Gripo sezono kaina: kodėl už neišskiepytas vakcinas sąskaitų sulaukia gydymo įstaigos?

Aiškėja, kad pasibaigus gripo sezonui, už valstybės lėšomis įsigytas ir nepanaudotas gripo vakcinas Valstybinė ligonių kasa (VLK) gydymo įstaigoms skirs baudas – mat tai laikoma žala valstybės biudžetui. LRT RADIJO kalbinta Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Jurga Dūdienė sako nesuprantanti, kodėl ši našta tenka tik gydymo įstaigoms – juk šioms nuspėti norinčiųjų skiepytis skaičių tas pats, kas burti iš kavos tirščių.

Kaltina gydymo įstaigas skaičiuojant neatsakingai

Šiam gripo sezonui skirtas vakcinas VLK įsigijo vasarį. Už daugiau nei 1,5 mln. eurų įstaiga nupirko per 200 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių, kurios rugsėjo pabaigoje buvo išdalintos Lietuvos gydymo įstaigoms. Lyginant su praėjusiu sezonu, šiemet gripo vakcinų įsigyta beveik 60 tūkst. dozių mažiau.

Kaip LRT RADIJUI aiškina VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartienė, gripo vakcinų poreikį VLK kasmet nurodo pačios gydymo įstaigos. Jos apskaičiuoja, kiek vakcinų prireiks kitą sezoną paskiepyti pacientus. Šiais metais tą padaryti įstaigos turėjo iki gruodžio 1 d.

Anot specialistės, kitais metais gripo vakcinų planuojama įsigyti šiek tiek mažiau nei šiemet, tačiau šiuo metu skaičiai dar tikrinami. Kaip teigia L. Reinartienė, vakcinos perkamos bus jau po Naujųjų, „kiek galima anksčiau, tam, kad gamintojai galėtų suplanuoti ir pagaminti Lietuvai reikalingą kiekį“.

Paklausta, dėl kokių priežasčių, jos nuomone, gydymo įstaigos kitais metais prognozuoja mažesnį vakcinų poreikį, VLK atstovė sako – „matyt, įsivertino pacientų norus, nuotaikas, nuomones ir panašiai“.

VLK užsakomos vakcinos yra skirtos tiek pacientams, tiek gydymo įstaigų darbuotojams. Jos įsigyjamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Jeigu gydymo įstaiga per gripo sezoną visų savo užsakytų vakcinų nesunaudoja, likusias tenka išpilti, o tai reiškia, kad buvo padaryta žala PSDF biudžetui. Šią žalą atlyginti tenka pačiai gydymo įstaigai.

Kaip teigia VLK specialistė L. Reinartienė, sumą, kurią turės sumokėti gydymo įstaiga, diktuoja tik pati vakcinos kaina – tai yra suma, kurią iš PSDF biudžeto sumokėjo VLK. Jos tikinimu, kaina tikrai nėra keičiama atsižvelgiant į tai, kokias pajamas gydymo įstaiga galėjo gauti iš vakcinavimo, kai gyventojai už skiepus susimoka patys.

Kiek vakcinų tą sezoną lieka nepanaudotų, L. Reinartienės aiškinimu, nurodo pačios gydymo įstaigos. Tokių duomenų, anot jos, įstaigos nėra linkusios slėpti. „Praėjusiais metais buvo surinkti duomenys iš visų gydymo įstaigų ir tikrai labai nemaža dalis įstaigų nurodė, kiek jos yra panaudojusios ir kiek joms yra likę“, – tvirtina ji.

Pašnekovė LRT RADIJĄ raštu informavo, jog praėjusį sezoną buvo nepanaudota apie 60 tūkst. vakcinų nuo gripo. Kaip aiškina L. Reinartienė, tai yra „tikrai labai nemaža dalis“, o gydymo įstaigos nurodė įvairiausių to priežasčių, pavyzdžiui, skiepijimą nuo COVID-19 ar pacientų nenorą lankytis gydymo įstaigose.

Anot specialistės, tai, kad gydymo įstaiga neišnaudojo visų vakcinų, nereiškia, jog ji kitą gripo sezoną jų turės užsisakyti mažiau. „Gydymo įstaiga galbūt kaip tik kitais metais aktyviau ragins žmones skiepytis ir suskiepys viską, ką užsisakė“, – teigia moteris.

Paklausta, kodėl sąskaitos už nepanaudotas vakcinas yra pateikiamos gydymo įstaigoms, nors už jas mokama iš PSDF biudžeto, L. Reinartienė atsako – tas biudžetas yra visų pacientų, reiškia, gydymo įstaigos išeikvoja žmonių pinigus.

„Reikia suprasti, kad jeigu gydymo įstaiga užsisakė vakcinų neatsakingai skaičiuodama arba dar dėl kažkokių kitokių priežasčių ir nesunaudojo jų, tai reiškia, kad yra nuostolis visiems žmonėms. Juk už tą sumą, kuri būtų likusi PSDF biudžete, būtų galima įsigyti vaistų ar dar kažko. Juk visi suprantame, kad tai nėra nesibaigiančios lėšos, (...) jos turi būti naudojamos efektyviai. Juk ne tam perkamos vakcinos, kad jos būtų nurašomos, išpilamos“, – dėsto VLK atstovė.

