo reikalais gali tekti keliauti į Kongą ir į kitas šalis, kur tikrai tikrins skiepų knygelę, kurioje turi būti įrašyta, kad esu skiepytas nuo geltono drugio“, – teigia buvęs LRT laidų vedėjas.

Pasak jo, pasiskiepijęs jaučiasi saugesnis. Jis dar spėjo Lietuvoje gauti skiepą nuo geltonojo drugio, tačiau jo draugams pasisekė mažiau.

„Mano kolega atvažiavo prieš tris dienas į Ruandą, ir būdamas Lietuvoje turėjo važiuoti į Latviją skiepytis nuo geltono drugio, nes Lietuvoj vakcinų nebuvo. Jam pasakė, kad lietuviai yra pagrindiniai Latvijos klientai“, – teigia I. Andriukevičius.

Epidemiologė: skiepai Lietuvą pasieks vasario pabaigoje

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad vakcina nuo geltonojo drugio gaminama tik Prancūzijoje. Gamintojo atstovo Lietuvoje teigimu, yra sutrikusi vakcinos gamyba, todėl gydymo įstaigose jos nėra. D. Razmuvienės žiniomis, pasiekti Lietuvą ji turėtų vasario pabaigoje.

„Tai yra keliautojų vakcina, kurie turi pasiskiepyti vykdami į tam tikras šalis, sakykim, Afrikos centrinę, vakarinę, rytinę dalis, Pietų Ameriką, kur yra endeminės teritorijos ir kuriose yra šio viruso paplitimas, kurį platina uodai, gali užsikrėsti geltonojo drugio infekcija“, – teigia epidemiologė.

Pasak D. Razmuvienės, 2022 metais didžiausias besiskiepijančiųjų nuo geltonojo drugio antplūdis registruojamas nuo spalio mėnesio. Aktyviausiai gyventojai skiepijasi prieš pat keliones.

„Reiškia, jie skiepijasi galbūt paskutinę minutę prieš kelionę, nepagalvodami, kad galima tą skiepą atlikti žymiai anksčiau, sakykim, vasarą, nes skiepo reikia vieno ir jis galioja visam gyvenimui, persiskiepyti nereikia“, – pabrėžia D. Razmuvienė.

Jos teigimu, alternatyvų tam skiepui nėra, tai yra gyva, susilpninta vakcina ir jos gamyba, kaip ir kitų vakcinų, neužtrunka vieną parą – ji trunka iki pusės metų, gal ir ilgiau.

„Vaistą nuo galvos skausmo pagaminti greičiau ir paprasčiau“, – sako NVSC epidemiologė.

Ji sako, kad vakcinos nuo geltonojo drugio trūksta visoje Europoje. D. Razmuvienė pasakoja, kad susisiekus su latviais paaiškėjo, kad jie dar turėjo užsilikusių vakcinų. Gal buvo užsipirkę daugiau, svarsto epidemiologė, ir norintiems skubiai išskristi į šalį, kur būtinas skiepas, rekomenduoja pabandyti pasiskiepyti kaimyninėje Latvijoje ar kitose šalyse.

Vaistų nuo geltonojo drugio nėra

Per metus pasaulyje geltonuoju drugiu suserga per 200 gyventojų. Šeimos gydytoja Elena Šukė teigia, kad skiepo privalomai reikalauja tos šalys, kur jis labiausiai paplitęs. Neretai žmonės nepagalvoja, kad kai kurios šalys oro uoste pareikalauja skiepų sertifikato tiesiog persėdant iš vieno lėktuvo į kitą. Medikė sako, kad šalys ne šiaip sau imasi tokių griežtų priemonių, geltonoji karštligė – itin pavojinga liga.

„Geltonasis drugys yra gražus lietuviškas pavadinimas. Drugys atsiradęs dėl to, kad užsikrėtus atsiranda didžiulis karščiavimas, žmogus dreba lyg drugelis“, – pasakoja E. Šukė.

Jos teigimu, tai yra virusinės kilmės uždegimas, dažnai sutrinka kepenų, smegenų veikla ir tai gali baigtis mirtimi.

„Specifinių vaistų nuo šios ligos nėra, yra tik simptominis gydymas. Jos mes labai bijome dėl to, kad žmogus, kuris serga geltonuoju drugiu, gali dar nejausti simptomų kelias dienas ir, jeigu tokiam žmogui įkanda uodas, tas uodas taip pat užsikrečia geltonuoju drugiu ir gali pernešti kitiems žmonėms. Taigi, vienas žmogus atvykęs į šalį, kur nėra tos ligos, gali sukelti epidemiją“, – pabrėžia gydytoja.

Ji sako – nereikia numoti į rekomendacijas pasiskiepyti, net jei tai nėra privaloma.

„Aš rekomenduoju žmonėms įsivertinti savo riziką, ar tikrai norime trečio pasaulio šalyje, egzotinėje, tolimoje šalyje susirgti tokia sunkia liga, kur gali reikėti kartais ir reanimacijos, ir tikrai daugybės medicininės pagalbos? O drugys nepraeina kaip paprasta virusas“, – nurodo šeimos gydytoja.

Šalys ir vietovės, kuriose yra geltonosios karštligės viruso perdavimo rizika: Afrika: Angola, Beninas, Burkina Fasas, Burundis, Kamerūnas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Kongas, Dramblio Kaulo Krantas, Kongo Demokratinė Respublika, Pusiaujo Gvinėja, Etiopija, Gabonas, Gambija, Gana, Gvinėja, Bisau Gvinėja, Kenija, Liberija, Malis, Mauritanija, Nigeris, Nigerija, Ruanda, Senegalas, Siera Leonė, Pietų Sudanas, Sudanas, Togas ir Uganda. Amerika: Argentina, Bolivija, Brazilija, Kolumbija, Ekvadoras, Prancūzijos Gviana, Gajana, Panama, Paragvajus, Peru, Surinamas, Trinidadas ir Tobagas, Venesuela.

Kai iš bet kurios šalies pranešama apie geltonosios karštligės atvejį, Indijos vyriausybė tą šalį laiko šalimi, kurioje yra geltonosios karštligės viruso perdavimo rizika ir įtraukia į aukščiau pateiktą sąrašą.