Funikulierius ir keltuvus norima pripažinti viešuoju transportu – žadama daugiau patogumų keleiviams

Funikulierius ir keltuvus siūloma pripažinti keleivinėmis transporto priemonėmis, o jų trasas – viešojo susisiekimo maršrutais. Siūlymo iniciatoriai sako, tai leistų padidinti susisiekimo tinklą, plačiau naudoti bendrą viešojo transporto bilieto sistemą.

Žaliakalnio funikulierius yra vienas seniausių keltuvų veikiančių Europoje. Dabar jis dirba nuo pusės aštuntos iki pusės šešių tik darbo dienomis. Bilietas kainuoja eurą. Skaičiuojama, kad per metus funikulieriumi važiuoja 15 tūkst. žmonių.

Į kultūros vertybių sąrašą įtrauktas funikulierius priklauso bendrovei „Kauno liftai“. Kelionė į kalną juo trunka mažiau nei dvi minutes. Pajamos iš bilietų išlaikymo sąnaudų nepadengia.

„Kai buvo minimali alga kelis kartus mažesnė ir kai elektros energija kainavo daug kartų mažiau, gal tris kartus mažiau, tada daugmaž be pelno padengdavome, dabar šiuo metu toli gražu“, – LRT TELEVIZIJAI sako Juozas Guzavičius, „Kauno liftų“ direktorius.

Seime svarstomos įstatymų pataisos. Funikulierius, kabamųjų lynų keltuvus siūloma pripažinti keleivinėmis transporto priemonėmis.

„Čekijoje sostinėje Prahoje funikulieriai yra integruoti į bendrą visą miesto transportą, ten yra bendra bilietų sistema, kas susiję su troleibusais metro, priemiestiniais traukiniais. Ir tai funkcionuoja kaip viename modulyje, tai yra žymiai patogiau“, – kalba Seimo narys Romualdas Vaitkus.

Į Aleksoto kalną kylant funikulieriumi, kurį valdo „Kauno autobusai“, jau ir dabar tinka miesto transporto bilietai.

Tačiau kol kas, pavyzdžiui, iš troleibuso persėsti į funikulierių ir nepirkti naujo bilieto nėra galimybių. Skiriasi apskaita. Funikulieriaus bilietui taikomas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis, autobuso ar troleibuso – 9. Anot „Kauno autobusų“, įstatymų pakeitimai galimybes keleiviams išplėstų.

„Bus įmanoma persėsti, bus įmanoma matyti komposteryje bilietą, viskas tas pats kaip autobuse, dabar nesimato, nesimato ant komposterio“, – aiškina „Kauno autobusų“ eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis.

Privatūs funikulierių valdytojai Seime svarstomus siūlymus vertina atsargiau. „Labai daug dar išspręsti klausimų vis dėlto, kas padengs išlaidas. <...> Jeigu sąlygos bus panašios arba geresnės, mes sutiksim, kodėl gi ne“, – tikina J. Guzavičius.

Jei įstatymas būtų priimtas, kol kas jis galiotų tik keturiems įrenginiams. Dabar Lietuvoje yra trys funikulieriai: vienas Vilniuje, du Kaune, bei vienas kabamųjų lynų keleivinis keltuvas Druskininkuose. Įstatymo pakeitimo iniciatoriai svarsto, kad tokių transporto priemonių gali daugėti.

„Kažkada tai buvo lyninis keltas per Nerį, tai čia tokių privačių iniciatyvų gali atsirasti ir jos būtų tik sveikintinos“, – dėsto R. Vaitkus.

Siūlomos Kelių transporto kodekso pataisos, jei Seimas joms pritartų, turėtų įsigalioti nuo kitų metų.