„Energomoras“ – Rusijos smūgiai be vandens ir elektros palieka milijonus ukrainiečių

Šią savaitę Europos Parlamentas Rusiją paskelbė terorizmą remiančia valstybe. Kremlius raketų smūgiais civiliams bando kompensuoti praradimus karo fronte. Bombarduojamos ligoninės, gyvenamieji namai. Daugiausiai raketų – nutaikyta į energetikos sistemą. 

Norint išgyventi žiemą, Ukrainai reikia skubios pagalbos ne tik ginklais, bet ir suniokotai infrastruktūrai atkurti. Kaip tai padaryti – tarsis šalys donorės po poros savaičių. Jų susitikimas planuojamas gruodžio 13-ąją Paryžiuje. Bet, pasak Ukrainos energetikos ministro Hermano Haluščenkos, žodžiai „kritinis“ ir „skubus“ yra per silpni apibūdinti dabartinę šalies situaciją. Pasak ministro, dabar svarbi ne kiekviena diena, o valanda.

Tą dieną, kai Europos parlamentas pripažino Rusiją terorizmą remiančia valstybe, vėl kilo Rusijos lėktuvai, o raketos terorizavo Kyjivo, Odesos, Lvivo, Zaporižios, Mykolajivo, Charkivo gyventojus.

Per bombardavimus sugriauta pusė Ukrainos energetikos sistemos. Agresorių padaryti nuostoliai, turimais duomenimis, mažiausiai du milijardai eurų. Nors dirba daugybė remonto brigadų, elektra tiekiama su pertraukomis, kurios gali trukti devynias – dvylika valandų.

Po pakilimo išvadavus Chersoną – kita realybė – mieste nėra elektros, šilumos, vandens, o agresoriai iš kairiojo Dniepro kranto lieja pyktį raketų smūgiais.

Kasdien vis daugiau atakų. Anksčiau ar vėliau čia prasidės dideli mūšiai, nes priešas sutelkė visą savo rezervą. Jie visada taip daro. Įsitvirtina ir griauna miestą.

Tolesni ukrainiečių planai – kairiajame Dniepro krante įsitvirtinusius agresorius nustumti 20 kilometrų.

Net tie gyventoji, kurie nepaliko miesto, kai jis buvo okupuotas, dabar traukia kur saugiau ir galbūt šilčiau.

„Taip, laukėme savo vaikinų, išvadavimo. Dabar turime išvykti, nes baisu, kai virš galvų skraido sviediniai ir sproginėja. Sugrįšime, kai tik padėtis pagerės“, – pasakojo viena Chersono gyventoja.

Tačiau akivaizdu – žiema bus tamsi ir šalta, nors Kyjive šimtai žmonių dirba visą parą, kad šiluma grįžtų į namus.

„Šiandien galime pasakyti, kad šildomi 97 procentai namų, orai šąla. Šiluma labai svarbi“, – pabrėžė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Tokia padėtis, jei neatskris Rusijos raketa. Todėl visoje šalyje įrengta apie keturis tūkstančius pagalbos punktų, kur galima sušilti, įkrauti telefoną. Jų pavadinimas „nenugalimumo punktai“, atspindi žmonių nuotaikas – žiemą ištvers kaip ištvėrė devynis karo mėnesius.

„Puikiai žinome, kad Putinui liko viena korta – šaudyti sparnuotąsias raketas. Mus stebina, kad pasaulis ir toliau apsimetinėja, jog normalu, kai Rusija naikina mūsų infrastruktūrą iš savo teritorijos. Darysime viską, kad ši infrastruktūra veiktų“, – nurodė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.

Ši žiema bus kovos už išgyvenimą žiema, sakė Ukrainoje apsilankęs Pasaulinės sveikatos organizacijos direktorius Europai.

„Aš pats esu gydytojas, todėl labai pikta, kad toliau atakuojamos sveikatos įstaigos. Pasaulio Sveikatos organizacijos šiandien turimais duomenimis, būta daugiau nei 700 atakų. Tai akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Sveikatos įstaigos negali būti puolamos“, – nurodė PSO direktorius Europai dr. Hansas Henri P. Kiuge.

Dnipro mieste daktaras H. H. P. Kiuge lankėsi dieną ir tikriausiai nematė, kaip naktimis – be šviesos, šaltyje dirba Ukrainos medikai ir atlieka sudėtingas operacijas.

