Euro zonos pavyzdžiu – Lotynų Amerikoje kuriasi bendra valiutų sąjunga, bet ją dar supa nežinomybė

Brazilija ir Argentina skelbia kursiančios valiutų sąjungą, prie kurios, tikisi, prisijungs ir kitos Lotynų Amerikos šalys. Pradedami parengiamieji darbai. Jei pavyktų, pasaulyje rastųsi antra pagal dydį valiutų sąjunga, tačiau abiejų šalių prezidentai priversti pripažinti, kad nežino, kaip bendras pinigas veiks dvišaliuose atsiskaitymuose, o juo labiau regione.

Neseniai sugrįžęs į Brazilijos prezidento postą Luizas Inacio Lula Da Silva pirmą užsienio vizitą surengė į Argentiną ir su jos prezidentu aptarė bendros valiutos planą.

„Kodėl mums nepabandžius įsteigti bendrą pietų Amerikos prekybos bloko „MerkosUr“ valiutą, kaip tai bandė daryti bloko BRIKS narės? Manau, kad to reikia ir tai įvyks, nes kartais kai kurioms šalims kyla sunkumų įsigyti dolerių“, – kalbėjo Brazilijos prezidentas.

Tačiau pirmiausia ekspertai turės nustatyti, kiek bendra valiuta, kurią siūloma vadinti „sur“ (liet. pietūs), gali pagyvinti regiono prekybą ir sumažinti priklausomybę nuo JAV dolerio.

„Reikia, kad finansų ministrai su savo komandomis parengtų siūlymus – kokios užsienio prekybos ir mūsų dvišalių prekybos ryšių finansinės operacijos bus atliekamos bendra valiuta. Turi vykti daug diskusijų, susitikimų“, – Brazilijos prezidentas.

Daugiau nei 14 procentų prekių Argentina siunčia į Braziliją, svarbiausią prekybos partnerę. Prekės iš Brazilijos sudaro 20 procentų Argentinos importo. Abi šalys yra regiono prekybos bloko „MerkosUr“, kuriam priklauso ir Paragvajus bei Urugvajus, varomoji jėga. Jei pavyktų, bendra valiuta iš pradžių būtų dvišalis projektas, po to būtų pakviestos kitos regiono valstybės, galbūt ir Kuba bei Venesuela.

„Mes neturime veto teisės ir nežadame turėti. Baimės dėl Kubos ir Venesuelos prezidentų – daugiau žiniasklaidoje nei Lotynų Amerikos ar Karibų šalių visuomenėse“, – tvirtina Argentinos prezidentas Alberto Fernandezas.

Jeigu pavyktų, Brazilijos realas ir Argentinos pesas niekur nedingtų, bendra valiuta būtų skirta tik dvišalei ar regiono prekybai. Kitaip nei euras, naudojamas visoms euro zonos operacijoms.

Jeigu pasisektų, Lotynų Amerikos bendra valiuta apimtų regioną, kuriantį penkis procentus pasaulinio bendrojo vidaus produkto. Didžiausia – euro zona – kuria apie 14 procentų. Ekspertai primena, kad Europa turėjo nueiti sudėtingą 35 metų kelią, kad turėtų savo valiutą, tad Lotynų Amerikos pinigui įdiegti reikės nemažai laiko.

„Tiesa yra ta, kad nežinome, kaip veiks bendra valiuta – nei tarp Argentinos ir Brazilijos, nei visame regione. Tačiau puikiai žinome, kaip priklausymas nuo svetimos valiutos varžo ekonomiką“, – įsitikinęs Argentinos prezidentas.

Bendra valiuta ypač patraukli Argentinai, kurioje metinė infliacija artėja prie 100 procentų, nes centrinis bankas nesustodamas spausdina pinigus finansų skylėms lopyti. Per trejus prezidento A. Fernandeso kadencijos metus pinigų kiekis viešojoje apyvartoje, remiantis centrinio banko duomenimis, išaugo keturis kartus. Nevykdanti įsipareigojimų Argentina atskirta nuo tarptautinės skolinimosi rinkos ir skolinga Tarptautiniam valiutos fondui dešimtis milijardų dolerių. Tad Brazilijai turėtų būti neramu sieti savo finansus su rizikinga kaimyne, sako ekspertai, kai pasaulyje padėtis sudėtinga ir visuomenė nedega noru tokiai integracijai.