Europos Komisija: Vidurio ir Vakarų Lietuva patiria didžiausius darbingų žmonių praradimus Europos Sąjungoje

Europos Komisija skelbia, kad Lietuvos regionuose darbo jėgos mažėja kone sparčiausiai Europoje. Sociologai sako, kad procesas visiškai natūralus, visame pasaulyje žmonės migruoja į didesnius miestus, kraustosi ten, kur gauna didesnes algas ir geresnes sąlygas. Vis dėlto norint sumažinti regioninę atskirtį reikalingos labai didelės investicijos. Investuoti į atskirties mažinimo projektus jau šiemet ketina ir pati Europos Komisija.

Tame pačiame kaime Panevėžio rajone – du skirtingi požiūriai.

„Ūkiškai gyvenam, mišką turim – nieko netrūksta“, – sako vieni.

„O ką veikt kaime žmonėms? Aš mieste dirbu“, – sako kiti.

„Žiūrėkit – vakaras, Kultūros centras visu pajėgumu iki 22 val šviečia, sporto salė iki 21-22 val. visu pajėgumu šviečia“, – rodė Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.

„Tas priežastis galima surašyt ant jaučio odos ir tai ne viskas tilptų. Atrodo, mūsų manymu, padaryta maksimaliai pakankamai, kad būtų ta jūsų minima problema sprendžiama, bet panacėjos mes neturim“, – aiškino Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Europos Komisija šią savaitę paskelbė, kad Vidurio ir Vakarų Lietuva – vienas iš kelių Europos Sąjungos regionų, kurie susiduria su intensyviausia jaunimo ir kvalifikuotos darbo jėgos emigracija.

Vidurio ir Vakarų Lietuva – didžioji šalies dalis – viskas, išskyrus Vilnių ir jį supančias savivaldybes.

„Matyti tas dviejų Lietuvų paveikslas labai aiškiai – Vilniaus regione jokių problemų nėra, jis yra išskirtas kaip traukos objektas, o Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionas susiduria su labai dideliais iššūkiais“, – paaiškino eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Apie regionų atskirtį, dvi Lietuvas ir kaimų tuštėjimą kalbama seniai. Šiuo metu gyventojų statistiką kiek paveikė atvykę ukrainiečiai, bet pernai skelbto gyventojų surašymo duomenys parodė, kad gyventojų skaičius per dešimtmetį padidėjo tik 6 savivaldybėse – didžiuosiuose miestuose, aplink juos bei pajūryje. Kitur mažėjo. Kai kuriose nedidelėse savivaldybėse – net penktadaliu.

„Ar galima stabdyti šitą procesą, kaip nors jį valdyti? Iš esmės – ne, tai natūralūs procesai, pasaulio patirtis rodo, kad tai vyksta visose pasaulio šalyse. Jei pasakysit, kad labai reikia, aš pasakysiu – kad tikrai galima“, – kalbėjo Socialinių tyrimų centro vadovas prof. Boguslavas Gruževskis.

Tačiau, anot B. Gruževskio, tai itin brangiai kainuoja.

„Šitam pasipriešinti reikia dvigubai trigubai daugiau investuoti, negu natūraliai procesą palaikyti“, – sako B. Gruževskis.

Jis mano, kad reikia pakeisti teisinę aplinką, numatyti dosnią finansinę paramą tiek žmonėms, tiek verslui, investicinė politika turi būti ilgalaikė, taip pat reikia skatinti verslo interesus kurtis regionuose.

Savivaldybės aiškina, kad jų ištekliai pritraukti investicijų – riboti.

„Mes turim 3 instrumentus – 3 mokesčius: galim atleist nuo žemės, žemės nuomos ir NT mokesčio, gal infrastruktūros mokestis, bet rimtų realių paskatų, tų meduolių ar morkų, mes nelabai turim“, – įsitikinęs Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Kai kuriems pavyksta. Airijos maisto technologijų bendrovė ketina investuoti 250 milijonų į augalinių baltymų gamyklą Akmenėje, kas, tikimasi, sukurs šimtus naujų darbo vietų. Prieš kelerius metus čia įsikūrė ir Vakarų medienos grupės gamykla.

