Garsiai metalo klausantis karybos ekspertas Antanaitis automobilį pasirinko neatsitiktinai: „Tas istorinis užtaisas man yra labai svarbus“

Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis naujoje portalo rubrikoje LRT VAIRAS sakė, kad, važiuodamas automobiliu, garsiai klausosi metalo muzikos. Pašnekovas atskleidė, kad pirmasis automobilis – raudonas „golfas“ – buvo įsigytas tikslingai, nes tokia mašina labai patiko jo būsimai žmonai.

– Kuo kasdieniuose darbuose Jums yra svarbus automobilis?

– Automobilis man asmeniškai yra tiesiog transporto priemonė, bet aš jai turiu tam tikrų reikalavimų. Visų pirma, mašina turi būti saugi, nes tai man yra labai svarbu. Prisipažinsiu, nemėgstu vairuoti, man žymiai patogiau sėdėti ant galinės sėdynės.

– Kokius kriterijus turi papildomai atitikti automobilis, kad jis Jums būtų saugus?

– Saugus automobilis yra toks, kuris yra gana didelių gabaritų, ne mažiukas, kad avarijos atveju jis turėtų pakankamai dideles deformacijos zonas. Be to, kad, įvykus dideliam ar negeram įvykiui, aš galėčiau su tuo automobiliu važiuoti per vietovę, per kurią nėra lengva važiuoti. Jis būtinai turi būti varomas visais ratais, arba visureigis, arba plentinis visureigis. Tokie reikalavimai apibrėžia mano automobilio pasirinkimą.

– Kokį automobilį vairuojate pastaruoju metu?

– Šiuo metu aš vairuoju „Jeep Wrangler“. Jis yra estetiškas (tai man labai svarbu), turi dviejų litrų benzininį variklį, kuris yra papildomas, nes tai hibridinė mašina, jos baterijas aš galiu įkrauti ir iš tinklo. „Jeep Wrangler“ yra viena iš nedaugelio klasikinių mašinų, tokių kaip „Mercedes-Benz“ G klasė, VW vabalas, „Fiat 500“.

Mano automobilis, kaip ir visa tos markės automobilių serija, turi istoriją. Per Antrąjį pasaulinį karą pirmasis „Jeep“ atsirado JAV kariuomenėje. Būtent tas istorinis užtaisas man yra labai svarbus.

– Kiek metų jau vairuojate?

– Aš teises gavau 1995 metais, tačiau realiai vairuoti pradėjau, ko gero, 1997 metais. Mano pirmoji mašina buvo iš tėvo paimtas toks visas supuvęs „Passat“. Pati pirma mašina, kurią sugebėjau nusipirkti už savo pinigus, buvo raudonas golfas. Nusipirkau, nes mano būsimai žmonai labai patikdavo būtent raudoni golfai.

– Kaip sekėsi tais laikais laikyti vairavimo egzaminus?

– Vairuoti mokiausi su senu moskvičiumi, tai buvo siaubinga mašina, nors Sovietų Sąjungoje buvo laikoma kaip šiek tiek aukštesnio lygio. Buvo siaubinga vairuoti, valdyti mašiną. Vilniaus gatvės tada dar nebuvo tokios pilnos. Mokiausi žiemą, Vilniaus gatvės buvo nevalytos, moskvičiaus padangos taip pat nebuvo tokios, kokios turi būti. Nors tada atrodė normalu, tačiau, pasižiūrėjus iš retrospektyvos, buvo kažkokie absurdo laikai.

– Kokių smagių situacijų prisimenate iš kelionių automobiliu?

– Tarnavau Irake, viena iš mūsų pramogų buvo nuvažiuoti kur nors su mašina, sustoti ir stebėti. Su kolegomis, su kuriais tarnavome, [turėjome] paimti mašiną, nuvažiuoti prie karinio aerodromo, paimti „Coca-Colos“ ir užkandžių, tiesiog sėdėti mašinoje ir stebėti, kaip kyla, leidžiasi lėktuvai.

– Kada paskutinį kartą gavote baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą?

– Esu gavęs baudų. Paskutinė bauda buvo už statymą rezervuotoje vietoje, ten nebuvo galima statyti. Tai ta bauda buvo šį pavasarį, be abejo, ji yra sumokėta.

– Ar ko nors klausotės, kai vairuojate automobilį?

– Tai priklauso nuo situacijos, dažniausiai klausau metalo per „Spotify“ ir stengiuosi garsiai klausytis, nes man patinka garsus metalas, o ne jo šnabždesiai. Kai man įgrysta, aš tiesiog išjungiu ir važiuoju tyloje, tada labai gerai susidėlioja mintys ir tada vėl toliau galiu klausytis metalo. Paprastai mano automobilyje nuolat groja metalas, tyla būna gana retai – tada, kai man reikia priimti kokį nors sprendimą, apgalvoti, bet tyla ilgai netrunka – metalas valdo.