Europa atsikrato rusiškų dujų priklausomybės, tačiau sunkiausia gali būti ne ši, o kita žiema

Rugsėjį Europa iš Rusijos įsigijo tik 9 proc. dujų nuo viso dujų srauto. Nors rusiškų dujų srautai mažėja, saugyklas Europai užpildyti pavyko, todėl šią žiemą dujų užteks. Tačiau dėl kitos žiemos skamba pavojaus varpai.

Lietuvos energetikos agentūros Energetikos saugomo projektų vadovas Petras Katinas sako, kad rusiškų dujų srautas į Europą yra labai sumažėjęs ir kol kas dujos į Europa patenka dviem vis dar veikiančiais dujotiekiais.

„Rugsėjo mėnesį turime tik du dujotiekius, kuriais tenka rusiškos dujos į Europą. Tai „Turkstream“ ir tranzitu, kuris eina per Ukrainą. (...) Tačiau, kalbant apie šiuos vamzdynus, yra rizikų, kad Rusija galėtų nutraukti dujų tiekimą ir jais. Taip yra todėl, kad prasidėjo teisiniai ginčai tarp „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“, antra – dėl ES sankcijų „Turkstream“ operatoriui buvo atimta eksporto licencija“, – sako P. Katinas.

Ekspertas pastebi, kad rusiškų dujų srautas į Europą mažėja pastaruosius kelis mėnesius. Pavyzdžiui, rugsėjį Rusija į Europą perdavė tik 9 proc. dujų nuo viso dujų kiekio, patekusio į Europą. Didžioji dalis dujų į Europą atkeliavo iš Norvegijos – 36 proc., Alžyro – 11 proc., SGD terminalų – 44 proc.

„Rusija per pastaruosius 6 mėnesius sumažino dujų tiekimą į Europą 17 proc. Tačiau turėjome dujų srautus, kurie kompensavo šitą tiekimą Europai. Tai buvo Norvegija, kuri buvo didžiausia kompensuotoja“, – pažymi P. Katinas.

Dujų kainos stabilizavosi

Spalio 1 d. Europos saugyklų užpildymas siekė 89 proc. o dėl užpildytų dujų saugyklų ir sumažėjusio vartojimo, dujų kaina rinkoje mažėja.

„Nors ir „Nord stream 1“ nebeveikia, dujų rinka nebereaguoja taip jautriai į Rusijos energetinį šantažą. Tai yra įrodymas, kad Europa sunkiai, tačiau eina nuo rusiškų dujų priklausomybės“, – pabrėžia P. Katinas.

Dujų rinka nebereaguoja taip jautriai į Rusijos energetinį šantažą. Tai yra įrodymas, kad Europa sunkiai, tačiau eina nuo rusiškų dujų priklausomybės.

P. Katinas.

Jis pažymi, kad rinkos nebesitiki dujų kainų šuolių ir jos turėtų stabilizuotis.

„Artimiausiu metu dujų prekybiniai didelių kainų šuolių neprognozuoja, o iki 2021 m. žiemos lygio, kada kaina siekė 47 Eur/MWh, turėtume sugrįžti 2026 m.“, – sako ekspertas.

Kitų metų žiema gali būti sudėtingesnė

Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys pažymi, jog pasigirsta nuogąstavimų, kad kita žiema Europai gali būti daug sudėtingesne. Nuogąstavimai nėra laužti iš piršto, mat kitą žiemą gali nepavykti visiškai užpildyti dujų saugyklų.

Įprastai Europos dujų saugyklos šildymo sezonui pradedamos pildyti pavasarį. Tačiau dujų saugyklos pildomos ne nuo nulinio lygio, o nuo 30 proc., ar aukštesnio užpildymo lygio.

V. Poderys sako, kad kitąmet pavasarį, kada reikės pradėti pildyti saugyklas, jų lygis gali būti ir nulinis, todėl užpildyti saugyklą 2023–2024 m. žiemai gali nepavykti.

Eksperto teigimu, kokio sudėtingumo bus dar kitų metų šildymo sezonas priklausys nuo šios žiemos oro temperatūros.

„Daug kas priklauso nuo to, ar ši žiema bus šalta. Nuo to priklausys ar požeminių saugyklų lygmuo bus arti nulio, ar ne. (...) Kitas dalykas – Europa yra tarp turtingųjų regiono šalių, ji galėtų nesunkiai nusipirkti dujų rinkose pasiūlydama didesnę kainą, nei kitos perkančios šalys. Tačiau kol kas nėra tiek infrastruktūros priimti reikiamo dujų kiekio, o ji atsiras tik 2024–2025 m.“, – pažymi V. Poderys.

Jeigu Europa gyventų tik iš saugyklose esančių dujų, jų pakaktų apie 2 mėnesiams.