Gegužės 1-ąją demonstracijose visame pasaulyje kalbėta ne vien apie darbuotojų teises

Reikšdami tokį nepasitenkinimą, kokio pasaulis nematė nuo laikų prieš COVID-19 pandemiją, demonstrantai pirmadienį išėjo į miestų gatves paminėti Tarptautinės darbo dienos.

Prancūzijos profesinės sąjungos reikalavo prezidento atšaukti pensinio amžiaus padidinimą, Pietų Korėjoje buvo reikalaujama didesnių atlyginimų. Ispanijoje teisininkai reikalavo teisės pasiimti laisvų dienų, o ekonominės krizės apimtame Libane protestavo namų pagalbininkais dirbantys migrantai.

Nors Gegužės 1-oji visame pasaulyje minima kaip darbuotojų teisių diena, šiemet per mitingus kalbėta ir kitais opiais klausimais. Klimato aktyvistai dažais apipurškė „Louis Vuitton“ muziejų Paryžiuje, o Vokietijoje protestuota prieš moterų ir LGBTQ+ žmonių patiriamą smurtą.

Pakistane Gegužės 1-osios nebuvo galima minėti gatvėse, o Turkijoje šią dieną lydi politinė įtampa. Abiejose šiose valstybėse rengiamasi svarbiems rinkimams.

Rusijos karas Ukrainoje užtemdė kuklesnius renginius Maskvoje.

Azijoje prasiveržė trejus metus dėl pandemijos slopintas apmaudas - šiemet Gegužės 1-osios renginiuose dalyvavo daugiau žmonių nei ankstesniais metais. Daugelyje šalių aktyvistai teigia, kad vyriausybės turėtų labiau stengtis pagerinti darbuotojų gyvenimą.

Grėsmė darbuotojų teisėms?

Demonstracijose visoje Prancūzijoje dalyvavo tūkstančiai žmonių, o profesinės sąjungos tikisi, kad jos buvo didžiausios pastaraisiais metais. Išeiti į gatves žmones paskatino neseniai priimtas prezidento Emmanuelio Macrono sprendimas pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų. Organizatoriai pensijų reformą laiko grėsme sunkiai iškovotoms darbuotojų teisėms, o E. Macronas tvirtina, kad visuomenei senstant toks žingsnis yra ekonomiškai būtinas.

Mėnesius trunkantis protestų judėjimas rodo, kad darbuotojai viliasi kitokio elgesio su jais, pirmadienį per demonstraciją Paryžiuje sakė įtakingos nuosaikios profesinės sąjungos CFDT vadovas Laurent'as Berger.

Nors demonstrantai atrodė daugiausia taikūs, Paryžiuje policija sulaikė 22 žmones, o Lione, kur pradėta daužyti bankų langus ir niokoti kitą turtą, protestuotojai buvo vaikomi ašarinėmis dujomis. Prancūzijos policija sulaukė kritikos dėl to, kad kai kuriuose miestuose neramumams filmuoti pasitelkė dronus.

Prie demonstracijų įvairiuose šalies miestuose prisijungė aplinkosaugos aktyvistai ir kitos grupės - kovojančios už ekonominį teisingumą ar tiesiog besipiktinančios E. Macronu ir verslui palankia vyriausybe. Prisidėjo ir aktyvistai, nepritariantys 2024 metų Paryžiaus olimpiadai ir jos poveikiui visuomenei bei aplinkai.