Epilepsija serganti moteris vaistų sau vaistinėje neranda: „Kaip bus kitą mėnesį – pati nežinau“

Šalies vaistinėse vis dažniau fiksuojamas tam tikrų vaistų stygius. Štai į LRT GIRDI kreipėsi moteris, sunerimusi, jog pastaruoju metu vaistinėje negali rasti net kai kurių epilepsija sergantiems žmonėms reikalingų vaistų. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė LRT RADIJUI paaiškino, ką turėtų žinoti gyventojai, jeigu nutrūksta ar sutrinka jų vartojamų vaistų tiekimas.

Būdama trejų, Ignalinos rajone gyvenanti Lina patyrė galvos traumą, po jos pradėjo reikštis epilepsijos simptomai. Nuo tada, pasak Linos, ji ir pradėjo vartoti vaistus. Į LRT GIRDI moteris kreipėsi sužinojusi, kad jai svarbių vaistų vaistinėje nebėra. Lina sako kol kas vaistų dar turinti namuose, tačiau baiminasi, kad šiems pasibaigus, gydytojas paskirs kitus, kurie jai gali netikti.

„Gal ir gali pakaitalą kitą duoti, bet su tais pakaitalais irgi neaišku, kaip bus. Gal vienam žmogui tiks tas pakaitalas, o kitam – visiškai netiks, gali būti dar blogiau. Iki šiol, kokius aš gėriau vaistus, tuos rasdavom, bet dabar jau tikrai daug kas pergyvena, neranda. Galvoju, kaip bus toliau. Čia kelias dėžutes turiu, o kaip bus kitą mėnesį – pati nežinau“, – guodžiasi Ignalinos rajono gyventoja.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovės spaudai Aistės Tautvydienės teigimu, klausytojos nurodytas vaistas nėra išimtas iš prekybos, tik sutrikęs jo tiekimas. Atnaujinti jį ketinama kovo pabaigoje. Pasak tarnybos atstovės, su vaistų tiekimo problema susiduriama ne tik Lietuvoje.

„Vaistų tiekimo sutrikimai dažniausiai būna susiję su gamybos problemomis, pavyzdžiui, kai trūksta veikliųjų ar kokių nors kitokių medžiagų, reikalingų pagaminti vaistus. Tiekimas taip pat gali sutrikti ir dėl logistikos problemų, padidėjusio vaistų poreikio. Taip pat dėl komercinių priežasčių. Paskutiniu metu vaistų tiekimo sutrikimams nemažai įtakos turėjo ir geopolitiniai įvykiai: karas Ukrainoje, energetikos krizė, aukšti infliacijos rodikliai.

Ir dar – vaistai yra gamintojo nuosavybė, todėl gamintojas sprendžia, kokiose valstybėse vaistą registruoti, į kurias valstybes vaistą tiekti. Be to, gamintojas gali vaisto tiekimą ir nutraukti savo iniciatyva. Tam gali ir nereikėti jokių gamybos ar logistikos priežasčių, jis gali tiesiog priimti tokį sprendimą dėl komercinių priežasčių“, – LRT RADIJUI aiškina A. Tautvydienė.

Pasak specialistės, Lietuvoje tiekiami gali būti ir „vardiniai“ vaistai, kurie registruoti ne mūsų šalyje, o bent vienoje kitoje Europos ekonominės erdvės (EEE) ar paties gamintojo valstybėje. „Taip pat vaistai gali būti tiekiami užsienio pakuotėmis“, – priduria pašnekovė.

„Dar labai svarbu atminti tokį dalyką, kad jeigu vaistinėje nėra pageidaujamo vaisto, tačiau jį turi bent viena didmeninė platinimo įmonė, gyventojui pageidaujant, vaistinės privalo užsakyti tą vaistą.

Jei konkretaus vaisto apskritai nėra, o pacientui jo reikia, tokiu atveju visada reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir aptarti kitokio gydymo galimybes“, – tvirtina VVKT atstovė.

LRT RADIJO kalbintas gydytojas neurologas Jokūbas Fišas savo ruožtu teigia, kad kartais vaistą reikia keisti ne tik dėl to, kad jo nebėra prekyboje.

„Kai kuriais atvejais priimami vaistai yra neefektyvūs ir reikia keisti vaistą iš esmės, arba keisti dozę, arba keisti dažnį. (...) O kai kuriais atvejais, kai vaistų nebėra, yra skiriami kiti vaistai. Tai visokiausių būna dalykų, pasaulis margas, sveikatos pasaulis dar margesnis“, – sako J. Fišas.

Gydytojo neurologo teigimu, jeigu visgi prireikia pakeisti vartojamus vaistus į kitus, gyventojai neturėtų nerimauti – savo gydytoju jie gali pasitikėti.

„Kvalifikuotas gydytojas, jeigu atsitinka tokia situacija, kad vieno ar kito vaisto nėra, tuo metu pakeičia kitą vaistą, atsižvelgdamas į ligos formą, stadiją, ano vaisto efektyvumą, paskiria analogišką preparatą tam tikromis adekvačiomis dozėmis ir lygiai taip pat kontroliuoja priepuolius.

Tokia situacija gali būti ir kartais būna. Čia nėra joks kriminalas, jokie pažeidimai nei etikos, nei medicinos. Tai yra gydymo praktika. Tai jeigu nėra gamintojo iš A šalies ar A fabriko, tai galima pakeisti gamintoju iš B šalies, iš B fabriko ir jokios panikos čia neturėtų būti“, – nuramina medikas.

Informaciją dėl vaistų tiekimo sutrikimų galima rasti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto puslapyje.

Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.