Grybai ir uogos gali pabrangti: draudikai pastebi, kad pamiršdami esmines taisykles, vairuotojai net ir miške patenka į avarijas

Patraukus į mišką ieškoti uogų ir grybų, atrodytų, galima susidurti tik su visiška ramybe – miško garsai, medžių siūbavimas ir tušti, dulkėti keliukai, į kuriuos retai įsuka kokia transporto priemonė. Visgi, šią idilę galima labai lengvai sugriauti, mat keliones į mišką dažnai lydi nuovargis, išsiblaškymas ir primirštos situacijos kelyje. Tad prieš žengiant ant purių miško samanų, reikėtų prisiminti, kokie atvejai gali dažniausiai apkartinti kelionę ir kaip jų išvengti, rašoma draudimo bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Pamiršta vieną pagrindinių taisyklių

Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius, viena dažniausių avarinių situacijų priežasčių išsiruošus grybauti ir uogauti – dešinės rankos taisyklės pamiršimas. Nors eismo intensyvumas miško ar atokesnių gyvenviečių keliukuose – mažesnis nei mieste, tačiau susidūrus su kliūtimi vairuotojai dažnai pasimeta dėl kur kas rečiau ten reguliuojamų ir ženklinamų sankryžų.

„Gyvendami miestuose iki kaulų smegenų esame pripratę prie šviesoforų, orientavimąsi kelyje palengvinančių kelio ženklų ir kelio ženklinimo, atrodytų, kitaip ir nebūna. Tad nestebina, kad dažnas vairuotojas šią taisyklę, kai nereguliuojamoje sankryžoje be pirmumą rodančių kelio ženklų būtina praleisti iš dešinės atvažiuojančią transporto priemonę, turbūt yra panaudojęs labai seniai. Dėl tokio neatidumo gali būti sugadinami ne tik automobiliai, bet tokio eismo įvykio metu gali nukentėti ir žmonės“, – karčią realybę primena R. Pocius.

Anot specialisto, kartais eismo įvykiai įvyksta vairuotojams užsižiūrėjus į GPS navigacijos įrenginius ar neteisingai įvertinus situaciją. Juk atokesniuose keliuose susiduriama su, atrodytų, kur kas lėtesnėmis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, traktoriais.

„Vairuotojai yra įsitikinę, kad spės pravažiuoti sankryžą pirmiau nei tam pirmumo teisę turinčios transporto priemonės. Toks dešinės rankos taisyklės nepaisymas, kai po ilgos dienos grybavimo ir uogavimo kur kas sunkiau įvertinti situaciją, išlaikyti reikiamą koncentraciją, gali sukelti itin skaudžias pasekmes“, – įspėja įmonės atstovas.

Keliones apkartina akmenys ir purvas

R. Pocius pabrėžia, kad dešinės rankos taisyklė taikoma tik lygiareikšmių kelių susikirtimo vietoje – kai žvyrkelis kertasi su asfaltuota dangą turinčiu keliu ir nėra kelio ženklų bei kelio ženklinimo, pirmenybę turi asfaltuota danga važiuojanti transporto priemonė. Su žvyro danga padengtais keliais susiję ir kiti pavojai, pavyzdžiui, nepasirinkus saugaus greičio ar nesaugiai manevruojant, galima pasijusti lyg važiuojant ant plikledžio su vasarinėmis padangomis.

„Į kritines situacijas galima patekti ir į automobilį atskriejus akmenukui iš po kito automobilio ratų – jis gali įskelti ar visiškai suskaldyti priekinį stiklą ir ne juokais išgąsdinti vairuotoją. Tuomet instinktyviai suktelėtas vairas ar nuspaustas stabdžių pedalas kartais sukelia avarines situacijas ar priverčia atsidurti griovyje. Tad svarbu ne tik laikytis saugaus atstumo, bet ir suprasti, kad tokią žalą daugeliu atvejų dengia tik transporto priemonių kasko draudimas, nes labai sunku įrodyti vairuotojo kaltę. Tad reikalauti žalos iš kito vairuotojo galima tik dėl neatsargaus jo elgesio kelyje su apie akmenukų pavojų ar kelio darbus įspėjančiais kelio ženklais, iš sunkvežimio pabirus akmenims ir panašiai“, – teigia pašnekovas.

Kartais ir patiems galima sulaukti kaltinimų akmenuotame kelyje apgadinus kitą automobilį, nesvarbu, ar tai būtų priekinis stiklas, žibintų gaubtai, kėbulo detalės. Kilus ginčui, patariama nieko nepasirašinėti dėl kaltės pripažinimo ir kviesti policijos pareigūnus.

R. Pocius akcentuoja, kad itin svarbu tinkamai įvertinti kelio dangą ir dėl užklimpimo pavojaus – juk ieškoti grybų tradiciškai keliaujama būtent palijus. Vairuotojai žino, kad ištikus nelaimei jiems visada gali pagelbėti paslauga „Pagalba kelyje“ – ji išsigelbėjimu tampa ne tik įklimpus, bet ir sugedus transporto priemonei, prakiurus padangai, praradus raktelius ar pasibaigus degalams. Tačiau norint gauti bet kuriuo paros metu suteikiamas paslaugas, būtina atitikti tam tikras sąlygas.

„Būtina atkreipti dėmesį į draudimo sutarties sąlygas – kokiais atvejais galima pasinaudoti „Pagalbos kelyje“ paslauga. Dažniausiai, apsidraudus kasko draudimu ši paslauga yra visapusiška. Yra atvejų, kai pagalba suteikiama tik įvykus avarijai. Jei transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skirtose teritorijose, bandoma pravažiuoti pažliugusiais laukais, „Pagalba kelyje“ paslauga nesuteikiama. Tad reikėtų atidžiai stebėti, kur keliaujama, atsargiai statyti automobilius pakelėse ir miško stovėjimo aikštelėse. Svarbiausia sprendimus itin gerai pasverti, nes vėliau grybai ir uogos gali gerokai pabrangti“, – pataria draudiko atstovas.