ES pagalbos paketui pasipriešinusi Vengrija skirs Ukrainai 187 mln. eurų

Ministras Pirmininkas Viktoras Orbanas pasipriešino bendram 18 mlrd. eurų ES paramos Ukrainai paketui 2023 metams, sulaukdamas naujų kaltinimų, kad jis kenkia 27 narių bloko vienybei.

Per 12 metų iš eilės valdžioje nacionalistas V. Orbanas nuolat vetavo arba grasino vetuoti ES įsipareigojimus įvairiais klausimais – nuo migracijos iki sankcijų Rusijai.

V. Orbanas primygtinai tvirtina, kad Vengrija nori sumokėti „teisingą“ savo pagalbos Ukrainai dalį, tačiau dvišaliu pagrindu, o ne kaip ES bloko teikiamos paskolos dalį.

„187 mln. eurų, kurie būtų Vengrijos dalis planuojamoje 18 mlrd. eurų bendroje ES paskoloje, skirsime Ukrainai per dvišales priemones iš nacionalinio biudžeto, bet ne per kitą bendrą ES paskolą“, – tviteryje parašė premjero politikos direktorius Balazsas Orbanas.

V. Orbano pasirašytame ir oficialiame vyriausybės leidinyje paskelbtame dekrete numatyta, kad Finansų ministerija turėtų užtikrinti šiuos pinigus, nes Budapeštas „ir toliau yra įsipareigojęs teikti finansinę paramą Ukrainai dėl karo“.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto turėtų pradėti derybas su Ukraina, kad būtų susitarta dėl sistemos, reikalingos šiai finansinei pagalbai suteikti, priduriama dekrete.

ES milžiniško paramos paketo tikslas – užtikrinti Kyjivo vyriausybės funkcionavimą Rusijos invazijos metu.

Vengrijos nepritarimą paskolos planui, kuriam įgyvendinti reikia vieningo visų bloko narių pritarimo, Briuselis pavadino „šantažu“.

Budapeštas apie dvišalę pagalbą paskelbė tuo metu, kai Briuselis artėja prie sprendimo dėl milijardų ES lėšų, skirtų Vengrijai iš bloko 2021–2027 metų biudžeto ir COVID-19 ekonomikos gaivinimo fondo, likimo.

Briuselis nepatvirtino Budapešto pinigų panaudojimo plano dėl galimos korupcijos. ES mokėjimų sustabdymas Vengrijai atėjo nepalankiu metu. Ekonomika patiria vis didesnį spaudimą dėl silpnėjančios nacionalinės valiutos ir sparčiai didėjančios infliacijos. Šiemet abu šie rodikliai pasiekė naujus rekordus.