Nuspėti vakcinų skaičių – burti iš kavos tirščių

Per pastaruosius 2 metus sergamumo gripu rodikliai buvo nusileidę į neregėtas žemumas. 2018 m. sergančiųjų buvo netoli 60 tūkst., 2020 m. šis skaičius tesiekė 16 tūkst., o 2021 m. nukrito ir iki 6 tūkst. Krentant sergamumui kartu traukėsi ir norinčių skiepytis skaičius. Pavyzdžiui, per praėjusį sezoną nuo gripo pasiskiepijo vos 8 proc. populiacijos.

LRT RADIJO kalbinta Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Jurga Dūdienė pasakoja – šiemet jos pacientai nuo gripo skiepijasi tikrai ne taip aktyviai, kaip anksčiau. Gydytojos teigimu, tam įtakos galėjo turėti ankstesnis pandeminis laikotarpis, kuomet sergamumas gripu buvo smarkiai sumažėjęs dėl taikomų prevencinių priemonių nuo COVID-19.

„Galbūt galvojo, kad ir šiemet bus mažiau to gripo. O čia, kaip tyčia, (...) visi peršalimo ligas sukeliantys virusai dabar gerokai aktyvesni, nes pagaliau galėjo pasireikšti. Tikrai pastebime atmestinumą dėl kaukių dėvėjimo, (...) žmonės mažiau dezinfekuoja rankas, todėl plitimas yra tikrai drastiškai padidėjęs“, – tvirtina J. Dūdienė.

Gydymo įstaigai, kurioje dirba pašnekovė, dėl netikėtai sumažėjusio norinčiųjų skiepytis skaičiaus, tikėtina, liks nepanaudotų vakcinų. Už tai įstaigai tektų sumokėti baudą.

„Kad bus mažiau norinčių skiepytis, na, tikrai negalėjome numanyti. Tai šiek tiek vakcinų tikrai gali likti. Ankstesniaisiais metais mūsų įstaigoje, Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centre, buvo labai aiški tendencija – pasiskiepydavo vis didesnis skaičius pacientų ir mes vis didesnį kiekį vakcinų ir užsakydavome į priekį, nes kai jau pritrūkdavome vakcinų, vis susilaukdavome tokio paburbėjimo“, – dėsto gydytoja.

Jos teigimu, numatyti į ateitį, kiek pacientų kitą sezoną norės pasiskiepyti, prilygsta būrimui iš kavos tirščių. Paklausta, kodėl piniginės baudos už neišskiepytas vakcinas pateikiamos gydymo įstaigoms, J. Dūdienė atsakymo tikina neturinti.

„Sunku pasakyti, kodėl vien tiktai gydymo įstaigos turi prisiimti šitą naštą, nes piktybiškai nepaskiepyti ir tiesiog nepanaudoti tų vakcinų niekas nesistengia“, – teigia ji.

Ar labai skaudžios bus baudos, kurias gydymo įstaigos gaus dėl nepanaudotų vakcinų, anot J. Dūdienės, priklauso nuo tų įstaigų dydžio. Jos žiniomis, viena maža gydymo įstaiga už 30 nepanaudotų vakcinų gavo baudą, siekiančią 80 eurų.

„Bauda už vieną išpiltą vakciną nėra didelė, bet jeigu yra didesni kiekiai neišskiepytų ir išpiltų vakcinų, tai, be abejo, išlaidų susidaro“, – sako specialistė.

Moteris teigia, kad likusios neišskiepytos vakcinos bus utilizuojamos pasibaigus jų galiojimo terminui, t.y., pavasarį, praėjus gripo sezonui. Kitais metais, pasak J. Dūdienės, šios vakcinos jau būtų neveiksmingos.

LRT RADIJO paklaustas, kodėl gripo vakcinų gamintojai rinkai tiekia tik metus galiojančius skiepus, virusologas profesorius Saulius Čaplinskas aiškina – kiekvienais metais vis nauja gripo vakcina kuriama todėl, nes gripo virusai yra labai nepastovūs, maišosi tarpusavyje ir nuolat keičiasi.

„Pirmas ir pagrindinis pasaulio mokslininkų uždavinys ir yra atspėti, koks tas gripo virusas gali ateiti į vieną ar kitą teritoriją. (...) Esmė yra ta, kad reikia stengtis nustatyti, kiek virusas pakito ir kokią vakciną pagaminti tam konkrečiam sezonui“, – tvirtina profesorius.

Pasak virusologo, kol kas sukurti universalios vakcinos, efektyvios prieš visas gripo viruso padermes, nepavyksta. Dėl to kiekvienais metais vakcina atnaujinama pagal tuo metu vyraujančią konkrečią atmainą.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.