Gruževskis: daugiau žmonių mums reikia ne „Sodros“ sistemai išlaikyti, o tam, kad laimingai gyventume

Lietuva turi siekti, kad šalyje būtų daugiau gyventojų, tačiau daug svarbiau, kad gyvenimas Lietuvoje būtų kuo kokybiškesnis, sako profesorius Boguslavas Gruževskis.

„Mes turėjome daugiau nei 3 mln. [gyventojų], bet viską iššvaistėme. Koks skirtumas, kiek turėsime, jei nemokame tuo pasinaudoti. Jeigu Lietuvos ateitis ir toliau priklausys nuo atsitiktinių svyravimų, Lietuva neturės demografinės ateities. Aišku, po 100 metų čia bus nepriklausoma erdvė, kažkas čia bus, bet ar tai mus tenkins“, – pirmadienį renginyje „Kaip stabdysime depopuliaciją?“ kalbėjo B. Gruževskis.

Nepriklausomybės pradžioje Lietuvoje gyventojų skaičius pasiekė piką – 3,7 mln. Po to nuosekliai ėmė mažėti. 2012 m. pasiekė 3 mln., o 2023 m. – 2,86 mln.

Todėl, anot jo, pagrindinis tikslas neturėtų būti šalyje tik kuo didesnis gyventojų skaičius.

Mes turėjome daugiau nei 3 mln. [gyventojų], bet viską iššvaistėme. Koks skirtumas, kiek turėsime, jei nemokame tuo pasinaudoti.

„Didesnis šalies gyventojų skaičius nėra absoliuti vertė. Pirmiausia turime siekti ir akcentuoti gyvenimo kokybę ir žmogiškojo kapitalo panaudojimo efektyvumą“, – pabrėžia profesorius.

Daugiau žmonių valstybėje, anot B. Gruževskio, reikia ne tam, kad jie mokėtų „Sodros“ įmokas ir gelbėtų socialinės apsaugos sistemą.

„O tam, kad žmonės laimingai gyventų, džiugintų savo tėvus ir šlovintų savo tėvynę, kuri užtikrino sąlygas, kad jie gimtų ir tinkamai suformuotų savo žmogiškąjį kapitalą“, – mano profesorius.

Demografinės prognozės daug prastesnės

Vis dėlto B. Gruževskis neneigia, kad reikia spręsti demografines problemas, mat Lietuvos demografijos ateities prognozės yra labai prastos.

„Eurostat“ prognozuoja, kad 2030 m. Lietuvoje gyvens jau tik 2,4 mln. gyventojų, o 2045 m. – 2 mln.

„Dabar skaičiuojama, kad 2050 metais 1,8 žmonių išlaikys vieną pensininką. Tačiau tai yra per daug optimistinė prognozė. Vienas dirbantysis išlaikys vieną pensininką. Todėl, kalbant apie naštą ateityje, ji bus daug didesnė“, – sako profesorius.

Kartu jis įvardija ir priemones, kodėl gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja. Pirmoji problema – Lietuvos darbo rinkos nepatrauklumas: „65 proc. žmonių, kurie išvyko iš Lietuvos, tai padarė dėl ekonominių priežasčių. Ar galėjo būti kitaip? Aišku, galėjo.“

Kitos mažėjančios Lietuvos problemos – migracijos politikos trūkumas, demografinės politikos fragmentiškumas.

„Mes daug darome, pas mus geriausia pasaulyje motinos ir vaikystės apsaugos sistema. Mes gerai dirbame, tačiau fragmentiškai“, – pabrėžia B. Gruževskis.

Visgi svarbiausia problema ta, kad per 20 metų Lietuva nesugebėjo sukurti valstybės valdymo konsoliduojančio centro. „Viskas pas mus vyksta nuo kadencijos iki kadencijos“, – teigia profesorius.

Didesnis gimstamumas Lietuvos neišgelbės

B. Gruževskis įvardija ir priemones, kaip reikėtų gerinti demografinę Lietuvos situaciją.

Jo teigimu, daug kas mano, jog, siekiant padidinti gyventojų skaičių, užtenka gimdyti daugiau vaikų: „Pagrindas yra moterys, kurios galėtų tuos vaikus gimdyti. Tačiau jei mes nuo kitų metų turėtume po 3 vaikus šeimoje, tai situacijos jau nepakeis, nes bendras moterų skaičius yra per mažas“, – akcentuoja B. Gruževskis.

Jei mes nuo kitų metų turėtume po 3 vaikus šeimoje, tai situacijos jau nepakeis, nes bendras moterų skaičius yra per mažas.

Vienas iš darbdavių siūlymų – darbo jėgos įsivežimas. Trumpalaikėje perspektyvoje pigios darbo jėgos įsivežimas, anot profesoriaus, nėra problema.

„Trumpalaikėje perspektyvoje, jeigu yra užsakymai, aiški ir skaidri sistema, nebijokime pigios darbo jėgos. Jei reikia pastatyti namus, pagaminti produkciją, darykime tai. (...) Bet 10–15 metų laikotarpyje mes neturime toleruoti tokios politikos. Turime ją riboti. Mums nereikia pigių darbo vietų, mums reikia didelių pajamų darbo vietų, nes su pigia darbo jėga mes tikrai nesubalansuosime „Sodros“ sistemos“, – pabrėžia profesorius.

Siekiant gerinti demografinę situaciją Lietuvoje turi veikti centralizuotas demografinės politikos valdymas. Taip pat reikia sistemizuoti imigracijos politiką.

„Nereikia, kad darbdavys pats važinėtų po Aziją ir ieškotų žmonių. Turime Užsienio reikalų ministeriją, pagalvokime, gal galima viską daryti centralizuotai, kad darbdavys žinotų, kur kreiptis“, – svarsto profesorius.

Lietuvoje reikia kryptingai formuoti antiimigracines nuostatas bendrojo ugdymo mokykloje ir ugdyti karjeros valdymo kompetencijas: „Kad nebūtų taip, kad dvyliktoje klasėje 30 proc. mokinių norėtų išvažiuoti dirbti į užsienį. Ką daro mokykla tuos 12 metų?“

Sprendžiat demografines problemas šalyje privalu turėti reemigracijos skatinimo ir talentų pritraukimo priemones, didinti neįgaliųjų bei vyresnio amžiaus žmonių įtraukimą į darbo rinką.

„Šiandien dar turime galimybes tinkamai suvaldyti neigiamus demografinius procesus bei jų įtaką darbo rinkai ir šalies socialinei raidai. Jeigu stovėsime vietoje, ateityje tų galimybių bus vis mažiau“, – tikina profesorius.