Odesos ligoninėje sunkiai sergančius vaikus tenka vesti į slėptuvę rūsyje, kai kyla apšaudymo pavojus.

Ukrainos prezidentas ragino Saugumo Tarybą priimti rezoliuciją, smerkiančią energetinį terorą. Kai temperatūra nukrinta žemiau nulio, o milijonai žmonių gyvena be elektros, šildymo, vandens – tai akivaizdus nusikaltimas prieš žmoniškumą, sakė V. Zelenskis iš tamsą ir šaltį kenčiančio Kyjivo.

„Pažiūrėsime ar kas nors pasaulyje kartu su Rusija galės pasakyti, kad teroras prieš civilius – neva geras dalykas. Tikimės griežtos pasaulio reakcijos į Rusijos terorą“, – nurodė V. Zelenskis.

Pasak V. Zelenskio, absurdas, kai agresorė dalyvauja, kai priimami ją smerkiantys sprendimai, o kiekvieną progą išnaudoja savo propagandai.

„Mes tiksliais ginklais rengiame atakas prieš energetikos ir kitą infrastruktūrą, naudojamą Vakarų ginklams tiekti ir priešininkų kariniam potencialui susilpninti“, – sakė Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia.

Kremliaus diplomatijos vadovas, paklaustas apie Europos Parlamento rezoliuciją, skelbiančią Rusiją terorizmą remiančia valstybe, diplomatinę kalbą pamiršo.

„Visiems sveiko proto žmonėms ir taip aišku, o aš neturiu medicininio išsilavinimo. Kovojame su neonaciais, su Ukrainos žmonėmis nekariaujame, priešingai – jie mums artimi ir brangūs“, – teigė Sergejus Lavrovas.

Kremlius painiojasi – tai su ukrainiečiais nekariauja, tai pareiškia, kad jų kančios baigtųsi, jei Kyjivas sutiktų su Maskvos sąlygomis.

„Rusija tik ir laukia progos žiemos sąlygomis toliau niokoti mūsų infrastruktūrą, apmokyti mobilizuotuosius ir naikinti mūsų miestus. Bet mūsų visuomenė vieninga – Ukraina negali sutikti su jokia kita karo baigtimi, kaip kad Rusijos Federacija būtų išstumta iš mūsų teritorijos“, – akcentavo M. Podoliakas.

O Rusija taikosi ne tik į Ukrainos elektros tiekimo sistemą, bet ir dujotiekius. Jei dujų tiekimo sistema išeis iš rikiuotės, šimtai kaimų ir miestelių taps negyvenami.

„Viskas, ko mums reikia, tai daugiau ginkluotės, kad galėtume numušti raketas. Be to, norime, kad neliktų abejojančių, jog Rusija šį karą turi pralaimėti. O kalbėti apie eskalavimą nėra prasmės, jis jau maksimalus“, – sakė M. Podoliakas.

Bet dabar Ukraina prašo ne tik būtinos ginkluotės, taip pat generatorių, vamzdžių, detalių, kad galėtų remontuoti infrastruktūrą. Ukrainiečiai bando supirkti visus pasaulyje rastus autotransformatorius, gamintojai pasirengę atidėti kitų šalių užsakymus, bet pristatyti nelengva, bijoma, kad siuntos taps Rusijos bombardavimų taikiniu.

Kitą savaitę turėtų pasiekti Jungtinių Valstijų Tarptautinės plėtros agentūros pagalba – 7 milijonų dolerių vertės remonto įranga, vėliau – daugiau nei pusantro tūkstančio generatorių

Tuo metu Charkivo regiono miškuose įsitvirtinę Ukrainos kariai sako – žiema jiems ne kliūtis.

„Žiemą visada šalta, visi čia dislokuoti vaikinai kariauja nuo vasario 24-osios. Žino, ką reiškia žiema...“ – sakė 14-ojo tankų bataliono karys Romanas.

Kariai džiaugiasi, kad pašalo, nes fronte, esą, nėra nieko blogiau nei šaltas lietus. Sąjungininkai, tarp jų ir Lietuva, Ukrainos kariuomenei siunčia šimtus tūkstančių žieminių komplektų, uniformų, mobiliųjų generatorių, palapinių.

Jei Ukraina pralaimėtų, pralaimėtų ir Europa, sakė Kyjive apsilankę Lietuvos ir Lenkijos premjerai. Europa per vėlai suvokė Rusijos grėsmę, todėl dabar negali delsti, teikdama Ukrainai pagalbą.