EP simboliniu balsavimu pritarė energetikos išteklių importo iš Rusijos draudimui

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) simboliniu balsavimu pritarė visiškam energetikos išteklių importo iš Rusijos į bloką draudimui.

513 parlamento narių balsavo už, 22 – prieš, o 19 susilaikė. Nors priimta rezoliucija neįpareigojanti, parlamento pirmininkė Roberta Metsola pavadino tai „svarbia akimirka“, kuri siunčia Ukrainai stiprų ženklą, parodantį ES paramos šiai šaliai mastą.

Šis balsavimas surengtas atskirai nuo ketvirtadienį vykusių 27 ES šalių ambasadorių diskusijų apie galimybę priimti Europos Komisijos (EK) siūlymą pritaikyti sankcijas, be kita ko, rusiškai angliai. Kai kurios bloko šalys norėjo žengti dar vienu žingsniu į priekį ir taip pat uždrausti rusiškos naftos importą, tačiau tam priešinosi kitos valstybės, kurios yra labai priklausomos nuo Rusijos energetikos išteklių, kaip Vokietija.

2021 metais Rusija buvo atsakinga už 45 proc. viso ES anglių importo, 25 proc. naftos importo ir apie 45 proc. dujų importo. Rusijai šios žaliavos yra itin svarbūs pajamų šaltiniai. ES yra didžiausia jos klientė.

ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis trečiadienį sakė EP, kad nuo vasario 24 dienos blokas papildė Rusijos biudžetą 35 mlrd. eurų, kurie buvo sumokėti šaliai už iškastinį kurą. Ši suma gerokai didesnė, palyginti su 1 mlrd. eurų, kuriuos ES skyrė ginklų tiekimui į Ukrainą.

EP savo rezoliucijoje taip pat pareikalavo tiekti Ukrainai daugiau ginklų. To jau kurį laiką prašo Kyjivas.

R. Metsola praėjusią savaitę tapo pirmąja kurios nors ES institucijos vadove, apsilankiusia Ukrainoje. Penktadienį Kyjive taip pat lankysis J. Borrellis ir EK pirmininkė Ursula von der Leyen.