„VMG LEZ‘e įsikūrusių darbo užmokestis net didesnis nei Klaipėdoje, nes turi pritraukti žmones“, – paaiškino Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Akmenės meras sako, kad jo strategija – dirbti kartu su investuotojais: paruošti regioną taip, kad verslininkams būtų patogu.

„Ta LEZ infrastuktūra, privažiavimo keliai, dujų, elektros, geležinkelių klausimai sukelia visai teritorijai patrauklumą“, – sakė V. Mitrofanovas.

Viso to reikia, kad ateitų darbo vietas kuriantis verslas, bet vien darbas, anot sociologų, nelemia žmonių migracijos į regionus.

„Poliklinikos, tos uždaromos ligoninės, kai reikia skubios medicinos pagalbos, prieinamumas, atrodo elementarūs dalykai“, – vardijo VU filosofijos fakulteto docentė dr. Rūta Žiliukaitė.

Bet čia vėl užsisuka uždaras ratas – tam, kad regionai galėtų teikti kokybiškas viešąsias paslaugas, turi pritraukti medikų, mokytojų, bet jie nebūtinai norės važiuoti į ištuštėjusį regioną.

„Žmonėms reikia ir darbo, bet jis nebūtinai turi būti regionuose – tai ko jiems reikia: turėti mobilumo galimybes“, – aiškino R. Žiliukaitė.

Sociologai sako, kad regionai turi pliusų, bet savęs nereklamuoja taip, kaip galėtų.

„Reikia nepamiršti, kad Lietuva yra geografiškai maža šalis ir tie atstumai tikrai įveikiami, gal kartais to pozicionavimo trūksta, išryškinant savivaldybių privalumus, ar bandant kalbėti su verslininkais“, – aiškino VDU Sociologijos katedros docentė dr. Jurga Bučaitė-Vilkė.

Jei migracija iš regionų į didžiuosius miestus ar užsienį – natūralus procesas, gal jo nereikia ir stabdyti? Ekspertai sako, tokiu atveju socialinės problemos nedings, tik persikels kitur.

„Mes galime iš tiesų galvoti apie miestų plėtrą, bet vis tiek bus reikalingos didelės investicijos, nes tai irgi kurs daug problemų, tik šįkart jau mieste“, – įsitikinusi R. Žiliukaitė.

„Čia jau politinė valia, dėl ko tai daryt, ar nedaryt, nes natūraliai laisvos rinkos mechanizmai stumia žmogų prie didesnių pajamų“, – sakė B. Gruževskis.

Apie regionų bėdas prabilusi Europos Komisija ketina finansuoti ir tų bėdų sprendimą.

Komisija skaičiuoja, kad nuo 2015 iki 2020 metų dėl įvairių priežasčių darbingo amžiaus žmonių Europos Sąjungos šalyse sumažėjo trimis su puse milijono. Prognozuojama, kad iki 2050 metų jų sumažės dar 35 milijonais. Tai labiausiai paveiks regionus.

„Per 2023-iuosius bus pasiūlytas mechanizmas, regionams bus paruoštos individualios strategijos dėl talentų pritraukimo ir išlaikymo, bus skirtas tikslinis finansavimas, atkreipiant dėmesį į regionų stipriausias vietas“, – patikino eurokomisaras V. Sinkevičius.

Sociologai pastebi ir naują tendenciją: atsiranda vis daugiau jaunų žmonių, kurie keliasi į regionus dėl gamtos, pigesnio pragyvenimo, ir iš ten dirba nuotoliu. Tačiau, palyginti su išvykstančiųjų mastais, tokių – vienas kitas.