ES oficialiai pradėjo derybas dėl Albanijos ir Šiaurės Makedonijos stojimo į bloką

Europos Sąjunga antradienį oficialiai pradėjo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl šių šalių stojimo į bloką, dabar turintį 27 nares.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šiltai pasveikino Albanijos ministrą pirmininką Edi Ramą ir Šiaurės Makedonijos premjerą Dimitarą Kovačevskį.

„Štai ko jūsų piliečiai taip ilgai laukė ir taip uoliai dirbo, ir šito jie nusipelnė“, – pareiškė ji.

Šiaurės Makedonija žengia dygliuotu keliu į ES

Po kelerius metus trukusių nesėkmių, nuosmukių ir pavadinimo pakeitimo Šiaurės Makedonija antradienį pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), nors šalyje plinta neramumai, o nacionalistinis judėjimas grasina sugriauti procesą.

Savaitgalį šalies vyriausybė paskelbė pasiekusi kompromisą su Bulgarija dėl ilgai trukusio ginčo, kuris rimtai trukdė pradėti derybas dėl narystės ES. Antradienį Šiaurės Makedonijos pareigūnai žengė pirmąjį simbolinį žingsnį Briuselyje ir pradėjo stojimo procesą, apie derybų pradžią pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Pasak Šiaurės Makedonijos prezidento Stevo Pendarovskio, 17 metų trukusi kelionė buvo skausminga, daug šalies gyventojų prarado entuziazmą dėl stojimo į bloką. Prezidentas buvo vienas iš politinių lyderių, parėmusių neseniai pasiektą Prancūzijos tarpininkautą susitarimą su Bulgarija dėl istorinių nuoskaudų, atvėrusį kelią iš aklavietės, bet taip pat reikalaujantį ir keisti Konstituciją.

Šis susitarimas buvo paskutinė įveikta kliūtis iš daugelio biurokratinių trukdžių ir politinių kompromisų, kurių šalis ėmėsi nuo 2005 m., kai tapo oficiali kandidatė į ES. „Procedūros požiūriu ir tai, kaip daugelis Europoje, ypač Bulgarija pastaruosius dvejus metus, su mumis elgėsi, yra aiškus pažeminimas“, – neseniai sostinėje Skopjėje duodamas interviu AFP sakė S. Pendarovskis.

„Silpna vieta“

S. Pendarovskis pripažįsta, kad Šiaurės Makedonijoje ir apskritai Balkanuose kantrybė dėl narystės ES senka. Pastarosiomis savaitėmis Šiaurės Makedonijoje stiprėjo protestai, šalies opozicija sutelkė tūkstančius žmonių kovai prieš bet kokius naujus kompromisus su Bulgarija ir ES. „Visose Vakarų Balkanų šalyse euroentuziazmas smarkiai mažėja, - sakė S. Pendarovskis. - Kalbant būtent apie Šiaurės Makedoniją, per pastaruosius 18 mėnesių jis sumenko 25 procentais“.

Tačiau atsisakius ateities Europoje, tokios šalys kaip Šiaurės Makedonija, turinti vos 1,8 mln. gyventojų, būtų ypač pažeidžiamos geopolitinių priešpriešinių vėjų vis labiau poliarizuotame pasaulyje, teigė S. Pendarovskis. Jei Šiaurės Makedonija ir kitos Balkanų šalys liks ne ES, regionas bus „silpna vieta“, pažeidžiama „piktybinių jėgų“, įskaitant Rusiją, įsiskverbimo, sakė S. Pendarovskis.

Tačiau kuo ilgiau jos laukia, tuo labiau antieuropietiški balsai patraukia žmones ir kursto neramumų liepsną tokiose vietose kaip Šiaurės Makedonija. „Bijau, kad galbūt į valdžią ateis kokie nors populistiniai judėjimai ir antieuropietiški lyderiai perims valdžią Skopjėje, o tai tikrai nėra gerai Europos idėjai“, – sakė prezidentas.

Naujas susitarimas

1991 m. nepriklausomybę nuo Jugoslavijos įgijusi Šiaurės Makedonija susidūrė su daugybe kliūčių iš kaimyninių Balkanų šalių dėl istorinių nuoskaudų. Nepaisydama jų, šalis tęsė kovą dėl tarptautinio pripažinimo, 2018 m. oficialiai pakeitė savo pavadinimą, kad išspręstų dešimtmečius trukusį ginčą su Graikija, tai atvėrė kelią į narystę NATO. Tačiau durys į ES liko tvirtai uždarytos – ES delsė pirmiausia dėl Prancūzijos iniciatyvos, o vėliau Bulgarija vetavo derybų pradžią dėl istorinių ir kalbos nesutarimų. Šis netikėtas Sofijos žingsnis buvo stiprus smūgis daugeliui Šiaurės Makedonijos gyventojų.

Savaitgalį pasiektas susitarimas pasiūlė kelią į priekį taikant įvairias priemones, įskaitant Konstitucijos ir Šiaurės Makedonijos švietimo programos pakeitimus tam tikrais istoriniais klausimais. Tačiau net ir deryboms prasidėjus, vyriausybės laukia politinis minų laukas. Kadangi ji neturi dviejų trečdalių daugumos Konstitucijai keisti, greičiausiai susitarimas įstrigs parlamente, o tai gali paaštrinti politinę kovą ir pakurstyti naujus neramumus.

„Nors dabar gali kilti pagunda sudaryti blogą susitarimą, kad būtų pajudintas ir taip įstrigęs procesas, dabartinis pasiūlymas gali turėti priešingą poveikį – sukelti dar didesnį sąstingį, didesnį nusivylimą ir net destabilizaciją“, – parašė buvęs Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras Nikola Dimitrovas ir analitikas Florianas Bieberis praėjusią savaitę paskelbtoje redakcijos skiltyje.

Sostinėje Skopjėje protestuotojai jau kelias savaites eina į gatves, dešiniosios opozicijos nariai ir kairieji suvienijo jėgas, kad blokuotų bet kokį naują kompromisą. „Nebežinome, ką dar pasakyti, kiek dar bus susitarimų?“, - klausė 48 metų protestuotojas Marjanco Stoilkovskis per neseniai vykusią demonstraciją prie parlamento Skopjėje. „Pakeitėme pavadinimą, o dabar jie prašo dar kažko, – pridūrė Skopjės gyventoja Vesna Nikolova. – Tai labai žemina“.